Prancūzijos mokesčiai turtingiesiems: nauji iššūkiai ir perspektyvos

Prancūzijos biudžeto deficitas šiuo metu yra „vienas didžiausių“ jos šiuolaikinėje istorijoje. Tai antradienį pareiškė naujai paskirtas šalies finansų ministras Antoine‘as Armandas, kartu patvirtindamas, kad tam, jog būtų galima sutvarkyti finansus, neatmetama galimybė nustatyti naujus mokesčius turtingiesiems ir stambioms įmonėms.

A. Armandas pridūrė, kad, siekdamas nurėžti pernelyg dideles vyriausybės išlaidas, jis kalbėsis su ekonomikos dalyviais, įskaitant profesines sąjungas ir viršininkų organizacijas. Manoma, kad biudžeto deficitas šįmet pasieks 5,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - šis skaičius beveik dvigubai viršija Europos Sąjungos (ES) nustatytą ribą.

„Neatsižvelgiant į vienerius ar dvejus pavienius krizės metus per pastaruosius 50 (metų), mūsų deficitas yra vienas didžiausių mūsų istorijoje“, - transliuotojui „France Inter“ pareiškė A. Armandas. Jis pažymėjo, kad „šiame lygmenyje padėtis yra rimta“.

Politiniai iššūkiai ir perspektyvos

Naujosios Prancūzijos vyriausybės, kuriai vadovauja konservatorius ministras pirmininkas Michelis Barnier, ateinančiais mėnesiais greičiausiai lauks iššūkis parlamente. Ministrai turi pasistengti užtikrinti, kad 2025 m. biudžetas, į kurį būtų įtrauktos priemonės viešiesiems finansams sutvarkyti, būtų priimtas žemuosiuose rūmuose Nacionalinėje Asamblėjoje.

Ji po liepos mėnesį vykusių pirmalaikių rinkimų, kurių baigtis buvo neaiški, yra pasidalinusi maždaug į tris dalis. M. Barnier gali tikėtis konservatorių ir prezidento Emmanuelio Macrono stovyklos paramos, tačiau kairysis aljansas NFP ir kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN) bet kuriuo metu gali nuversti vyriausybę per balsavimą dėl pasitikėjimo, jei jie suvienys jėgas.

Mokesčių kėlimas yra nuokrypis nuo politikos, kuri buvo puoselėjama, kai dirbo E. Macrono vadovaujamos vyriausybės. Tada aktyvumą buvo siekiama skatinti mažinant mokesčius įmonėms, būstui ir turtui. Anot nacionalinės statistikos tarnybos INSEE, nuo pirmųjų E. Macrono rinkimų 2017-aisiais ir 2023 m. mokestinės pajamos buvo sumažintos maždaug dviem procentiniais punktais BVP, iki 43,2 proc.

M. Barnier savo biudžeto projektą turėtų pristatyti kito mėnesio pradžioje. Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas-Marcas Ayrault patvirtino, kad įvedamas naujas 75 proc. pajamų mokestis, kuris bus taikomas tiems, kurie uždirba daugiau kaip 1 mln. eurų per metus. Tačiau, ministro pirmininko tvirtinimu, devyniems prancūzams iš dešimties pajamų mokestis nedidės.

Prancūzijos vyriausybė tokiu būdu planuoja surinkti papildomus 20 mlrd. eurų į šalies biudžetą. Tuo tarpu valstybės išlaidos bus sumažintos 10 mlrd. eurų. Mokesčių didinimas yra naujojo Prancūzijos prezidento Francoiso Hollande’io politikos dalis. Jo užmojai prieštarauja daugelio Europos šalių politikai, kai karpomos valstybės išlaidos, norint nuraminti investuotojus ir sumažinti skolinimosi išlaidas.

Kitą dieną po to, kai premjeras Michelis Barnier pažadėjo spręsti, jo teigimu, milžiniškos Prancūzijos skolos problemą mažindamas išlaidas ir nustatydamas naujus mokesčius, Antoine'as Armand'as transliuotojui RTL teigė, kad mažas ir vidutines pajamas gaunantys asmenys bus apsaugoti nuo papildomos mokestinės naštos.

