Bajorų Kaimo Istorija: Praeitis ir Dabartis

Šiame straipsnyje panagrinėsime Bajorų kaimo, esančio Rokiškio rajone, istoriją, remiantis kraštotyrininko Albino Eigmino surinkta medžiaga ir kitais šaltiniais. Bajorai - kaimas, turintis turtingą praeitį ir išskirtinę dabartį.

Lietuvos apskritys (Rokiškio rajonas pažymėtas)

Kraštotyrininko Albino Eigmino indėlis

Dešimtmečiais Albinas Eigminas renka žinias apie gimtojo Bajorų (Kriaunų sen.) kaimo praeitį. Senuosius šios vietovės gyventojus mena užrašyti pasakojimai, albumuose saugomi šimtai nuotraukų, prie kiekvienos - prierašas su visų įamžintųjų pavardėmis, vardais arba klaustukais, žyminčiais neatpažintuosius.

Didžioji baltoji siena | Nauja informacija...

„Neįtikėtinai kruopščiai surinkta praeities istorija, užrašyti žmonių prisiminimai - tai pats gražiausias paminklas gimtajam kaimui“, - tikina Rokiškio krašto muziejininkai. Rinkti gimtojo kaimo istoriją A. Eigminą paskatino Rokiškio krašto garbės pilietis Venantas Mačiekus, Atgimimo laikotarpiu pradėjęs organizuoti ekspedicijas po Lietuvą, rinkti medžiagą „Versmės“ leidyklos valsčių monografijoms.

Įsitraukė ir iš Kriaunų kilęs fotomenininkas Klaudijus Driskius. Jis pasiteiravo, ar A. Eigminas nenorėtų jungtis prie ekspedicijos. „Būdamas pensininkas esu laisvas ir turiu daug laiko, todėl nedvejodamas pasakiau „Taip“, - pradžią prisiminė A. Eigminas. „Matininkas Alfredas Budrys nubraižė senojo Bajorų kaimo vienkiemių išdėstymo planą. Aš norėjau jį patobulinti.

Anot jo, kraštotyrinės medžiagos pririnkta kalnai. Kuo toliau, tuo smalsiau buvo tyrinėti protėvių gyvenimą. Visa, ką pavyko surinkti, A. Eigminas perdavė saugoti Rokiškio krašto muziejui bei jo Kriaunų filialui. Dalis surinktos informacijos publikuota 2009 m. „Versmės“ leidyklos išleistoje monografijoje „Obeliai. Kriaunos“.

„Norėtųsi, kad žmonės, grįžtantys į gimtinę per Vėlines ar kitas šventes, užsuktų į muziejų, vartydami surinktą medžiagą dar kartą prisimintų praeitį“, - sakė A. Eigminas. Anot jo, informacijos rinkimas yra gana sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas.

Visą gyvenimą ekonomistu dirbusiam A. Eigminui kraštotyrinis darbas buvo įdomus, tačiau visiškai nežinomas, todėl iš pradžių jam buvo sunku sisteminti informaciją. Anot pašnekovo, pirmiausia įrašomi žmonių pasakojimai, po to jie šifruojami, iš gausybės prisiminimų išrenkama esmė, tai, kas turi išliekamąją vertę.

A. Eigminas surašo visus nuotraukose įamžintus žmones, nurodo fotografavimo vietą, laiką ir autorių. „Nuotrauka be aprašo netenka savo istorinės vertės. Pagal Zodiako ženklą esu Mergelė, jeigu jau pradedu darbą, tai negailiu laiko ir atlieku labai kruopščiai“, - sakė kraštotyrininkas.

Kaimo ypatybės ir įžymybės

A. Eigmino nuomone, Bajorų kaimas buvo neeilinis: jame iki šiol išliko Kartuvių kalnas, ant kurio po 1863 m. sukilimo buvo kariami baudžiauninkai. Prieš daugelį metų kaime veikė mokykla, kurioje vaikų buvo tiek daug, kad netilpo klasėse.

Bajorus garsino ir A. Eigmino brolis Pranciškus Eigminas (1936-2006) - neeilinė asmenybė, sambo imtynininkas. Šiai sporto šakai P. Eigminas atidavė daugiau kaip 50 metų: nuo 1967-ųjų jis buvo Lietuvos sambo imtynių federacijos (LSIF) prezidentas, Tarptautinės sambo mėgėjų federacijos (FIAS) generalinis sekretorius, nuo 1999-ųjų - Lietuvos neolimpinio komiteto (LNOK) prezidentas.

