Ar pastebėjote, kad po namų renovacijos susiduriate su naujomis problemomis? Viena iš jų - šuntančios palangės. Ši problema gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant netinkamu vėdinimu ir baigiant padidėjusiu drėgmės lygiu patalpose. Aptarkime, kodėl taip nutinka ir kaip galima išvengti šios nemalonios situacijos.
Sausa oro problema: kaip tai veikia jūsų namus?
Jaučiatės prastai savo namuose? Džiūsta gleivinė, kamuoja kvėpavimo takų ligos, dažniau užpuola alergijos, mikrobai ir kiti negalavimai, akys sudirgusios ar net paraudusios, oda šerpetojasi? Visų šių simptomų ir negalavimų priežastis gali būti labai paprasta - jūsų būste sausas oras. Medikai rekomenduoja, kad namuose oro drėgmė būtų apie 50-60 proc., tačiau dažniausiai, ypač šildymo sezono metu, ji būna perpus mažesnė ir nesiekia net 30 proc.
Oro drėgmę namuose galima bandyti padidinti buitinėmis priemonėmis: ant radiatorių kabinti drėkintuvus su vandeniu ar dėti drėgnus skudurus, virinti vandenį, naudoti specialius garintuvus, atidarius langus iš lauko įleisti drėgnesnio oro. Tačiau praktika rodo, kad visi šie būdai problemą sprendžia tik laikinai. Be to, šiuolaikiniuose namuose vyrauja grindinis šildymas, radiatorių retai pamatysi. Laikydamas pravertus langus švaistai šilumą ir pinigus.
Tad kokie racionalūs sprendimai namuose gali palaikyti sveikatai tinkamą oro drėgmę?
Rekuperacija: sprendimas, bet ne visada tinkamas
Ir tinkamą drėgmę, ir šviežią orą namuose garantuoja šiuolaikinė vėdinimo sistema - rekuperacija, kai iš patalpų šalinamas oras pašildo šviežią orą, kuris iš lauko tiekiamas į namus. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad ne bet kokia rekuperacinė sistema namuose padeda palaikyti drėgmę.
„Bent dalį drėgmės iš vėdinimo sistemos ištraukiamo oro į namams tiekimą orą padeda susigrąžinti rekuperatoriai su rotaciniais šilumokaičiai. Tačiau jie iš šalinamo oro gali sugrąžinti tik apie 30-50 proc. drėgmės, o likusią vis tiek prarandame“, - akcentuoja Linas Kakanis, trisdešimties metų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų diegimo patirtį sukaupusios bendrovės „Gilius ir Ko“ direktorius.
Tačiau specialistas atkreipia dėmesį ir į dar didesnį rotacinių rekuperatorių trūkumą: dėl konstrukcinių savybių besisukančio rotoriaus neįmanoma visiškai užsandarinti, todėl dalis namuose „panaudoto“ oro susimaišo su iš lauko paduodamu šviežiu, o tai gali lemti, kad į namus bus sugrąžinti virusai, bakterijos, grybeliai, kvapai, dulkės. Eksploatavimo metu sandarumą turintys užtikrinti rotoriaus šereliai dėvisi ir nesandarumas tampa dar didesnis, o tai mažina ir šilumokaičio naudingumo koeficientą, t. y. į patalpas paduodamas oras mažiau pašildomas.
Entalpiniai šilumokaičiai: modernus sprendimas
„Žymiai tvaresnė alternatyva yra modernūs rekuperatoriai su entalpiniais plokšteliniais šilumokaičiais. Juose kaip šilumokaičio plokštelės naudojamos membranos su mikroskopinėmis skylutėmis, pro kurias oras, kvapai, teršalai, dulkės, pelėsis ir kt. nepraeina, o drėgmė prasisunkia. Todėl ši konstrukcija į namus tiekia ne tik švarų orą, bet ir grąžina apie 60 proc. ar net daugiau drėgmės“, - atkreipia dėmesį vėdinimo sprendimų specialistas.