Prancūzija siekia pagerinti savo finansinę padėtį maždaug 40 mlrd. eurų, kitais metais tikėdamasi sumažinti viešojo sektoriaus deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai šiemet jis turėtų sudaryti daugiau nei 6 procentus. Du trečdaliai šios sumos turėtų susidaryti dėl išlaidų mažinimo, o likusi dalis - dėl naujų mokesčių.

„Kai mums pavyks gerokai sumažinti išlaidas, iš itin dideles pajamas gaunančių žmonių reikės išskirtinių ir laikinų pastangų“, - sakė A. Armand'as. Jis žada, kad „tiems, kurie kasdien eina į darbą“, pajamų mokesčio rėmai nesikeis. „Didelės ir labai didelės įmonės“ taip pat turės mokėti didesnius mokesčius, sakė A. Armand'as, tačiau atmetė galimybę, kad tokia papildoma našta „užsiliks kelerius metus“.

Antradienį sakydamas pirmąją svarbią politinę kalbą parlamente, M. Barnier teigė, kad vyriausybė siekia 2029-aisiais, tai yra dvejais metais vėliau, nei buvo planuota anksčiau, pasiekti Europos Sąjungos nustatytą trijų procentų BVP deficito ribą. Daugiau nei 3,2 trln. eurų - daugiau nei 110 proc. BVP - siekiančią Prancūzijos skolą jis pavadino „tikru Damoklo kardu (...), kabančiu virš Prancūzijos ir kiekvieno prancūzo galvos“.

Kitą savaitę vyriausybė parlamentui pateiks 2025 metų biudžeto planą.

Šalies finansų ministras Antoine'is Armandas, kol kas mažai žinomas E. „Dirbsime atsižvelgdami į padėties rimtumą. Nagrinėjami tiksliniai mokesčiai turtingiausiems namų ūkiams. Taip pat svarstomi didesni mokesčiai įmonėms. Žmonės, kurie turi labai daug turto, kurie kartais nemoka daug mokesčių, galbūt jie galėtų prisidėti daugiau“, - antradienį radijui „France Inter“ sakė A. A. Armandas ir naujasis biudžeto ministras Laurent'as Saint-Martin'as rengia galimą mokesčių didinimo planą, kurį pateiks šalies premjerui Micheliui Barnier, rengdamiesi 2025 m. biudžetui, kuris kitą mėnesį turi būti pateiktas parlamentui.

Biudžetas bus pirmas didelis politinis išbandymas M. Barnier, nes opozicijos partijos pagrasino pareikšti nepasitikėjimą jo suformuotai vyriausybei, jei nesutiks su išlaidomis ir naujais mokesčiais. Mokesčių didinimas iš esmės nutrauktų E. Macrono ekonominę politiką, kurią jis vykdė nuo pat jo išrinkimo 2017 m., t. y. Tačiau vėlesnės E. Macrono vyriausybės neskyrė tiek daug dėmesio išlaidų ribojimui, nes tikėjosi, kad spartesnis augimas natūraliai padidins mokestines pajamas.

Briuselis Prancūzijai jau pradėjo vadinamąją perviršinio deficito procedūrą ir pareikalavo, kad ji pateiktų planą, kaip per ateinančius metus ketina sumažinti savo skolos kuprą. Numatoma, kad 2024 m. biudžeto deficitas sieks bent 5,6% bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. bus didesnis nei šiuo metu numatytas 5,1% tikslas, o nuo 2023 m. Antradienį Prancūzijos skolinimosi kaina pirmą kartą nuo 2008 m. A. Armandas užsiminė, kad nepritaria mokesčių naštos didinimui „dirbantiesiems ir vidurinei klasei plačiąja prasme“.

Naujasis finansų ministras taip pat pabrėžė, kad bet koks mokesčių didinimas neturėtų „slopinti ekonomikos augimo ar darbo vietų kūrimo“, o tai yra ženklas, kad M. Barnier vyriausybė bent jau stengsis griežtai laikytis E.

