Laikinosios Apsaugos Priemonės ir Turto Areštas Lietuvoje

Turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Civilinio proceso kodekse (CPK) numatytos laikinosios apsaugos priemonės, padedančios išvengti rizikos, kai skolininku pripažintas asmuo pasibaigus teismo procesui negalės grąžinti skolos. Juk turtas gali būti skubiai parduodamas, perleidžiamas ar dovanojamas kitiems asmenims.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosios apsaugos priemonės - teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo visuma, kuria siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu.

Laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti savo iniciatyva, taip pat ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Šios priemonės gali būti taikomos ne tik bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet ir prieš pareiškiant ieškinį. CPK 152 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad teismo nutartis dėl šių priemonių taikymo vykdoma skubiai - nedelsiant po priėmimo. CPK 148 straipsnis leidžia nepranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

Lietuvos antstolių rūmų paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

Teismų Praktika ir Įstatymų Nuostatos

Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau.

Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas. Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje. Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose.

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti. Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“. Pavyzdžiui, Lietuvos teisėje nėra numatyta „laikinojo likvidatoriaus“ (angl. - provisional liquidator) paskyrimo galimybė, o tai yra svarbi priemonė Jungtinėje Karalystėje. Nors Jungtinė Karalystė jau nebepriklauso Europos Sąjungai, Briuselio Ibis reglamentu ji galės vadovautis pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m.

Dar vienas svarbus aspektas - Civilinio proceso kodeksas reikalauja apie teismo posėdį, kuriame skiriamos laikinosios apsaugos priemonės, informuoti atsakovą, nors pagal Briuselio Ibis reglamentą šis reikalavimas nėra privalomas. Be to, galiojančios Civilinio proceso kodekso taisyklės suteikia mūsų nacionaliniams teismams teisę teikti pagalbą užsienio teismuose nagrinėjamose bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto. Latvijoje buvo nagrinėjama byla dėl Lietuvos teismo nutarties taikyti turto areštą Latvijos nacionalinių avialinijų „AirBaltic“ atžvilgiu vykdymo. Ilgai trukusioje kovoje byla pasiekė Latvijos Aukščiausiąjį Teismą, kur buvo priimtas garsusis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas „flyLAL“ byloje.

Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo. „Motieka ir Audzevičius“ komanda atstovauja byloje, kurioje didžiausia Lietuvos įmonių grupė šiuo pagrindu pareiškė ieškinį vienam savo galutinių naudos gavėjų. Pastarasis naudos gavėjas buvo įšaldęs daugiau nei 300 mln. EUR vertės turto įsigijimo sandorį. Draudimų taikymo laikotarpiu turto kaina padidėjo apie 80 mln. EUR. Tačiau vėliau laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Lietuvos ir Maltos teismuose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovo veiksmus, kai pastarasis pareiškė nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertino kaip neteisėtus veiksmus. Taip pat turėtumėte būti atsargūs prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mes pasiekėme, kad actio Pauliana pagrindu toks akcijų perleidimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Lietuvos teismuose. 2020 m. sausio mėn. Vokietijos įmonė pradėjo bylą dėl deliktinės atsakomybės Lietuvos bankui. Byloje keliamas klausimas, ar Lietuvos bankas tinkamai atliko įmonės, kuria pasinaudojo sukčiai, „pažink savo klientą“ procedūras.

Antstolių rūmams skolininkai kartais skundžiasi, kad laikinosios apsaugos priemonės jų atžvilgiu pritaikomos ir kreditoriui kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo. Svarbu žinoti, kad net ir tada, kai skolininkui suteikiamas 20 dienų terminas atsiskaityti geruoju, įstatymai leidžia kreditoriui kartu prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Visais atvejais sprendimą dėl laikino lėšų ar turto arešto priima teismas. Gavęs teismo dokumentą, antstolis suranda reikiamą turtą, jį aprašo ir, baigęs arešto procedūrą, apie tai praneša atitinkamiems turto registrams.

Atskirais atvejais teismai gali iš dalies pakeisti laikino sąskaitų arešto sąlygas. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios po lėšų arešto nebegali atsiskaityti su darbuotojais, žaliavų tiekėjais ir mokėti mokesčių valstybei. Tokiais atvejais galima kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tam tikrus atsiskaitymus. Jei leidimas duodamas, antstolis, gavęs tai įrodančius dokumentus, suteikia teisę iš dalies disponuoti įmonės lėšomis. Su taikomais laikinais apribojimais nesutinkantis asmuo turi galimybę skųsti priimtus sprendimus.

Jeigu manoma, kad asmens teises pažeidžia sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikėtų skųsti tokį teismo sprendimą, bet ne antstolio veiksmus, nes antstolis yra tik sprendimo vykdytojas. Atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikiamas apeliacinės instancijos teismui. Gana dažnai teismas savo sprendime nurodo konkretų turtą, į kurį reikia nukreipti laikinus apribojimus. Tokiu atveju antstolis neturi galimybės rinktis, ką areštuoti pirmiausia. Antstolis taip pat negali pakeisti priimto sprendimo. Todėl nesutinkant su laikinų apribojimų nukreipimu į vieną turtą ir pageidaujant, kad būtų areštuojamas kitas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat reikėtų kreiptis į teismą.

