Kol vieni milijonieriai su žiniasklaida bendrauti atsisako, kiti mielai dalinasi savo istorijomis kuriant verslą bei negaili patarimų. Štai ką reikia žinoti apie turto valdytojo profesiją ir Lietuvos verslininkus.
Savybės, reikalingos verslininkui
„Topo grupės“ įkūrėjas Aurelijus Rusteika atsako, jog žmogui sukti į verslą ar ne, parodo asmeninės savybės. Reikia pabandyti ir tuomet paaiškėja ar lemta būti verslininku. Atsakomybė, noras siekti, keisti, tobulėti, rizikuoti - tai ir yra esminiai bruožai, sako verslininkas.
Verslininką galima pavadinti tikru optimistu, nes pats vadovaujasi filosofija: „Jeigu kitiems nepavyko, nereiškia, kad neįmanoma“.
A. Rusteika žiniasklaidai yra sakęs, kad netoli bankroto buvo tris ar keturis kartus, tačiau tai visiškai normalu, nes ir versle, ir gyvenime būna visko.
Verslininkas pats apibūdinamas kaip tikras idėjų generatorius bei išsakantis savo nuomonę tiesiai šviesiai.
Būtent nuo vartotojo priklausys, kada jis bus pasiruošęs kalbantiems šaldytuvams ir „Topo grupė“ turės pradėti apie šios technikos pardavimą, kaip pavyzdį pateikia A. Rusteika.
Pasak jo, kažkada ir jo verslas buvo laikomas tarsi startuoliu, tad iš esmės verslo situacija nesikeičia, tik kryptys, kuria eiti. Jei mažmeninėje prekyboje viskas padaryta reikia atrasti dar neužpildytą nišą, pavyzdžiui internetinę prekybą.
Dabartinis iššūkis - eiti kartu su klientų poreikiais.
Miškininko specialybę turintis vyras mažmeninėje prekyboje technika atsidūrė atsitiktinai, vedinas asmeninių savybių.
Verslo pradžia buvo itin sunki, prekiauta skalbyklėmis, kurios pirktis naudotos iš Vokietijos. Tad A. Rusteika atsikando ne tik pardavėjo, bet ir valytojo, remontuotojo duonos.
„Galimybės daug didesnės, tik sritys kitos ir keliai. Šių dienų situacija visai kita, viskas pasikeitę ir to neįmanoma pakartoti, nes ir visuomenės poreikiai kitokie. Ir mažmeninėje prekyboje dabar kažką sukurti tokio didelio ir unikalaus, mano supratimu, būtų net neįmanoma. Viskas keičiasi. Negali būti, kad atsikelsi ramiai gyvensi ir viskas. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, buvo Rusijos krizė, interneto krizė, karai, valiutų pasikeitimas. Iššūkiai liko, tik pavadinimai pasikeitė“, - atviravo verslininkas.
„Tuo metu, kai aš pradėjau toks žodis, kaip nekilnojamasis turtas buvo tik spekuliantams, kurie prekiavo, o mažmeninė prekyba buvo naujas dalykas, gimimas tik pats Lietuvoje. Elementariai gavosi, ko trūko tą ir darai. Negimsta šiaip iš nieko verslas. Dėl to reikia matyti, ko trūksta ir toje srityje tobulėti. Nereikėjo nei ryšių, nei kapitalo. Reikėjo drąsos eiti daryti savo darbą ir nesiblaškyti. Dabar reikia didelių pinigų darant verslą, pažinoti žmones, visuomenėje pažinčių turėti. O tuo metu tai tikrai nereikėjo. Aišku, jei darant didelį verslą tai tuo metu gal tikrai labai svarbu pažintys, kaip kiti naftos vagonais prekiavo. Bet aš apie sąžiningus verslininkus kalbus, o ne apie tuos, kurie spekuliaudavo, jų dabar verslo pasaulyje net nebėra“, - sako A. Rusteika.
Patarimai pradedantiesiems verslininkams
Tuo tarpu „Grigeo Giriškių“ vadovas Gintautas Pangonis anksčiau teigė, kad pats neskubėtų kurti savo verslo, bet pataria daryti jaunimui taip, kaip jis darė - įgyti patirtį kitose įmonėse.