A. Eigminas prisiminimus apie kaimą pradeda faktine informacija, tačiau ji nėra gausi. Enciklopedijose rašoma, jog tai kaimas Rokiškio rajono rytuose į pietus nuo Našio ežero ir Mažeikių miško (šilo): „Bajorų kaimo žemių šiaurinė riba ir dalis rytinės sutampa su Obelių ir Kriaunų seniūnijų ribomis, vakaruose kaimo laukai nusidriekia Kriaunos upės link iki buvusių Pakriaunio dvaro ir Narvydiškio palivarko laukų, o pietuose ir pietryčiuose susisiekia su Pakriaunio, Baršėnų ir Mičiūnų kaimų žemėmis.

Bajorų kaimo laukus supa miškai: šiaurėje - Mažeikių, rytuose - Obeliškių, pietryčiuose - Oklių. Kaimo gyventojų žemės sklypai nuo kalvų rytuose nusitęsia į vakarus iki Kriaunos paupio lygumų, susiliedami su Pakriaunio dvaro, Narvydiškio ir Barbariškio vienkiemių laukais.

1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Bajorų kaime buvo priskaičiuojamas 41 kiemas ir 204 gyventojai. Gyventojų skaičius išaugo po 1932-1934 m. žemės reformos, kai kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius ir pagausėjo ūkininkaujančių šeimų. Tuomet Bajorams priklausė 444,02 ha žemės, suskirstytos į 64 sklypus.

A. Eigmino skaičiavimu, Bajorai tuomet buvo vienas skaitlingiausių kaimų Obelių valsčiuje. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo sovietmečiu užaugęs jaunimas atprato nuo privataus ūkininkavimo. Baigę vietines mokyklas, jie išvykdavo į miestus ieškotis darbo. Šis išvykimo iš kaimų procesas įsibėgėjo 1960-1970 m., kai kolektyvinės gamybos, darbų mechanizavimo, laukų stambinimo ar melioravimo priedangoje buvo sunaikinti privatūs ūkiai, ištuštėjo sodybos.

Bajoriškiui skaudu dėl Pakriaunio dvaro, taip pat Narvydiškio, Barbariškio ir kitų buvusių stiprių ūkių sunykimo. Iki XXI a. išliko tik apie trys dešimtys sodybų.

Gyventojų prisiminimai

Publikuojame senųjų Bajorų kaimo gyventojų prisiminimų ištraukas. Medžiagą surinko ir užrašė A. Eigminas, A. Petrašiūnas. Prisiminimų kalba netaisyta.

  • Vytautas Jonas Adamonis (gim. Bajorų kaime, kaip anksčiau vadino „ulyčioj“, žmonės gyveno greta vienas kito, trobesiai buvo beveik išvien. Smagu buvo gyventi, ypatingai vaikams, kurių kaime lakstė labai daug. Žmonės gyveno nelabai pasiturinčiai, bet vaikelių turėjo gausiai. Prisimenu Bajorų kaimo gaisrą, labai didelį, sudegė daug trobesių, nes kai trobesiai arti, tai ugnis plėtėsi labai greitai. Daug gyventojų liko be pastogės. Žmonės kibirais vandenį nešė, gesino. Apie 1933-1934 metus buvo žemės reforma, iš „ulyčios“ kėlė į laukus. Bajorų kaimas išsiplėtė. „Ulyčios“ vietoje liko gyventi keletas ūkininkų, tarp jų ir mano tėvai.
  • Aloyzas Pagirys (gim. Prisimenu nemažai senelio Juozo Pagirio (1877-1962) pasakojimų. Senelis buvo neeilinė asmenybė. Mokėjo nemažai amatų, reikalingų kaime. 10 metų buvo ištarnavęs kariuomenėje. Prisimenu pasakojimą apie Kartuvių kalną, esantį nuo kaimo kryžkelės į Mičiūnų pusę.
  • Anastazija Adamonienė (gim. 1948 m. baigiau Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnaziją. Sunkus buvo darbas sovietmečiu ir gyvenimas sunkus. Ypatingai buvo sunku ir baisu naktimis. Pirmus metus dirbau viena. Gyvenau mokykloje viena. Kaimynai nuo mokyklos gyveno tolokai. Vieną vakarą ruošiausi pamokoms, taisiau mokinių sąsiuvinius, tik girdžiu - kažkas palange praėjo ir pradėjo daužyti duris.