Jeigu teismas nėra nurodęs, kurį turtą areštuoti pirmiau, antstolis savarankiškai pasirenka areštuojamą turtą, laikydamasis įstatymo nustatytos eilės. Šiuo atveju nesutinkant su antstolio priimtais sprendimais, antstolio veiksmus galima skųsti teismui, kurio teritorijoje veikia antstolis. Pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminui, sprendimą dėl arešto panaikinimo taip pat gali priimti tik teismas.

Antstolių praktikoje pasitaiko atvejų, kai net ir įvykdžius teismo sprendimą bei atsiskaičius su kreditoriumi, laikini apribojimai lieka nepanaikinti, nes juos pritaikė vienas antstolis, o skolos išieškojimą vykdė kitas. Jeigu taip atsitiko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo taip pat reikėtų kreiptis į tą teismą, kuris pritaikė laikinus apribojimus disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis.

Civilinio proceso kodekso 145 straipsnis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Šis straipsnis apibrėžia teismo galias taikant laikinąsias apsaugos priemones, nustato jų parinkimo principus ir apribojimus, taip pat reglamentuoja nuosavybės teisių apribojimus ir lėšų areštą.

Svarbiausios nuostatos:

• Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą.
• Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
• Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis.
• Taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose.
• Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
• Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

Laikinųjų Apsaugos Priemonių Tikslai ir Rūšys

Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra aplenkti nesąžiningus ketinimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnis). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė.

Pagal taikymo tikslą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių:

1. Konservacinės paskirties - užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1-10 punktai).
2. Teisinius santykius laikinai sureguliuojančios - sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
3. Prevencinės priemonės - užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).

Praktikoje dažnai kyla ginčas, ar didelė ieškinio reikalavimo suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.

Laikinųjų Apsaugos Priemonių Pakeitimas

Pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis).

Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama svarbi taisyklė, kad įkeistas atsakovo turtas nepanaikina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir įregistruota hipoteka, netrukdo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokį turtą areštuoti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ypač akcentuojama ir aplinkybė, kad areštuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas svarbus ir bankroto bylose. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bankroto bylose reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriame numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

Laikinųjų Apsaugos Priemonių Taikymas Iki Ieškinio Pareiškimo

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. kai nėra patikimų duomenų apie grėsmę teismo sprendimo įvykdomumui, laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje.

Kai pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, atliekamas preliminarus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų duomenų vertinimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškinys bus pareikštas ir pagal jį palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą. Be to, pareiškėjas privalo motyvuotai pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t. y. pareiškėjas taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas.

Senų Areštų Panaikinimas

Lietuvos antstolių rūmai gauna daug paklausimų dėl senų, nepanaikintų areštų. Antstolė Inga Karalienė pataria, kad tai dažnai būna iki 2003 metų veikusių teismo antstolių kontorų darbo klaidos. Tokie areštai gali trukdyti tvarkyti turtinius reikalus, pavyzdžiui, gauti paskolą.

Jeigu vykdomosios bylos po reformos nepateko į privačių antstolių kontoras, šiuo metu iškylančius banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas. Prieš kreipiantis į teismą, būtina pasirūpinti įrodymais, kad skola tikrai yra sumokėta. Pirmiausia reikėtų banke išsiaiškinti, kokia teismo antstolių kontora buvo areštavusi lėšas arba turtą, koks buvusių antstolių patvarkymo numeris ir tiksli data.

Kitas žingsnis - nuvykti į teismą, prie kurio iki antstolių reformos veikė minėta teismo antstolių kontora. Teismo archyvui reikia pateikti rašytinį prašymą, nurodant visus savo, kaip buvusio skolininko, duomenis ir kitas iš banko dokumentų paaiškėjusias sąskaitos arešto aplinkybes. Dažnai archyvinėje vykdomojoje byloje esančių duomenų pakanka, kad skolos sumokėjimo faktas būtų įrodytas. Išskirtinais atvejais, kai labai sena archyvinė byla jau sunaikinta ir dokumentinių įrodymų nebelikę, kartu su prašymu panaikinti areštą teismui galima pateikti bankinių pavedimų kopijas bei rašytinius išieškotojų patvirtinimus, kad su jais yra visiškai atsiskaitoma.

Prašymą panaikinti areštą reikia pateikti tam pačiam apylinkės teismui, kuriame yra archyvinė vykdomoji byla. Toks prašymas teismui žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Senų užsilikusių areštų būna ir tais atvejais, kai teismai taikydavo laikinąsias apsaugos priemones ieškinio užtikrinimui. Jeigu iš pirminės informacijos aiškiai žinoma, kad areštą taikė būtent teismas, bet ne teismo antstolių kontora arba kita šią teisę turinti institucija, reikėtų iš karto raštu kreiptis į tą teismą, kuriam nagrinėjant bylą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Prašyme teismui reikėtų nurodyti, kokią konkrečią bylą nagrinėjant buvo paskirtas areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė, ir prašyti teismo šį areštą panaikinti, taip pat pridedant prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus.

tags: #pritaikytos #laikinosios #apsaugos #priemones #praso #arestuoti