„Rekomenduočiau pirmiausia pasimokyti ant svetimų pinigų. Jeigu jaunuolis tik ką pabaigęs mokslus, siūlyčiau nueiti į kokią įmonę, pažiūrėti kaip dirba struktūros, palipti karjeros laiptais. Tada jau galvoti apie savo verslą. Nes tik vienetai nematę kaip viskas vyksta iš vidaus sugebės išplaukti. Pats praktiką turėjau kitose įmonėse, pakilau iki aukščiausių vadovų postų ir pamačiau kaip sukasi verslo mechanizmas”, - pasakojo verslininkas.
Kaip žinoti, ar esate skirtas tapti verslininku | Kiki Ayers | TEDxBuckhead
Turtingiausi Lietuvos verslininkai: TOP 10
Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų TOP 100. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
Štai keletas pavyzdžių iš sąrašo:
- 100. Danas Tvarijonavičius, „Amilina“, 36 mln. eurų. Verslininko duonos vyras atsikando dar 1989 m., kuomet iš Maskvos į Lietuvą vežė kompiuterius tėvo užsakymu.
- 99. Gvidas Drobužas, „Panevėžio keliai“, 36 mln. eurų. Veikliu ir energingu vadinamas Gvidas Drobužas yra koncerno „Panevėžio keliai“ valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių akcininkų.
- 98. Antanas Guoga, Lošimų strateginė grupė, 37 mln. eurų. A. Guoga žinomas ne tik kaip verslininkas, pokerio žaidėjas, bet ir politikas.
- 97. Edvardas Liachovičius, „ME investicija“, „Girteka Logistics“, 39 mln. eurų. E. Liachovičius yra įvardijamas vieno paslaptingiausio milijonieriaus Mindaugos Railos dešiniąja ranka.
- 96. Zbignevas Gulbinovičius, „Blue Bridge Baltic“, 39 mln. eurų. Šį milijonierių galima įvardinti kaip vieno iš IT sektoriaus plėtojimo pradininkų Lietuvoje.
- 95. Gediminas Žiemelis, „Avia Solutions Group“, 40 mln. eurų. Aviacijos verslo ekspertas G. Žiemelis du kartus pelnė tarptautinį pripažinimą - JAV aviacijos žurnalas „Aviation Week“ verslininką įtraukė tarp 40-ies sėkmingiausių šiame sektoriuje dirbančių vadovų.
- 94. Aurelijus Rusteika, „Topo grupė“, 40 mln. eurų. Verslininko įkurta buitinės technikos prekybos įmonė - žinoma kiekvienam.
- 93. Arūnas Listavičius, „MG Baltic“, 40 mln. eurų. Paslaptingasis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, apie kurį žinoma nedaug.
- 92. Remigijus Juodviršis, „Panevėžio keliai“, 40 mln. eurų. R. Juodviršis yra didžiausias „Panevėžio kelių“ akcininkas, jam priklauso 28,47 proc. akcijų paketas, leidžiantis aktyviai dalyvauti įmonių grupės veikloje.
- 91. Viktoras Butkus, „Fermentas“, 40 mln. eurų. V. Butkus milijonus susikrovė iš mokslinės veiklos.
- 90. Vladas Algirdas Bumelis, „Biotechpharma“, „Biosantara“, 42 mln. eurų. Būtent mokslas padėjo tapti milijonieriumi.
Žiniasklaidai jis mėgsta pabrėžti, kad Lietuva yra tarp Europos augalininkystės bei genetikos lyderių, tad turime šansų būti augalų genetinės inžinerijos priekyje, tačiau neišnaudojamos galimybės.
Kaip pats yra teigęs žurnalui „Veidas“, prieš ateidamas į šiuos didžiuosius verslus, išgyveno mažiausiai 9 bankrotus, nes kaip susiklostys karjera, priklauso ir nuo aplinkybių.
Jis dirbo ir kaip vadovas, konsultantas bei kitose pareigybėse. O prieš tai ir buvo įkūręs žaislų gamybos įmonę, tačiau vėliau su kitais verslo partneriais ėmėsi įmonių privatizavimo.
Be jau paminėtų pareigų verslininkas yra ir UAB „Pokštas“ direktorius bei dalyvauja kitų įmonių valdyme.
„Man visur - versle, politikoje, sporte, gyvenime - svarbiausia yra rezultatai, tačiau bent kartais reikia pailsėti ir nuo jų“, - laikraščiui „Sekundė“ yra sakęs verslininkas.
Nusprendė, kad jo pašaukimas - finansų ir akcijų rinkos, tad tai ir studijavo, o vėliau įsidarbino viename iš Honkongo investicinių bankų. Sukaupęs pradinį kapitalą grįžo į Australiją ir pradėjo investicinę veiklą.