Protestai ir riaušės

Prancūzijoje - masiniai protestai ir riaušės, pavadintos „Blokuokime viską“. Jos kilo kaip reakcija į vyriausybės biudžeto taupymo planus, kuriuos pasiūlė premjero F. Bayrou vyriausybė. Protestai išplito visoje šalyje: gatvių blokados, degantys šiukšlių konteineriai, sustabdytas viešasis transportas. Neramumams suvaldyti visoje šalyje pasitelkta 80 tūkst. policijos pareigūnų. Prancūzijos parlamentas atleido iš pareigų ministrą pirmininką ir visą vyriausybę.

„Jūs turėjote daug progų sudaryti biudžetą, kuris būtų naudingas prancūzams, o ne Briuseliui. Bet tą progą praleidote. Puslapis užverstas, dialogo laikas praėjo“ - kalbėjo vienas iš dešiniojo sparno partijos „Rassemblement National“ ( toliau RN ) lyderių S. Chenu. Į tai ministras pirmininkas atsakė, kad „jūs galite mane nuversti, bet negalite ištrinti realybės“. Jis turėjo omenyje tai, kad skylė valstybės biudžete vis tiek egzistuoja ir vyriausybės pakeitimu tos skylės užlopyti nepavyks. O realybė tokia, kad valstybė nebegali toliau panešti esamos išlaidų naštos ir neišvengiamai teks taupyti.

Ir premjero Bayrou vyriausybė pasiūlė planą, kaip sutaupyti milijardus eurų: 7 milijardai iš pensijų ir socialinių išmokų fondo mažinimo, 5 milijardai iš sveikatos sistemos kompensacijų mažinimo, dar 5,5 milijardo - iš savivaldybių biudžetų sumažinimo. Ir dar panaikinti dvi šventines dienas, kad už tas atsiradusias papildomas darbo dienas į valstybės biudžetą patektų papildomų mokesčių.

Bayrou vyriausybę parlamente nuosekliai rėmė tik prezidento Makrono centristinė, taip vadinama „prezidentinė dauguma“, kuri realiai, pagal turimų balsų skaičių, parlamente buvo mažuma ir vyriausybė galėjo išsilaikyti tik tol, kol visa (kairioji ir dešinioji) opozicija nesusivienijo prieš ją. Taigi, dėl prieštaringo biudžeto išlaidų mažinimo plano, norint išlikti, Bayrou reikėjo arba socialistų arba dešiniųjų paramos.Dėl to, kad pinigų trūksta, sutaria visi: ir dešinieji iš RN, ir pagrindinis vyriausybės ramstis - Makrono centristai, ir socialistai.

Tačiau siūlymai, kaip kamšyti biudžeto skyles, radikaliai išsiskyrė, dėl ko Bayrou vyriausybė ir sukėlė daugumos parlamento narių pyktį, pavirtusį jo atstatydinimu. Bayrou, prezidento Makrono savo laiku paskirtas premjeru kaip „kompromiso žmogus“, pasirinko taupyti taip, kad žmonės, kurie moka mokesčius ir laiko ant savo pečių visą valstybę, pasipiktino. Socialistai pasiūlė savo biudžeto planą, tik labiau ne taupymo, o įplaukų didinimo.

Kaip ir dera socialistams, jie pasiūlė padidinti mokesčius: atkurti anksčiau panaikintą turto mokestį nuo žmonių turimo kapitalo, įvesti papildomą mokestį turtingiesiems nuo tam tikros turto ribos, papildomus progresinius mokesčius didelėms pajamoms, panaikinti esamas mokesčių lengvatas verslui, skirtas didelių įmonių investiciniams projektams, įvesti akcijų pirkimo apmokestinimą, padidinti socialines įmokas, kurias moka įmonės už savo darbuotojus.

F. Bayrou atmetė socialistų kontrbiudžetą, nes, jo akimis, tai buvo pavojingas kelias. Jis manė, kad dideli mokesčiai turtingiesiems ir verslui tik paskatintų kapitalo bėgimą į užsienį, o kartu sumažintų investicijas ir darbo vietų kūrimą. Jis priminė, kad ankstesnio turto mokesčio rezultatas buvo to mokesčio mokėtojų išvykimas iš Prancūzijos į užsienį.