Anot jo, pirmieji entalpiniai šilumokaičiai buvo gaminami iš medžiagų, kurios tarnaudavo trumpai, juos tekdavo dažnokai keisti. Griežtėjant energinio efektyvumo ir higienos reikalavimams entalpiniai šilumokaičiai buvo ištobulinti, o panaudojant specialias sintetines medžiagas jie tapo kur kas ilgaamžiškesni ir sandaresni.
„Dabar galime pasiūlyti naujausią sprendimą - vėdinimo įrangos gamintojų lyderė regione Lietuvos bendrovės „Salda“ naujos kartos rekuperatorių SMARTY X E su membraniniais entalpiniais plokšteliniais priešpriešinių srautų šilumokaičiais, - su moderniu, patikimu ir gaivų orą namuose garantuojančiu sprendimus supažindina L. Kakanis. - Jie visapusiškai ištestuoti įvairiose nepriklausomose laboratorijose, sertifikuoti Vokietijos „Pasyvių namų sertifikavimo institute“, pasižymi aukštu sandarumu ir labai mažu primaišomo oro kiekiu. Juose naudojami tik garsių gamintojų entalpiniai šilumokaičiai.“
Kadangi šis „Saldos“ modernus rekuperatorius grąžina didžiąją dalis drėgmės, sumažėja šilumokaičio užšalimo pavojus. Jis garantuotai veikia iki -8°C lauko oro temperatūros, o esant žemesnei lauko oro temperatūrai pradeda veikti moduliuojamos galios elektrinis oro šildymo elementas.
Šie rekuperatoriai gali būti montuojami net vietoje tipinės virtuvės spintelės, ant grindų bei sienos, ar dėl mažo aukščio - ir po lubomis. „Rekuperatorių SMARTY X E eksploatuojant gyvenamuosiuose namuose normaliomis sąlygomis (ne baseinų patalpose) nereikalingas net kondensato nuvedimas. Entalpiniai šilumokaičiai pagaminti iš specialios perforuotos plastmasės, o plokštelių membranos padengtos specialia antistatine, antibakterine ir antigrybeline medžiaga - tai užtikrina aukščiausius higieninius reikalavimus. Rekuperatoriaus korpusas nesideformuoja, nes gaminamas iš standaus EPP, padengto plienine skarda, todėl užtikrinamas ilgalaikis sandarumas, oro srautai nesimaišo tarpusavyje“, - teigia Ovidijus Petrauskas, daugiau kaip į 30 šalių vėdinimo įrangą tiekiančios bendrovės „Salda“ produktų vadovas.
Šiuos rekuperatorius galima komplektuoti su nebrangiu internetiniu moduliu ir valdyti programėle mobiliuoju įrenginiu. Automatiniam vėdinimo valdymui gali būti pajungti anglies dvideginio (CO2) ar santykinės oro drėgmės davikliai. SMARTY X E rekuperatoriai, priklausomai nuo galingumo, skirti vėdinti patalpoms nuo 70 iki 200 kv. m.
„Gilius ir Ko“ yra „Saldos“ prekybos partneris, padedantis kokybiškai įgyvendinti gyvenamųjų namų vėdinimo sistemas, o taip pat rūpinasi šių rekuperatorių garantiniu ir pogarantiniu aptarnavimas visoje Lietuvoje. „Gilius ir Ko“ naudoja klientų aptarnavimo sistemą, kurioje kiekvienas įrenginys registruojamas ir kuriama jo istorija, todėl vartotojas ramus, kad kilus nesklandumams bus operatyviai ir tinkamai sureaguota. Pageidaujantys, kad specialistai parinktų tinkamą, komfortišką orą jūsų namuose garantuojančią rekuperacinę vėdinimo sistemą, apsilankykite Gilius.lt puslapyje.