Tuo pačiu vystė ir prekybos verslą Londone, investavo į nekilnojamojo turto bei interneto projektus, poilsio ir pramogų parką „TonyResort“ Trakų rajone, sporto ir laisvalaikio prekių internetines parduotuves „TonySports“ bei „TonyStreets“ Kaune.
Pokerio srityje jis sulaukė tapo tikra žvaigžde ir buvo vadinamas Tony G. Visgi savo pokerio žaidėjo karjerą jis baigė 2014 metų pradžioje.
Jo biografijoje teigiama, kad būtent pokeris paskatino užsiimti ir filantropine veikla.
2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą Antanas Guoga kandidatuodamas Liberalų sąjūdžio sąraše buvo išrinktas Europos Parlamento nariu.
Kuomet Liberalų sąjūdį sukrėtė skandalas dėl įtarimo, jog Eligijus Masiulis ėmė 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ vadovo Raimondo Kurliansko, A. Guoga tapo laikinuoju partijos vadovu.
Šiose pareigose jis neužsibuvo, o galiausiai partiją paliko. Mat pačioje partijos viduje kilo nepasitikėjimas A. Guoga, kai šis pasiūlė partijos vadovus patikrinti melo detektoriumi bei samdyti tarptautinę bendrovę vidiniam partijos patikrinimui.
Galiausiai A. Guoga pareiškė, kad Seimo rinkimuose balsuos už konservatorių partiją.
Kaip ir M. Raila, taip ir E. Liachovičius apie savo asmeninį gyvenimą žiniasklaidai nepasakoja. Galima matyti komentarus, susijusius tik su įmonės veikla.
Tiesa, programuotoju jis niekada nedirbo, o 1993 m. įkūrė įmonę „Blu Bridge“, kuri vertėsi kompiuterinės įrangos prekyba. Idėją įgyvendino su trimis kolegomis fizikais ir dviem investuotojais iš Vokietijos.
Jie iš įmonės veiklos jau pasitraukę. Vėliau įsteigtos dar dvi įmonės- „Blue Bridge Code“ ir „Blue Bridge Bond“.
Be pagrindinio akcininko Z. Gulbinovičiaus, dalis priklauso ir grupės finansų vadovui Giedriui Zdaniui bei „Blue Bridge“ direktoriui Daliui Butkui.
2011 m. visos įmonės apjungtos į vieną kontroliuojančią bendrovę „Blue Bridge Baltic“.
Spaudai verslininkas yra sakęs, kad vienas pagrindinių iššūkių - kvalifikuotų IT sektoriaus darbuotojų suradimas, mat konkurencija vis aštrėja.
Visgi veikla ne visuomet buvo sėkminga. Teko valdyti tokią oro bendrovę kaip „flyLal“, kurios sėkminga tikrai nepavadinsi.
Tačiau anot verslininko ši patirtis lėmė tai, jog dabar gali dirbti sėkmingai. Jo įmonė yra pastačiusi tarptautinį oro uostą Maskvoje, orlaivių techninės priežiūros angarą Kaune.
Dėl savo veiklos Rusijoje verslininkas yra girdėjęs kritikos ir iš Lietuvos politikų.
„Mes esame verslininkai, todėl stengiamės išlaikyti politinį neutralumą ir nesikišti į politinius procesus. Be abejo, skirtingi politikai turi skirtingą nuomonę, skirtingus prioritetus. Tačiau kartais jie ne visada paremti loginiais ar ekonominiais argumentais“, - tuomet 15min yra sakęs verslininkas.
Nors apie G. Žiemelį informacijos daug, visa ji - profesinė. Apie asmeninį gyvenimą milijonierius neatvirauja.
Žiniasklaidai jis yra sakęs, tam, kad žmogus būtų laimingas, jam reikia trijų dalykų: turėti mėgstamą užsiėmimą, mylimą žmogų ir galimybę keliauti. Jis įvardija, kad iš visų turėtų verslų - nekilnojamojo turto, žemės ūkio, viešojo maitinimo, žiniasklaidos, aviacija - jį žavi labiausiai.
Visai neseniai G. Žiemelis pardavė likusias turėtas žemės ūkio bendrovės „Agrowill Group“ akcijas verslininkui Kęstučiui Juščiui.
Naujienų agentūra BNS taip pat šiais metais skelbė, kad sustabdytas Lietuvos kariuomenės sraigtasparnių siuntimas remontui į Rusiją. Šį viešąjį pirkimą buvo laimėjusi įmonė „Helisota“, kurios 100 proc. akcijų valdo „Avia Solutions Group“.
