Nekilnojamojo turto apmokestinimas po skyrybų: ką svarbu žinoti Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą Lietuvoje, turto dalybas skyrybų atveju ir paveldėjimo procesą, įskaitant finansinius įsipareigojimus. Pateiksime praktinius patarimus ir svarbią informaciją, kuri padės geriau suprasti šias sudėtingas sritis.

Kaip Skyrybų Atveju Dalijamas Turtas?

Bene geriausiai visiems žinoma taisyklė - santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo.

Pavyzdžiui, jei santuokos metu įsigyjant nekilnojamąjį turtą buvo naudojamos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos (pvz., pardavus iki santuokos turėtą arba paveldėtą ar dovanų gautą turtą), tokiu atveju nukrypstama nuo lygių dalių principo. Kitas atvejis ‒ jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį. Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių.

Kaip Elgtis Su Būstu Skyrybų Atveju?

Kiekvienos skyrybos turi labai skirtingas aplinkybes. Kam priklausė būstas? Ar buvo imta būsto paskola? Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu.

Scenarijai, kaip elgtis su būstu skyrybų atveju:

  • Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas.
  • Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.
  • Galimas ir trečiasis scenarijus, kai būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis ar ji gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Šio scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam sutuoktiniui, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.

Svarbu pažymėti, kad pasirinkus 2, 3 ar 4 scenarijus bus reikalingas kreditoriaus pritarimas.

Jei reikalingos pažymos ar leidimai, pateikite prašymą savo interneto banke: „Kontaktai“ ‒> „Parašykite mums“ ‒> „Užsakyti pažymą“ ‒> „Pažyma/leidimas apie būsto paskolas“.

Kas Svarbu Turint Lizingo Sutartį?

Jei esate sudarę lizingo sutartį ir po santuokos nutraukimo norėsite pakeisti jos sąlygas, t. y. modifikuoti prievolę iš solidarios (kai esate bendraskoliai ar esate laidavę vienas už kito prievolę) į asmeninę ar vieną prievolėje esantį sutuoktinį pakeisti kitu, tokiu atveju turėsite kreiptis į lizingo bendrovę su atitinkamu prašymu ir gauti sutikimą norimiems pakeitimams atlikti.

Gavę santuokos nutraukimo dokumentus ir paraišką, įvertinsime liekančio prievolėje asmens mokumą, jo galimybes pilnai atsiskaityti pagal lizingo sutartį ir priimsime atitinkamą sprendimą. Atkreipiame dėmesį, kad, norėdami išvengti dokumentų tikslinimo, santuokos nutraukimo dokumentuose turite teisingai aptarti lizinguojamo turto pasidalijimo klausimą.

Pažymime, kad lizingo sutartimi išperkamas turtas Jums nepriklauso, kol nėra įvykdyti visi įsipareigojimai pagal lizingo sutartį, todėl po santuokos nutraukimo lizingo sutarties objektas - automobilis ar kita motorinė transporto priemonė, negali būtų priteista Jums asmeninės nuosavybės teise. Taigi nutraukdami santuoką turite numatyti, kam atiteks turtinės teisės į „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą, įgytos pagal lizingo sutartį, o ne paties turto nuosavybės teisė.

Ar Finansinis Turtas, Sukaupta Pensija - Taip Pat Bendri?

Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukauptos finansinės lėšos. Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos, ir III pakopos fonduose kaupiama pensija.

Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami.

Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, o šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol.

Ką Daryti, Jei Po Skyrybų Paskola Lieka Bendra (Solidari) Atsakomybė, Tačiau Vienas Iš Buvusių Sutuoktinių Nevykdo Finansinių Įsipareigojimų?

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Ką Daryti, Jei Skyrybų Metu Ar Po Jų Susiduriama Su Finansiniais Sunkumais?

Jei negalite mokėti įmokų sutartyje nustatytomis sąlygomis, tokią situaciją spręsime individualiai.