Bajorų kaimas šiandien

Štai ir jauniausio valstybėje Bajorų kaimo istorija skaičiuoja per šimtą metų. Tačiau šiandien jame senų sodybų belikę dvi ar trys, visi kiti - naujakuriai. Jis buvo tarp tų, kurie didžiausiais senojo kaimo griovimo metais - 1960-1984-aisiais, kai Lietuvoje numelioruota milijonai hektarų žemės ir nukeldinta per 100 tūkst. vienkiemių, buvo pasmerktas visai ar beveik išnykti. O dabar šie kaimai atgimsta naujam gyvenimui.

Kaip pasakoja Ringaudų seniūnijos, kuriai priklauso Bajorai ir gretimas dar vienas rekordiškai jaunas Poderiškių kaimas (jo gyventojų amžiaus vidurkis 29,5 metų), seniūnė Rūta Slivinskienė, tai tipiški pakaunės kaimai. Tipiški ir tuo, kad auga tiesiog nežmonišku greičiu. Štai Bajoruose pernai gyveno 275 gyventojai, bet kyla nauji namai, tad netrukus gali pralenkti ir kitus kaimus. Poderiškiuose - 348 gyventojai.

N.Augulis pasakoja buvęs vienas iš pirmųjų Bajorų naujakurių, čia jau dešimti metai. Tokių kaip jis senbuvių gal penki šeši. Su keliais iš jų ir įsteigė bendruomenę. Tai leido į jos sąskaitą pervesti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, ir tai padėjo spręsti kai kurias problemas, visų pirma gatvių dangos. Bendruomenės pirmininkas pasakoja, kad bajoriškiai visi jauni, vieni kitus pažįsta, bendrauja, bet, pripažįsta, kad bendruomenę steigė daugiau dėl bendrų problemų, o ne bandydami kurti kokias tradicijas, drauge švęsti šventes.

Juolab kad bajoriškių vis daugėja: vienas nekilnojamojo turto vystytojas stato vienodus namukus, jau 120 iškilo, planuose antra tiek. Kiti perka sklypus ir patys statosi būstą. Kol kas kaimo teritorijoje - tik gyvenamieji namai, poilsio zonų ar kitos viešosios infrastruktūros nėra. Tačiau, pasak N.Augulio, yra minčių viename bendro naudojimo sklype siūlyti įrengti vaikų žaidimo aikštelę, poilsio zoną. Netoli ir ugdymo įstaigos. Kiti vežioja vaikus į Kauną, kur ir dirba dauguma bajoriškių.

I.Sipavičienė pripažįsta: Bajoruose ir prie pat jų niekada nebus tiek pramogų ir prekybos centrų kiek Kaune, nors, žinoma, būtų gerai arčiau turėti būtiniausių prekių parduotuvę, bet visko yra Kaune, o ten nuvažiuoti - ir savotiška pramoga. „Vis dėlto Bajorų kaimo pavadinimas tarsi užkelia kartelę. Norėtųsi pasakyti, kad Bajoruose gyvename kaip bajorai, bet šią minutę taip dar nėra.

Prezidentės sklypas Bajoruose

Prezidentė D.Grybauskaitė vadovauja šaliai nuo 2009-ųjų. Antroji jos kadencija baigėsi 2019 metų liepos 12 dieną, kuomet po inauguracijos prezidento pareigas perėmė Gitanas Nausėda. „Prezidentės sprendimas nesikeičia - pabaigusi kadenciją ji neliks gyventi Turniškėse, gyvenamosiomis patalpomis ir jų išlaikymu pasirūpins pati. Iš Prezidentės rezidencijos Turniškėse šalies vadovė išsikraustys iki kadencijos pabaigos“, - lakoniškai į 15min klausimus atsakė Lietuvos Respublikos prezidentės patarėjas Liudas Zakarevičius.