Informuota, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigė, jog sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos (ES) sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika.
Pats A. Rusteika naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad galėjo pasukti ir visai kitu keliu, nes augo mokslininkų šeimoje, pats ruošėsi rašyti mokslinius darbus. Tačiau kelias nuvedė verslo link, bet ir dabar jis nepamiršta mokslinės veiklos, gali skaityti paskaitas.
Be to verslininkas skyrė asmenines lėšas šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statymui Dubingiuose. Tai pirmasis atvejis Lietuvoje, kai bažnyčia buvo statoma iš privačių pinigų.
Randama tik trumpa biografija koncerno puslapyje, tačiau jokių interviu apie verslą ar tuo labiau asmeninį gyvenimą - nerandama.
Milijonierius baigė ekonominių sistemų analizės specializaciją, dirbo įvairių, koncernui priklausančių įmonių direktoriumi.
Mėgstamiausios sporto šakos - paplūdimio tinklinis, lauko tenisas, skvošas, o studijų laikais buvo grupės AC/DC gerbėjas. Yra vedęs, turi dvi dukras.
R. Juodviršis yra jėgas išbandęs politikoje, buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą, finansiškai rėmė liberalų partijas.
Pasinėręs į bioorganinės chemijos mokslą, vėliau daug metų dirbo moksliniu bendradarbiu įvairiuose institutuose, o po to pakilo karjeros laipteliais ir iki Molekulinės biologijos centro vadovo pareigų.
Turtą jis sukaupė 2010 m. pardavęs biotechnologijų bendrovę „Fermentas“ JAV mokslinių technologijų gigantei „Thermo Fisher Scientific“.
Jis buvo vienas iš bendrovės akcininkų. Po akcijų pardavimo V. Butkus pradėjo plėtoti Modernaus meno centro idėją Vilniuje. Planuota, kad šis centras turėtų išdygti vietoje Lietuvos kino teatro.
Pats mokslininkas jau yra išleidęs nemažai milijonų kaupdamas Lietuvos menininkų kūrinių kolekcijas. MMC šiuo metu jau veikia Vilniuje, tik mažesnėse patalpose. Ten vyksta seminarai, knygų pristatymai.
MMC tikslas - sukaupti Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir padaryti ją prieinamą tiek Lietuvos, tiek užsienio meno mylėtojams. Šiuo metu kolekcijoje jau virš 4 tūkst. kūrinių.
Profesorius yra paskelbęs daugiau nei 40 publikacijų tarptautinėje mokslinėje spaudoje bei yra 16 išradimų autorius.
Biotechnologas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras yra „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas.
Šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininku Lietuvoje vadinamas V. A. Bumelis yra 157 mokslinių publikacijų autorius, 32 išradimų, 35 patentų bendraautoris.
Įmonė užsiima vaistų gamyba, kuri pagrįsta genų inžinerija. Įmonė itin reikšmingai biofarmacijos raidai Lietuvoje.
Šiais metais naujienų portal... Plėtotoja pranešė, kad nuomininkės Vilniaus padalinys kursis daugiau nei 5.000 kv. „Žalgirio gatvės biurų pastatas kyla šalia didelio intensyvumo gatvių, todėl čia įsikursiančių įmonių prekių ženklai bus gerai matomi.
Verslo centras sukurtas pagal gulsčio dangoraižio idėją. Planuojama, kad „Devbridge“ pastate be darbo vietų, bus įrengta 1000 kv. „Įmonė kasmet vidutiniškai auga apie 30%, o per artimiausius penkerius metus vien tik Vilniuje planuojame samdyti 200-300 naujų darbuotojų.
Per veiklos dešimtmetį kraustėmės ne kartą, kol aiškiai supratome savo poreikius. Prioritetas yra patogumas darbuotojams. Nors verslui nuotolinis darbas tampa vis aktualesnis, komandoms svarbu būti kartu.
Nežiūrime į trumpalaikę perspektyvą. Žalgirio g. 112 šiuo metu statomas daugiau nei 7.000 kv. m bendro ploto biurų pastatas. „YIT Lietuva“ Linkmenų gatvėje planuoja ir kitą biurų pastatą.
Skelbta, kad antrojo beveik 6.000 kv. Pastatai statomi kvartale „Naujasis Skansenas“, kurio 3,41 ha ploto teritorijoje taip pat planuojama pastatyti daugiau nei 560 butų.