Kokius Įrodymus Teismui Ar Notarui Reikia Pateikti, Jei Santuoka Nutraukiama Teisme Ar Notarų Biure?

Jei santuoka nutraukiama teisme, teismui turite pateikti įrodymus, kad apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą esate informavę kreditorių.

Ar Visada Reikalingas Banko Sutikimas?

Banko sutikimas yra privalomas, jei nutraukdami santuoką ketinate keisti sudarytos (-ų) kredito sutarties (-čių) sąlygas, t. y.

Kaip Santuokos Nutraukimo Pasekmių Sutartis Turi Būti Pateikta Bankui?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato vienodą kreditoriaus informavimo procedūrą tiek skiriantis teisme, tiek per notarą, t. y. Kartu su šiuo pranešimu kreditoriams turi būti išsiųstas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar ieškinio projektas.

Ką Daryti Gavus Ištuokos Dokumentus, Jei Banke Turite Finansinių Įsipareigojimų?

Ištuokos dokumentus reikia pateikti bankui. jei turite paskolos sutartį (-čių), reikia nurodyti paskolas suteikusią įstaigą, t. y. jei turite lizingo sutartį (-čių), reikia nurodyti lizingo bendrovę, t. y.

Informacija Paveldėtojams

Kaip Bankas Sužino Apie Asmens Mirtį? Kas Praneša Apie Asmens Mirtį?

Informaciją apie Lietuvos Respublikoje mirusį pilietį gauname iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro.

Jei mirtis yra registruota užsienyje arba mirusysis yra užsienio pilietis, turėsite bankui pateikti užsienyje išduoto mirties liudijimo originalą arba notaro patvirtintą kopiją.

Pateikiami dokumentai, išduoti užsienio valstybėje, prisijungusioje prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, turi būti ne legalizuoti, bet patvirtinti pažyma apostile (Apostille).

Informaciją (apie visas mirusio asmens turėtas banko sąskaitas, paskolas, vertybinius popierius, pensijų kaupimo sutartis ir kt.) suteikiame per 10 darbo dienų. Kiekvienas įpėdinis gali pateikti prašymą ir gauti informaciją atskirai nuo kitų įpėdinių.

Už šią paslaugą taikomas mokestis pagal galiojančius įkainius, kuriuos galite rasti interneto puslapyje Banko įkainiai > Kitos paslaugos > Banko pažymų parengimas > Kitos pažymos (lietuvių arba anglų k.). Atkreipiame dėmesį, kad pažyma įpėdiniui nėra siunčiama paštu ar el.

Informacija apie mirusio asmens turtą ir jo įsipareigojimus taip pat gali būti išduota teisės aktuose numatytais atvejais ir tvarka pagal teismo nutartį, antstolio prašymą ir (ar) pan.

Atkreipiame dėmesį, kad informacija apie mirusio asmens turtą ir įsipareigojimus nebus teikiama įpėdiniui pateikus tik asmens mirties liudijimą ar kitą dokumentą, pvz.

Jei įpėdiniui reikalingas išrašas iki mirusio asmens dienos, tuomet įpėdinis turi pateikti notaro išduotą liudijimą apie paveldėjimo bylos užvedimą arba notaro paklausimą/prašymą, kuriame turėtų būti nurodyta, kad įpėdinis turi teisę gauti informaciją apie mirusiojo atliktas operacijos iki mirties datos, ir kartu turi būti nurodomas laikotarpis, už kurį turi būti pateikiamos tokios operacijos bei turi būti nurodytas informacijos gavimo pagrindas (Notariato įstatymo 34 str.) ir gavimo tikslas, t. y. informacija, nurodyta Bankų įstatymo 55 str.

Ką Svarbu ŽInoti Apie Paveldėjimą, Jei Mirusio Asmens Nuolatinė Gyvenamoji / Registracijos Vieta Yra Ne Lietuvoje?

Mirusio artimieji dėl paveldėjimo turi kreiptis į mirusio asmens nuolatinės gyvenamosios šalies paveldėjimo klausimus sprendžiančią instituciją (pvz. Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris išduodamas vadovaujantis ES Reglamentu Nr. 650/2012.