Statybos leidimą D.Grybauskaitė gavo praėjusių metų balandžio pabaigoje, o įkurtuvės, regis, jau ne už kalnų. Čia kadenciją baigianti šalies vadovė, bent kaip skelbta anksčiau, planavo įsikelti iki kadencijos pabaigos - liepos 12 dienos. Namas jau ne tik su sienomis, langais ar stogu, bet sklypą juosia tvora, beveik sutvarkyta ir aplinka. D.Grybauskaitės namą galima pasiekti dar neasfaltuotu žvyrkeliu, o netoliese baigiami statyti arba statomi ne prastesni namai. Kai kurie net akivaizdžiai brangesni - įmantrios architektūros, kelių aukštų. Aišku, yra keli jau senokai stovintys paprastesni namai.

D.Grybauskaitės namas Bajoruose

Šiuo metu, kiek stebėjome, baigiami paskutiniai darbai aplink sklypą, už jo klojamos plytelės, ruošiamas pagrindas įvažiavimui. Prezidentės namas yra šiek tiek nutolęs nuo pagrindinio kelio - prie pat miško. O miške jau dabar galima paskanauti žemuogių, matyti, kad bus gausus ir mėlynių derlius. Tiesa, visą sklypą juosia aklina tvora ir tiesioginio išėjimo į mišką prezidentė neturės.

D.Grybauskaitė gyvena „Bajorų parko“ kvartale, kuriame iš viso parduodama 60 namų valdos sklypų. Šiuo metu nebeliko laisvų sklypų lygumoje, prezidentės kaimynystėje esančių sklypų liko vos penki. Sklypas priešais prezidentę taip pat yra parduotas privatiems asmenims. Daugiau sklypų liko ant kalvos - iš viso 18 vienetų. Teigiama, kad projektas vykdomas keliais etapais.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) D.Grybauskaitė už pernai metus deklaravo turto ir santaupų už 553,8 tūkst. eurų. Ji inspekcijai nurodė turinti nekilnojamojo turto už 101,3 tūkst. eurų, žemės sklypų Lietuvoje, vertų 98,3 tūkst. eurų, registruotų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių - už 15 tūkst. eurų. D.Grybauskaitė taip pat deklaravo 87,3 tūkst. eurų vertės Vyriausybės vertybinių popierių bei 251,8 tūkst. eurų santaupų.

Jubiliejinis naujagimis Bajoruose

Tūkstantasis 2021-ųjų Kauno rajono naujagimis Aidas Sipavičius auga Bajorų kaime. „Juokavome, kad net adresas išskirtinis: jubiliejinis vaikas iš Prezidento gatvės Bajorų kaime“, - šypsosi Aiduko mama Indrė Sipavičienė. Indrė ir Artūras Sipavičiai - Bajorų naujakuriai, kaip čia ir daugelis. Jie bajoriškiais tapo vos prieš kelis mėnesius. Indrė juokiasi, kad jubiliejinis vaikas į namus parvažiavo jau kaip bajoras.

Metai Įvykis
1923 Bajorų kaime buvo 41 kiemas ir 204 gyventojai.
1932-1934 Žemės reforma, kaimas išskirstytas į vienkiemius.
XX a. 7-8 dešimtmečiai Jaunimas išvyksta į miestus, tuštėja sodybos.
2021 Bajoruose gimsta tūkstantasis Kauno rajono naujagimis.

„Dairėmės naujo būsto, ir šis atitiko mūsų kriterijus: norėjome gyventi nebe bute, o name ir ne mieste. Mums patinka gamta, neįsivaizdavome, kaip gyventi mieste, kur nuolat girdėti automobilių ūžesys, - ieškojome medžių ošimo ir švaresnio oro. Privalumas, kad dabar iki artimiausio nedidelio miškelio pėsčiomis kokios 20 minučių, tad gali su vaiko vežimėliu ten eiti pasivaikščioti. Netoli tvenkinukas.

Bet yra ir problemų, o didžiausia - nėra centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Indrė stebisi: „Kiekvienas namas turi savo valymo įrenginius, bet neturi kur jų pajungti. Vaizdas tragiškas: dabar po liūčių prie kiekvieno namo iš valymo įrenginių šulinių - 60 m žarnos pumpuoja vandenį, kur papuola.

tags: #prezidentes #sklypas #bajoruose