Socialistų siūlomos papildomos įplaukos iš kovos su mokesčių slėpimu atrodė gražiai ant popieriaus, bet Bayrou laikė jas nepatikimomis, nes realiai sunkiai surenkamos. Bayrou logika buvo paprasta: trumpalaikės populistinės pajamos iš mokesčių didinimo kelia riziką pakenkti Prancūzijos investiciniam patikimumui, padidinti skolos aptarnavimo naštą ir pastūmėti šalį į recesiją.

Dešiniųjų iš RN požiūriu, taupyti taip pat reikia, bet ne dirbančių prancūzų ir pensininkų sąskaita, o ten, kur valstybė be reikalo švaisto pinigus, t.y. biurokratija, žaliojo kurso fantazijos, migrantų išlaikymas, įmokos į Briuselio fondus. Jie pateikė ir valstybinių agentūrų, kurias siūlo uždaryti, sąrašą - apie 80 institucijų, tarp jų visokiausios tyrimų ir monitoringo agentūros, ekologijos ir kovos su socialine nelygybe centrai.

Sutaupymas čia siektų keletą milijardų. Jie sako, kad šios įstaigos tarnauja ne prancūzams, o valdininkijai, kad tai šiltnamiai, kuriuose klesti biurokratai, nekuriantys jokios pridėtinės vertės. Kitas siūlymas - panaikinti stipendijas užsienio studentams, nes „užsienio studentai - ne Prancūzijos biudžeto prioritetas“.

Nemokamos medicinos paslaugos nelegaliems migrantams perkrauna šalies medicinos sistemą ir kainuoja virš milijardo, taigi, reikia panaikinti. Tas pats ir dėl pašalpų bei socialinių būstų ir kitų išlaidų migrantams. RN suskaičiavo, kad sumažinus išlaidas migrantų išlaikymui, galima sutaupyti bent 3-4 milijardus.

Jų žvilgsnis į žaliąjį kursą dar griežtesnis. Lėšos dviračių takų tiesimui - neleistina prabanga, kai būtina taupyti. Subsidijos vėjo ir saulės energetikai - beprasmės, tegul rinka pati tvarkosi su tokiomis investicijomis, jei jos turi ekonominį pagrįstumą. Ir pagaliau - 5 milijardais mažiau įmokų į ES biudžetą, 2 milijardais mažiau pagalbai užsienio šalims.

Premjeras F. Bayrou atmetė ir dešiniųjų kotrbiudžetą. Dėl keleto priežasčių. Pirma, Bayrou visą savo politinį gyvenimą statė ant „europeizmo“ kortos. Todėl jam mažinti įmokas į ES - tai tarsi šventvagystė. Antra, jis bijojo prarasti socialistų paramą. Socialistai dar neseniai buvo derybų partneriai, bet vos tik Bayrou išdrįso paminėti „imigracijos invazijos poveikį“, jie pasipiktino, pasitraukė iš derybų ir pareiškė, kad su tokiu žmogumi prie vieno stalo nesės.

Jei Bayrou būtų įvedęs RN siūlomus migrantų išmokų naikinimus, kairė būtų iškart jį sudraskiusi. Trečia, žaliasis kursas. Bayrou įsitikinęs, kad tai yra ne tik Prancūzijos, bet ir visos ES religija. Subsidijos kovai su klimatu - ne šiaip projektai, o Europos „tikėjimo išpažinimas“. Jei jis būtų pabandęs tą uždaryti, būtų pasmerktas Briuselyje. Pasmerkę būtų ir tie patys Prancūzijos socialistai, kurie save pristato kaip socialiai atsakingą, ekologišką politinę jėgą. Tad Bayrou nusprendė nelįsti į šitą daržą.

Ir galiausiai - Bayrou dėl ideologinių priežasčių vengė „susitepti“ susitarimu su dešiniaisiais iš RN. Rezultatas - kairieji atsitraukė, dešinieji supyko, kad jų siūlymai ignoruojami, o žmonės išėjo į gatves.

Visi supranta: pinigų trūksta. Prancūzijos skola gniaužia kvapą, palūkanos ryja milijardus, skolinimasis tampa vis brangesnis. Klausimas tik vienas: kas mokės už krizę?

Prezidentas Makronas paskyrė naują ministrą pirmininką, kitą centristą S.Lecornu, šį kartą jau savo partijos narį.