Daugiau informacijos galima rasti Europos e.

Pateikiami dokumentai, išduoti užsienio valstybėje, prisijungusioje prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, turi būti ne legalizuoti, bet patvirtinti pažyma apostile (Apostille).

Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba testamentą. Paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, jeigu mirusysis nepaliko testamento.

Paveldėjimas gali būti priimtas bendra tvarka - tokiu atveju įpėdinis visiškai atsako už mirusiojo kreditinius įsipareigojimus tiek paveldėtu turtu, tiek savo turtu.

Kai kuriais atvejais turto apyrašo sudarymas yra privalomas, pvz., jei įpėdinis yra nepilnametis arba įpėdiniui atstovauja įgaliotas asmuo. Kitais atvejais apyrašas sudaromas tik paties įpėdinio prašymu. Turto apyrašą pagal paveldėtojo prašymą sudaro antstolis.

Įstatymas nustato tam tikrą tvarką, pagal kurią įpėdiniai paveldi palikėjo turtą. Pirma eile paveldi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Jei pirmos eilės įpėdinių nėra, paveldi antros eilės įpėdiniai - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.

Pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Ar Galiu Atsisakyti Paveldėjimo, Jei Jis Susijęs Su Įsipareigojimais?

Paveldėjimo atsisakyti galima. Tačiau neįmanoma paveldėti turto, atsisakant mirusio asmens įsipareigojimų. Tai reiškia, kad, priimdamas palikimą, įpėdinis taip pat bus atsakingas už visus su palikimu susijusius įsipareigojimus.

Jeigu nusprendėte priimti palikimą ir palikimas taip pat apima ir palikėjo įsipareigojimus (pvz.: būsto, vartojimo finansavimo, studijų paskolą, lizingą ar kitą įsipareigojimą bankui), reikėtų pasirūpinti savalaikiu įmokų pagal sutartis mokėjimu, nes jų nemokant laiku mokėjimai nėra nukeliami, jie kaupiasi ir gali susidaryti nemažos sumos, kurias sumokėti vienu kartu gali būti finansiškai sunku.

Kur Turiu Kreiptis, Jei Noriu Paveldėti Turtą Ir Įsipareigojimus?

Ne vėliau kaip per 3 mėnesius po asmens mirties būsimieji paveldėtojai dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą, kuris pasirenkamas pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registre nurodytą mirusiojo paskutinę gyvenamąją vietą.

Ši pažyma užsakoma banko padaliniuose, pateikiant būsimojo paveldėtojo asmens dokumentą, prašymą bei notarų biuro liudijimą, kad užvesta paveldėjimo byla (popierinį originalą arba el.

Jei mirusysis buvo apsidraudęs gyvybės draudimu, reikia kreiptis į mirusįjį draudusią draudimo kompaniją. Jei mirusysis buvo apsidraudęs „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filiale, būsimasis įpėdinis gali užpildyti prašymą interneto banke arba paskambinti telefonu +370 5 268 4444, kad gautų informaciją ir tolesnius nurodymus.

Svarbu: praėjus 14 dienų po transporto priemonės valdytojo mirties, transporto priemonės leidimas dalyvauti eisme gali būti sustabdomas.

Prašymą laikinai sustabdyti mokėjimus pagal sutartį (-is).

Paveldėjimo dokumentų originalus (paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, turto pasidalinimo sutartį ir (ar) pan.) ir asmens dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę) turite pateikti „Swedbank“, AB ir (ar) „Swedbank lizingas“, UAB.

Jei paveldėjimo dokumentuose nurodyti keli paveldėtojai, atvykti į padalinį turi visi paveldėtojai.

Jei norėsite padengti visą paveldimą įsipareigojimą, reikia pateikti prašymą apie priešlaikinį paskolos ar lizingo dengimą.