UAB Gilius ir Ko Savanorių pr. 192, Kaunas
Atbulinio vožtuvo ir automatinės sklendės paskirtis
Kam statomas atbulinis vožtuvas arba automatinė sklendė centralizuotoje rekuperacijos sistemoje oro padavimo ir išmetimo zonoje į lauką? Ar jos aplamai būtinos? Kada garso slopintuvai statomi 4 vnt. (abiejose rekuperatoriaus pusėse), kada du tik namo pusėje? Kada jų iš vis nereikia?
Atbulinis vožtuvas arba automatinė sklendė lauko oro prijungimuose montuojami tam, kad neveikiant rekuperatoriui, jo ventiliatoriams, į lauko oro kanalus pastato viduje nepatektų šaltas oras ir nevėsintų patalpų. Šaltą orą tokiais atvejais papildomai gali įpūsti ir vėjas. Lauko oro įsiurbimo ortakyje pakanka spyruoklinio atbulinio vožtuvo vietoj automatinės sklendės. Nei natūrali trauka, nei vėjas paprastai nesugeba praverti atbulinio vožtuvo, t. y. nugalėti jo spyruoklės.
Aišku, esant gana dideliems skersmenims to jau gali nepakakti. tada geriau yra automatinė uždarymo sklendė. Lauko oro išmetimo ortakyje pilnai pakanka atbulinio vožtuvo, nes oras prieš jo atsidarymo kryptį niekaip negali patekti į vidų. Garso slopintuvu būtinai reikia dėti vidaus sistemos pusėje. Dėl slopintuvų lauko pusėje galimos tam tikros išlygos.
Jeigu rekuperatorius yra nedidelis (buitinis) ir jo konstrukcija tyli, taip pat priklausomai nuo ortakių į lauko pusę ilgio ir konfigūracijos (alkūnių skaičiaus), tai galima ir nedėti lauko pusėje garso slopintuvų. Čia svarbu garso lygis pastato išorėje. Maži oro kiekiai - mažas ir triukšmas. Kai vėdinimo agregatai yra didesni, tai ir oro kiekiai didesni, tada būtini ir garso slopintuvai lauko pusėje.
Vėdinimas įrengiant orlaides
Norėčiau sužinoti kokį geriau namo vėdinimo būdą pasirinkti. Rekuperacijos nežadu dėti. Namas naujos statybos 1 aukšto. Galvoju kiekviename kambaryje lubose įstatyti ortakį ir nuvesti per palėpę į lauką. Iškilo klausimas kas geriau, ar visuose kambariuose dėti ištraukimo ventiliatorių ir 1 galingesnį oro įpūtimo namo centre, ar atvirkščiai kambariuose įputimo ir 1 ištraukimo.
Tai gal geriau būtų dėti vieną galingesnį centrinį ištraukiamo oro ventiliatorių, o kambarių languose ar sienose įrengti orlaides (galbūt reguliuojamas ranka, ar nuo oro drėgnumo, ar kt.). Tada oras pertekėtų per plyšius tarp durų ir grindų. Tokiu atveju užtektų vieno ventiliatoriaus ir vieno ortakio per namo konstrukcijas į lauką.
Ortakių apšiltinimas, kad nesusidarytų kondensatas
Įrenginėju namą 140 kv. ir rekuperatorių statysiu palėpėje, visi ortakiai taip pat bus išvedžioti palėpėje. Palėpė yra apšiltinta 20 cm vata, bet nešildoma. Ortakius ruošiuosi apšiltinti 5 cm vembliais. Ar pakaks apšiltinti ortakius, kad nesusidarytų kondensatas ir ar reikia kaip nors apšiltinti patį rekuperatorių?
Viską lemia pačios perdangos apšiltinimas ir palėpės vėdinimo intensyvumas. Nuo to priklausys temperatūra palėpėje. Jeigu per šalčius ten bus teigiama temperatūra, tai galbūt ir užteks 5 cm storio ortakių šilumos izoliacijos (tai būtų mažiausias ribinis storis). Pageidautina būtų ortakius užkloti storesniu sluoksniu (10-15 cm). Izoliacijos storį parodys gyvenimas.