Naujas „globalus mokestis“

Pinigai. Prancūzijos Nacionalinio biudžeto komitetas patvirtino kairiųjų partijos „La France Insoumise“ (LFI) pasiūlymą, pagal kurį turtingi šalies piliečiai turėtų toliau mokėti mokesčius Prancūzijai net ir persikėlę gyventi į mažesnių mokesčių valstybes. Tai vadinamasis „globalus apmokestinimas“, kuris pirmą kartą istorijoje išplėstų Prancūzijos mokesčių jurisdikciją už jos sienų.

Pagal spalio 20 dieną priimtą pataisą, vadinamą I-CF380, nauja prievolė būtų taikoma asmenims, kurių pajamos viršija penkis kartus metinį socialinio draudimo lubų dydį - apie 235 tūkst. eurų per metus. Ši nuostata apimtų tik tuos, kurie per dešimtmetį bent trejus metus gyveno Prancūzijoje ir išvyksta į šalis, kuriose mokesčių lygis yra bent 40 proc. Šios taisyklės autoriai sako, kad priemonė nukreipta prieš kapitalo nutekėjimą.

Jų teigimu, ši tvarka yra panaši į JAV sistemą, kur piliečiai mokestines prievoles turi net gyvenant užsienyje, taip pat į kai kurių Skandinavijos šalių praktiką. Kritikai šią iniciatyvą vadina „ideologine ekonomikos kontrole“, kuri pakenks šalies konkurencingumui. Verslo atstovai įspėja, kad tokie įstatymai gali paskatinti ne tik kapitalo, bet ir žmogiškųjų išteklių nutekėjimą. Daugelis investuotojų primena, kad Prancūzija jau dabar turi vienus didžiausių pajamų mokesčių tarifų Europoje, todėl vietoje „teisingumo“ toks žingsnis sukurs dar didesnį nepasitikėjimą valstybe.

Pataisoje taip pat numatytas „mokesčių kreditų“ mechanizmas, kuris leistų išvengti dvigubo apmokestinimo - mokesčius, sumokėtus naujoje gyvenamojoje šalyje, būtų galima išskaičiuoti iš Prancūzijoje priskaičiuotų sumų. Tačiau praktikoje tai reikštų, kad Prancūzijos mokesčių inspekcija turėtų prieigą prie asmeninių duomenų ir užsienio bankinių įrašų, o tai kelia klausimų dėl privatumo ir suvereniteto.

Europos mokesčių centralizacija stiprėja

Šis „globalus mokestis“ - pirmasis tokio pobūdžio bandymas Europos Sąjungoje, kuris gali paskatinti ir kitas šalis imtis panašių priemonių. LFI politikai atvirai teigia, kad jų tikslas - „panaikinti konkurenciją tarp mokesčių sistemų“ Europoje, kad nė viena valstybė negalėtų pritraukti kapitalo mažesniais tarifais.

Pataisa dar turi būti svarstoma Nacionalinėje Asamblėjoje, vėliau - Senate, tačiau vien jos priėmimas Finansų komitete rodo, kad kairioji darbotvarkė Prancūzijoje stiprėja. Jei įstatymas įsigalios, Prancūzija taps pirmąja Europos šalimi, įteisinusia dešimties metų mokesčių prievolę emigravusiems piliečiams. Dešinieji ekonomistai šį žingsnį vadina „pavojingu precedentu“, kuris primena senųjų imperijų praktiką - kai piliečiai priklauso ne valstybei pagal pasirinkimą, o pagal kilmę.

Turto mokesčiai Europoje

Pastaraisiais dešimtmečiais kelios Europos šalys panaikino turto mokesčius. Nuo 2025 m. Turtinė nelygybė akivaizdi visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, 2025 m. Dėl tokios turto koncentracijos daugelyje šalių diskusijų centre lieka debatai dėl turto mokesčio. Neseniai Prancūzijos milijardierius B. Arnault griežtai pasisakė prieš siūlomą 2 % mokestį piliečiams, turintiems daugiau kaip 100 mln. eurų.

Taigi, kuriose Europos šalyse turto mokestis egzistuoja? Kiek pajamų šios šalys surenka iš individualaus turto mokesčių?