Nuo fondų valdytojo veiklos priklauso investicinių fondų sėkmė bei nesėkmės. Tai viena tokių profesijų finansų rinkoje, kai reikalaujama ne tik puikių investicinės veiklos žinių, bet ir solidžios patirties ypač vertybinių popierių rinkoje.
Būtina žaibiška reakcija, puiki orientacija, atsakingumas, savarankiškumas bei didelė patirtis finansų, investavimo veikloje.
Lietuvoje šiuo metu dar tik formuojasi pirmoji fondų valdytojų karta, kadangi anksčiau dėl ekonominės santvarkos ypatumų nebuvo sąlygų plėtotis investicinių paslaugų sektoriui, todėl finansų srityje veikla buvo ribojama.
Dalis fondų valdytojų nuolat kelia kvalifikaciją, podiplominių studijų metu stažuojasi bei gilinasi į finansų pasaulio subtilybes.
Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m.
Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą.
„Šiuo metu pasitelkus Valstybės turto informacinės paieškos sistemą (VTIPS) siekiama inventorizuoti turimą valstybinį nekilnojamąjį turtą. Tačiau pastebima, kad ne visos institucijos noriai teikia duomenis, todėl iki galo nėra aiškus bendras vaizdas.
Pirmiausia būtina žinoti, kokio turto turime, tuomet jį reiktų sugrupuoti į perteklinį ir gerąjį - naudojamą - turtą. Perteklinis turtas turėtų būti parduotas, o naudojamas - efektyviai valdomas, pavyzdžiui, ne perleidžiant šį turtą valstybinėms įstaigoms, o nuomojant joms.
Institucijos, kas mėnesį mokėdamos už pastatus ir jų išlaikymą, bus suinteresuotos neturėti perteklinio turto, o turimą valdyti efektyviai“, - galimą sprendimą pateikė M.
„Newsec“ atstovo teigimu, rinka ir jos sąlygos nuolat kinta, todėl NT valdymo efektyvinimas turi būti nenutrūkstamas, nuolatinis procesas.
„Tokio kompetencijų centro branduoliu turėtų būti paties Turto banko specialistai, ekspertai iš tų valstybės įmonių, kurios jau turi sėkmingos NT valdymo praktikos ir specialistai iš privataus sektoriaus.
Į geriausius sprendimus NT valdymo srityje orientuotas kompetencijų centras galėtų veikti panašiu į valdybas, modeliu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į korupcijos grėsmę bei sukurti įrankius jai užkirsti, kai bus įgyvendinama valstybinio NT valdymo efektyvumo pertvarka“, - aiškino M.
„Pirmiausia valstybė turėtų parduoti nereikalingą turtą ir taip atsisakyti išlaidų jo priežiūrai. Likęs turtas turėtų dalyvauti rinkoje valstybės įmonei jį prižiūrint, valdant ir nuomojant už geriausią rinkoje įmanomą kainą.
Pertvarką galima pradėti nuo Turto banko veiklos pertvarkymo, jam deleguojant minėtas funkcijas ir efektyvų viso turto valdymą (šiuo metu Turto bankas valdo tik atliekamą turtą). Turto banke numatomas steigti NT kompetencijų centras galėtų būti skirtas žinių koncentravimui ir valstybės valdomo NT politikos formavimui“, - sakė M.
Anot „Cobalt“ teisininko, ruošiantis valstybinio NT realizavimui jo valdytojas privalo atlikti namų darbus. Kadangi dalis NT (jei kalbame ne tik apie Vilniaus senamiestį) nebūtinai kels didžiulį susidomėjimą tarp potencialių pirkėjų, valdytojas tokį turtą privalo siekti padaryti patrauklų - panaikinti teisinius neatitikimus, inicijuoti reikiamus teritorijų planavimo pakeitimus ar pan.
„Siekiant patenkinti valstybės poreikį naujam NT taip pat nereiktų galvoti tik apie turto įsigijimą nuosavybėn. Šiuo metu ypač pasigendame platesnio nuomos instituto taikymo. Pavyzdžiui, remiantis „build-to-suit“ modeliu, valstybė, suteikusi galimybę statyti ar rekonstruoti NT, išsinuomotų visiškai naujas ir jos poreikiams pritaikytas patalpas (taptų pagrindiniu nuomininku), o privatus vystytojas išlaikytų nuosavybės teisę į NT bei užpildytų likusias patalpas privačiais nuomininkais.
tags: #turto #valdytojas #vikipedija