Jeigu karštą vasarą vėdinimo sistemos oras bus karštesnis už patalpų orą, o per šalčius gausite šaltesnį orą, nei norėtumėte, vadinasi ortakiai yra apšiltinti per mažai. Patį rekuperatoriaus korpusą irgi reikėtų apšiltinti. Aišku, reikia numatyti kondensato iš rekuperatoriaus nuvedimą.
Kondensatas vidiniame šilumos siurblio bloke
Planuojame statyti šilumos siurblį. Ar prie vidinio bloko reikia atvesti kanalizaciją, ar būna, kad jame kaupiasi kondensatas, laša?
Vidiniame bloke kondensatas neatsiranda. Tačiau ten būna vienas ar keli apsauginiai vožtuvai, kurie kartais gali suveikti ir praleisti nemažai vandens. Nuo šių apsauginių vožtuvų turi būti padarytas vandens nuvedimas. Savaime suprantama, kad šis vanduo turi būti išleidžiamas į pastato nuotekų sistemą. Kurioje vietoje tai daryti nėra reglamentuota. Tik reikia žinoti, kad apsauginių vožtuvų vandens nuvedimo vamzdžiai negali būti labai ilgi.
Tai, logiškai galvojant, vis tik vidinio bloko pastatymo patalpoje ("katilinėje") turėtų būti numatyta vandens nuvedimo į nuotekų sistemų ('kanalizacija") vieta.
Į ką reikėtų ypatingai atkreipti dėmesį renkantis šildymo būdą
Kuo daugiau skaitau, tuo didesnis chaosas galvoje, kokį šildymo būdą pasirinkti. Esame nupirkę senos statybos medinį namą, jis apmūrytas, langus sudėjom 3 stiklų, ruošiamės visame name įrengti šildomas grindis. Svarstome, ką geriausia būtų pasirinkti, užkraunamą, granulinį, dujų generacinį ar oras-vanduo šildymą. Į ką reikėtų ypatingai atkreipti dėmesį, kad atėjus šalčiams, nereikėtų gailėtis? Beje, katilą planuojame statyti kitame pastate netoli namo, kad nebūtų dūmų ir smalkių namuose.
Jei pasirinktume šildymą oras-vanduo, kyla klausimas, ar nebūtų per šalta paspaudus šalčiams, ar neerzintų vibracija ir garsas? Pagal mano sudarytą kuro rūšių kainų lentelę pigiausia kuro rūšis yra malkos. Bet su sąlyga, jeigu atsiveži iš miško rąstus, kuriuos pats susipjaustai kaladėmis ir susiskaldai malkas.
Jeigu malkos perkamos iš sunkvežimiukų jau gatavai suskaldytos, tai jų šilumos kaina prilygsta medžio granulėms, briketams ir gamtinių dujų kainai. Medienos trūkumas - reikia gana daug papildomo darbo, malkų džiovinimo ir saugojimo patalpų. Dar nuolatinis katilo užkrovimas, jo valymas ir, reikia nepamiršti kaminų valymo. Su gamtinėmis dujomis to viso nereikia. Viskas automatizuota ir kaminų valyti nereikia, nes nėra teršalų.
Aišku, kai dujų nėra ir reikia automatizacijos, tada vienintelis pažangus ir visai netaršus būdas yra šilumos siurbliai. Šio būdo eksploatacinės išlaidos yra vos-vos mažesnės už gamtinių dujų šilumos kainą. Tik šitas pažangus būdas turi vieną trūkumėlį - jo pats įrengimas yra gana brangus. Kitaip tariant, pats šilumos siurblys yra brangus įrenginys. Šiuo metu populiariausi šilumos siurbliai yra oras-vanduo tipo. Gruntas-vanduo tipo šilumos siurbliai reikalauja brangaus žemės kolektoriaus arba gręžinių.