Jei ketinate toliau mokėti paskolą ar lizingą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bent vienas iš paveldėtojų turi turėti sąskaitą „Swedbank“, AB.

Kai paskolą paveldi nepilnametis ir jis tampa vieninteliu paskolos gavėju, jam sąskaitą gali atidaryti globėjas, o sąskaitos atidarymui reikės pateikti vaiko gimimo liudijimą arba vaiko asmens dokumentą (jei turi) ir globėjo asmens dokumentą.

Pateikus visus dokumentus, pakeisime paskolos ar lizingo gavėją ‒ juo taps paskolą ar lizingą paveldėjęs asmuo.

1. Turite pateikti prašymą leisti mokėti įmokas, iki bus gautas paveldėjimo dokumentas.

2. Gavus paveldėjimo dokumentus Šiuos dokumentus reikia pateikti bankui.

Remdamiesi paveldėjimo įregistravimo faktu, pakeisime paskolos gavėją ‒ juo taps paskolą paveldėjęs asmuo.

Jei reikės keisti kitas sutarties sąlygas, bus pasirašomas susitarimas.

3. 1. 2.

Remdamiesi paveldėjimo įregistravimo faktu, pakeisime lizingo gavėją ‒ juo taps lizingą paveldėjęs asmuo.

Šiems pakeitimams įforminti bus pasirašomas susitarimas.

Jei sąskaitos „Swedbank“, AB neturite, ją reikės atsidaryti.

Sutvarkius paveldėjimo dokumentus, transporto priemonę reikės perregistruoti Jūsų, t.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktinių turto pardavimo pajamų apmokestinimas yra svarbus klausimas tiek planuojant šeimos finansus, tiek vykdant nekilnojamojo turto ar kito reikšmingo turto pardavimą. Kadangi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis - pardavimo metu gautos pajamos taip pat gali būti paskirstomos abiem asmenims, o jų apmokestinimas priklauso nuo turto rūšies, laikymo trukmės ir kitų teisės aktuose numatytų sąlygų.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra valdoma bendru sutarimu tarp abiejų sutuoktinių, todėl nei vienas iš jų negali savarankiškai parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti bendros nuosavybės dalies be kito sutuoktinio sutikimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kitų reikšmingų bendro turto sandorių - turi būti priimami kartu.

Išimtis gali būti taikoma, jei vienas iš sutuoktinių įgyja teisę valdyti tam tikrą turtą savarankiškai pagal teismo sprendimą arba notariškai patvirtintą susitarimą.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

  1. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
  2. pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
  3. pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
  4. įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
  5. pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Šiuos penkis punktus reglamentuojama Civilinis kodeksas.

Beje, teismų praktikoje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Sandorius, susijusius su bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybe, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos bendrai jungtinei nuosavybei.

Taigi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkai.

Pajamų apmokestinimas GPM

Pajamos, gautos iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, yra apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčioįstatymą.

Pajamų apmokestinimas taikomas abiem sutuoktiniams, jeigu jie yra bendrai valdantys bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. T. y., pajamos yra laikomos gautomis abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, nebent kitaip nustatyta santuokos sutartyje.

Žinoma, pajamų apmokestinimas gali būti taikomas atskirai kiekvienam sutuoktiniui, jeigu jie yra atskirai valdantys savo nuosavybę. Pavyzdžiui, jeigu nuosavybės dalys aptartos sutartyje, tuomet už kiekvienos nuosavybės dalies pardavimo gautas pajamas sutuoktiniai skaičiuotų GPM atskirai savo dalims laikantis sutarties.

  • Bendroji jungtinė nuosavybė → Pajamos dalijamos po 50% kiekvienam sutuoktiniui, o GPM skaičiuojamas už kiekvieno dalį.
  • Atskira nuosavybė → Pajamos priklauso tik tam sutuoktiniui, kuris yra nuosavybės savininkas.
  • Sutartinė nuosavybės dalis (pvz., ikivedybinė ar vedybinė sutartis) → Pajamos paskirstomos pagal sutartyje nurodytas proporcijas, ir kiekvienas sutuoktinis deklaruoja savo dalį atskirai.

Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu realiai faktiškai turtu disponavo, valdė, realiai naudojo, išlaikė ir faktiškai veikė bei pajamas iš turto gavo bei jas panaudojo tik vienas sutuoktinis - ir tai įrodoma objektyviais įrodymais, pvz., sutartimis ir kitais dokumentais, tuomet GPM gali būti skaičiuojamas tik šiam vienam sutuoktiniui.

Tačiau jeigu parduodamas bendros jungtinės nuosavybės turtas ir sutuoktiniai neturi sutarčių, kurios reguliuoja kitaip - tuomet pajamos yra laikomos gautomis abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis ir GPM skaičiuojamas jiems abiems lygiomis dalimis.

Pavyzdžiui, sutuoktiniai parduoda jungtinės nuosavybės turtą.

Tarkime, už visą parduodamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavimo PVM sąskaitą faktūrą išrašys ir pardavimo PVM apskaičiuos vienas sutuoktinis, kuris yra PVM mokėtojas.

Tarkime šiuo atveju visi nekilnojamojo turto įsigijimo bei statybos dokumentai bus išrašyti šio vieno sutuoktinio vardu.

Tačiau tokiu atveju vis tiek gautas nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas ir to turto įsigijimo išlaidas abu sutuoktiniai turės deklaruoti lygiomis dalimis.

Tai reiškia, kad šie sutuoktiniai, jeigu pajamos būtų apmokestinamos pagal GPMĮ, turėtų deklaruoti po 1/2 dalį gautų konkretaus nekilnojamojo turto vieneto pardavimo pajamų ir po 1/2 dalį to turto vieneto įsigijimo išlaidų.

Sutuoktiniai jiems tenkančias, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas bei įsigijimo išlaidas - turi deklaruoti Pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje.

Taigi apmokestinant GPM, jeigu turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai pardavus turtą, laikoma, kad pajamas gauna abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, jei kitaip nenustatyta vedybų sutartyje.

Žinoma, svarbu priminti, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčių administratorius turi teisę vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką.

Todėl, mokesčių administratorius, nustatęs, kad sandoriai sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja vadovaudamasis veiklos turiniui taikomomis apmokestinimo taisyklėmis.

Taigi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkai.

Pajamų apmokestinimas PVM

Dėl PVM paminėtina, kad jeigu, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau yra parduodamas vykdant ekonominę veiklą ir sutuoktiniai susitaria, kad ekonominę veiklą vykdo tik vienas sutuoktinis - tai tuomet PVM požiūriu laikoma, kad visą atlygį gauna šis vienas sutuoktinis.

  • 1️⃣ NT parduoda abu sutuoktiniai ne kaip veiklą → PVM nėra.
  • 2️⃣ NT parduoda vienas sutuoktinis kaip veiklą → PVM taikomas tik jam.
  • 3️⃣ NT parduoda abu sutuoktiniai kaip veiklą → PVM taikomas abiem.

Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, sutuoktiniai sutarė, kad tarkime nekilnojamojo turto pardavimo veiklą vykdo tik vienas sutuoktinis, tai, neatsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tik tam pardavimo veiklą vykdančiam sutuoktiniui gali atsirasti (jei tai numato PVM įstatymas) PVM prievolių dėl tokio nekilnojamojo turto pardavimo. Tuo tarpu kitam sutuoktiniam jokių PVM prievolių neatsirastų.

Teisinės pasekmės ir dokumentai

Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, gali nustatyti savo turto teisinį režimą, kuris gali būti:

  • bendroji jungtinė nuosavybė;
  • bendra dalinė nuosavybė;
  • asmeninė nuosavybė.

Jei sutuoktiniai nesudaro vedybų sutarties - jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai yra turto bendrasavininkiai, tačiau konkrečios jiems priklausančios turto dalys nėra nustatytos.

tags: #po #skyrybu #turto #pardavimo #apmokestinimas