Mokesčių fondo (Tax Foundation) duomenimis, nuo 2025 m. fizinių asmenų grynojo turto mokesčiai taikomi tik Ispanijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Mokesčių tarifai ir apmokestinamo turto ribos šiose šalyse skiriasi. Be to, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje turto mokesčiai taikomi konkrečioms turto rūšims, bet ne bendram grynajam asmenų turtui.

Turto mokesčiai skirtingose šalyse

• Ispanija: Ispanijoje taikomas progresinis grynojo turto mokestis - nuo 0,16 % iki 3,5 % nuo turto, viršijančio 700 000 EUR. 2022 m. Ispanijos centrinė valdžia įvedė papildomą „solidarumo turto mokestį“, kurio tarifai svyruoja nuo 1,7 % iki 3,5 % asmenims, kurių grynasis turtas viršija 3 mln. eurų. Iš pradžių šis mokestis buvo numatytas kaip laikina priemonė, skirta pragyvenimo išlaidų krizei spręsti, tačiau vėliau jis tapo nuolatiniu.
• Norvegija: Norvegija taiko 1 % grynojo turto mokestį nuo fizinių asmenų turto, viršijančio 1,7 mln. Norvegijos kronų (145 425 EUR) ir neviršijančio 20 mln. kronų (1,71 mln. EUR). Turtui, viršijančiam 20 mln. NOK, tarifas padidėja iki 1,1 %.
• Šveicarija: Remiantis EBPO ataskaitos „The Role and Design of Net Wealth Taxes“ (Grynųjų turto mokesčių vaidmuo ir struktūra) duomenimis, Šveicarijos grynasis turto mokestis pasižymi palyginti žemomis neapmokestinamomis ribomis, kurios skirtinguose kantonuose skiriasi. Dėl to šis mokestis taikomas ne tik turtingiausiems namų ūkiams, bet ir didelei viduriniosios klasės daliai. PwC duomenimis, 2025 m. Ciuriche šis mokestis prasidės nuo 80 000 Šveicarijos frankų (85 560 eurų) vienišiems mokesčių mokėtojams, o pradinis tarifas bus 0,05 proc. Susituokusiems mokesčių mokėtojams ir vienišiems tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, ši riba padidėja iki 159 000 Šveicarijos frankų (170 090 eurų). Turtui, viršijančiam 3 262 000 Šveicarijos frankų (3,49 mln. eurų), vienišiems mokesčių mokėtojams ir susituokusiems tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, tarifas palaipsniui didėja ir siekia 0,3 %, o susituokusiems mokesčių mokėtojams ir tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, - 3 342 000 Šveicarijos frankų (3,58 mln.
• Prancūzija: Prancūzijoje mokesčių mokėtojams taikomas nekilnojamojo turto mokestis, jei jų grynasis pasaulinis nekilnojamasis turtas vertinamas 1,3 mln. eurų arba daugiau. Mokesčio mokėtojai nenuolatiniai gyventojai taip pat privalo mokėti, jei jų Prancūzijoje esančio nekilnojamojo turto vertė atitinka arba viršija tą pačią ribą.

EBPO duomenimis, 2023 m. Šveicarija iš asmenų turto surinks 9,5 mlrd. eurų, o tai sudarys 4,3 proc. visų mokestinių pajamų. Ispanijoje šis rodiklis siekė 3,1 mlrd. eurų ir sudarė 0,6 proc. visų pajamų. Norvegijoje surinkta 2,7 mlrd. eurų, arba 1,5 % mokestinių pajamų, o Prancūzijoje - 2,3 mlrd. eurų, kas atitinka tik 0,2 %. Jų BVP dalis yra palyginti nedidelė.

Per pastaruosius tris dešimtmečius kelios šalys panaikino individualius turto mokesčius. EBPO narių, taikančių tokius mokesčius, skaičius sumažėjo nuo 12 (1990 m.) iki vos 4 (2017 m.). Grynojo turto mokesčių panaikinimą pateisina kelios priežastys. EBPO ataskaitoje teigiama, kad pagrindiniai argumentai yra susiję su efektyvumo sąnaudomis ir kapitalo nutekėjimo rizika.

Mokesčių pajamos iš turto mokesčių (2023 m.)

tags: #prancuzijos #mokesciai #turtingiesiems