Tačiau oras-vanduo šilumos siurbliai turi šiokių tokių nepatogumų, esant žemai lauko temperatūrai. Nors yra modelių, kurie gali dirbti iki -25 - 28 laipsnių, bet tokiose temperatūrose jų išvystoma šilumos galia yra apie 2 kartus mažesnė už jų deklaruojamą galią. Energijos transformacijos koeficientas krenta maždaug nuo 3-5 iki 1,3-1,5 karto. Aišku, tai vis tiek geriau, nei šildytis tiesiog elektriniais šildymo elementais su koeficientu apie 0,95-0,98. Tačiau ne viska taip blogai, kaip atrodo.
Per visą šildymo sezoną vidutiniškai dienų su tokiomis žemomis temperatūromis būna tik 5. O vis dažniau būna žiemų, kai per visą žiemą nebūna žemiau -10 laipsnių. Taigi, nieko baisaus, jeigu kelias dienas per žiemą bus įjungti elektriniai šildymo elementai, vietoj šilumos siurblio. Tai yra priimtinas, nedidelis mokestis už tai, kad būtų pasirinktas šiek tiek mažesnės galios šilumos siurblys. Be to, praktiškai visi šilumos siurbliai oras-vanduo turi savyje įmontuotus el. šildymo elementus.
Takiu, būdu, paskaičiavus, kiek kainuotų gera malkinė (granulinė) katilinė su akumuliacine talpa ir papildomos patalpos medienos kurui laikyti, turbūt geriau būtų iš karto nusitaikyti į šilumos siurblį oras-vanduo.
Namo šildymas su mažomis išlaidomis
Mūrinis 50m2 namas, senos statybos. Šiuo metu naudojamas dujinis šildymas centraliniu būdu, radiatoriai. Kokia alternatyva būtų, jei noriu ateičiai mažų išlaidų šilumai ir šilto būsto, bet nekeičiant vidaus šilumos tinklo.
Norint įgyvendinti Jūsų norą turėti šiltą būstą ir mažai išlaidų šilumai, teks išleisti nemažai pinigų. Kadangi išlaidas už šilumą lemia ne katilo galia, o namo šilumos nuostoliai, tai pirmas ir svarbiausias darbas būtų gerai apsišiltinti namą. Pigesnis ir efektyvesnis būdas - klijuojamas polistirolis su tinko sluoksniu (reikėtų, kad polistirolio sluoksnis būtų ne mažesnis kaip 20 cm). Kad ir kokį pasirinksite apšiltinimo būdą (su vėdinamu ar su nevėdinamu fasadu) vis tiek teks pagalvoti apie rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimą. Priešingu atveju teks visą laiką gyventi pravertais langais. jeigu to nebus, tai teks susidurti su grybeliais ir pelėsiu.
Taip pat neatidėliotinas darbas pasikeisti langus į kaip įmanoma efektyvesnius su trijų stiklų paketais su dviem selektyviniais sluoksniais. Atlikus tuos darbus, Jūs nušausite tris zuikius. Tai yra sumažės namo šilumos nuostoliai, tuo pačiu ir dujų sąnaudos net nekeičiant katilo. Namas taps šiltas, ilgiau laikysis šiluma - rudenį bus galima pradėti vėliau šildyti, o pavasarį baigti šildymą anksčiau. Pradėsite pajusti, kad saulė per langus nemažai prišildo patalpas. Taip pat pasijus, kad neblogai šildo įjungtas televizorius, o virtuvėje ruošiant maistą bus tikrai šilta.
Aišku, idealu būtų įsirengti prie radiatorių termostatinius ventilius, kad atskiros patalpos neperkaistų. Tai dar labiau prisidės prie šilumos taupymo. Dėl namo apšiltinimo ir šilumos nuostolių sumažėjimo, nepakeitus radiatorių, ženkliai sumažės šildymo sistemos vandens temperatūra. Per šalčius ji galėtų neviršyti 40-50 laipsnių (priklausomai nuo apšiltinimo ir buvusios šildymo sistemos temperatūros). O tada atsiveria įvairios galimybės panaudoti šilumos siurblį. Jo atveju svarbu kuo mažesnė šildymo sistemos temperatūra. tada šilumos siurblys dirba kaip įmanoma efektyviausiai ir sunaudoja mažiausiai energijos. Tačiau šilumos siurblys kainuotų santykinai daug.
Kitas variantas - jeigu dabar esantis dujinis katilas yra tradicinis, nekondensacinis, tai reikėtų jį pasikeisti į kondensacinį katilą. Tai padėtų sutaupyti dar apie 15 procentų išlaidų už kurą. Tokiu būdu, atlikus normalų namo apšiltinimą, toliau pagal turimas lėšas jau galima svarstyti sekančius aukščiau paminėtus tolesnius taupymo būdus.
Gartraukio pajungimas į rekuperacijos sistemą
Statome A+ klasės namą. Projekte yra nurodytos 2 vietos ventiliacijai - viena vonioje, kita virtuvėje (gartraukis). Taip pat bus alsuoklis. Planuojame įsirengti rekuperacijos sistemą, todėl noriu sužinoti, ar visi šie dalykai bus kažkaip pajungiami į rekuperaciją, ar turi būti vedami į stogą? Vedant į stogą turbūt susidarys papildomi šalčio tiltai, kas netinka A+ klasei. Prašau pakomentuokite.
Teoriniu šilumos taupymo požiūriu name visai neturėtų būti jokių perteklinių angų į lauką, išskyrus rekuperacinės vėdinimo sistemos. Bet, deja, realiame gyvenime tų angų vis tik prireikia. Vonios patalpa paprastai jungiama prie rekuperacinės vėdinimo sistemos ir padeda pašalinti perteklinę drėgmę. Virtuvėje viryklės gartraukį kaip tik nerekomenduojama jungti į rekuperacinę vėdinimo sistemą, nes ten šalinama daug riebalų. Kad ir kokie geri būtų gartraukio riebalų filtrai, jie vis tiek negali 100 proc. sulaikyti riebalų.
Taigi, jeigu gartraukis būtų jungiamas į rekuperacinio vėdinimo sistemą, ji būtinai bus užteršiama riebalais su įvairiomis nemaloniomis pasekmėmis (o po kurio trumpo laiko dar ir gana brangiomis). Dar vienas momentas, kad gartraukio ištraukiamas oro srautas būna gana didelis 200-600 m3/h. Palyginus normalaus dydžio name vėdinimo sistemos oro srautas paprastai neviršija 200 m3/h. Taigi, įvedus gartraukį į rekuperacinio vėdinimo sistemą, pastaroji dar būtų ir išbalansuojama ir klausimas ar galėtų užtikrinti norimą gana didelį oro srautą.
Taigi, gartraukį galima atskirai išvesti į lauką. Jo veikimo atveju vis tiek būtų išbalansuojama vėdinimo sistema. o kur dar šalčio atžvilgiu vos ne atvira anga į lauką. Atkreipiu dėmesį, kad gartraukio išvedimas į lauką niekaip neįtakoja namo sandarumo matavimo ir A+ klasės gavimo. Todėl, kad matavimo metu visos tokios angos užsandarinamos. Pastato sandarumo matavimo tikslas yra patikrinti pačių konstrukcijų sandarumą, nevertinant angų į lauką įtakos.
Taupiuose namuose naudojamas sprendimas uždaro ciklo gartraukiai, kurie šalina orą ne į lauką, o pučia į pastato vidų. Tas traukiamas oras yra tik filtruojamas. Tokiu būdu neišbalansuojama vėdinimo sistema ir išvengiama šalčio tiltų iš lauko.
Yra tik dar vienas vėdinimo sistemos apribojimas, kad negalima jungti katilinės patalpos oro į bendrą namo vėdinimo sistemą. Katilinė turi turėti savo atskirą, nepriklausomą vėdinimą (jeigu reikia, pvz, dujinės katilinės atveju). Aišku, tai nedraudžia katilinėje pakabinti pačio rekuperatoriaus. svarbu, kad nebūtų imamas oras iš katilinės.
Ortakinė ar be ortakinė rekuperacinė sistema
Kokia rekuperacinė sistema efektyvesnė? Su ortakiais ar be ortakinė? Pasitikslinu, ar teisingai suprantu beortakinę sistemą? Tikriausiai tai yra į sieną montuojami mini rekuperatoriukai su ventiliatoriuku? Paprastai tokie montuojami poromis į priešingas buto (ar namo) sienas ir veikia kartu, bet priešingomis kryptimis. T. y. vienas pučia orą į patalpas, o kitas tuo pačiu metu traukia orą iš patalpų laukan. Maždaug po 30-60 sek. jų pūtimo kryptis apsikeičia.
Nors tokių rekuperatoriukų naudingumo koeficientą deklaruoja gana aukštą, bet esant žemoms lauko temperatūroms jų išorinės grotelės turėtų apšalti (netgi iki visiško užšalimo). Tai esant oro temperatūroms žemiau nulio, jų naudingumas turėtų ženkliai kristi. Kyla dar visa eilė kitų klausimų. Pavyzdžiui, kaip jie dirba esant stiprokam vėjui į groteles? Kiek triukšmo praleidžia iš išorės vidun (nepamirškim, kad tai yra anga sienoje į lauką)? Kokiu atstumu yra užtikrinamas pakankamas oro apsikeitimas (ar tik netoli pačių rekuperatorių, o pastato centrinėje dalyje ar pakankamai pasikeičia oras)? ir pan.
Šiaip, tai jų viduje esantis inercinis elementas, kuris sugeria šilumą ir ją atiduoda yra gana mažas, todėl jo efektyvumas esant didesniam temperatūrų skirtumui turėtų mažėti. Taigi, atskiri didesni rekuperatorių įrenginiai, skirti ortakių prijungimui bet kokiu atveju yra efektyvesni.
Šildomų grindų temperatūra
Naujos statybos name išvedžiotas šildymas, namas 1a, visuose kambariuose PVC danga (vinilinė vadinama) vonioje plytelės. Kokia turėtų būtų šildomų grindų temperatūra? Šildymas dujiniu katilu.
Šildomų grindų temperatūra labai priklauso nuo įvairiausios daugybės veiksnių. Pirmiausia - kokios energetinės klasės namas. Nuo to priklauso jo bendri šilumos nuostoliai, kuriuos turės padengti grindinis šildymas. Kiekvienai patalpai tie nuostoliai yra skirtingi ir nėra tiesiogiai susiję su grindų šildomu plotu. Lygiai taip pat turime žinoti, kokią oro temperatūrą patalpose norėsite palaikyti, ar tai bus +20, ar +22 laipsniai. Kokia temperatūra vonios patalpoje - gal +24 laipsniai? Nuo to priklauso grindų paviršiaus temperatūra. Ji paprastai turi būti 2-9 laipsniais aukštesnė už oro temperatūrą.
Grindų paviršiaus temperatūra keičiasi, priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Kuo lauke šalčiau, tuo grindų paviršius turi būti šiltesnis. Maksimali leistina pagal normas grindų paviršiaus temperatūra gyvenamosiose patalpose negali viršyti + 29 laipsnių, o vonių ir pan. + 33 laipsnių.
Kiekvienoje patalpoje, priklausomai nuo grindų ploto išskiriamo šilumos galingumo ir patalpos šilumos nuostolių santykio (kuris kiekvienai patalpai yra skirtingas), grindų paviršiaus temperatūra taip pat turėtų būti skirtinga, jei...
Kaip natūraliai išvalyti pelėsį ir miltligę nuo langų
tags: #po #renovacijos #palanges #sustytos #blogai