Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ilgiau nei metus. Tai gali būti pastatai, žemė, gamyklos įrenginiai, kompiuterinė technika ir kita. Paprasčiau tariant, tai viskas, kas nepriskiriama trumpalaikiam turtui. Svarbu paminėti, kad ilgalaikis turtas nebūtinai turi būti materialus.
Ilgalaikio turto kategorijos
Pagrindinės ilgalaikio turto kategorijos yra:
- Ilgalaikės investicijos
- Grynasis ilgalaikis turtas
- Prestižas ir kitas nematerialus turtas
- Ilgalaikės gautinos sumos
Ilgalaikės investicijos
Ilgalaikės investicijos - tai kompanijos investicijos į obligacijas, kurių išpirkimo terminas ilgesnis nei metai, ir investicijos į akcijas bei kitus vertybinius popierius, kurių neplanuojama parduoti einamaisiais metais. Šios investicijos yra ne tokios likvidžios kaip grynieji pinigai ar pinigų rinkos priemonės. Ilgalaikės investicijos gali būti ganėtinai rizikingos, jų kaina gali stipriai svyruoti, todėl investicijų vertė rinkoje gali skirtis nuo nurodytos apskaitoje (balanse).
Jeigu ilgalaikės investicijos sudaro didelę kompanijos turto dalį, vertėtų šios turto klasės analizę atlikti atidžiau. Kaip akcininkas turite žinoti, ar kompanija protingai investuoja jūsų pinigus, užuot išmokėjusi dividendus.
Grynasis ilgalaikis turtas
Šioje ilgalaikio turto klasėje nurodomas svarbiausias fizinis kompanijos turtas: žemė, pastatai, gamyklos, įrenginiai, transporto priemonės ir kita. Tai turtas, būtinas kompanijos veiklai vykdyti. Grynojo ilgalaikio turto vertė - tai yra pinigų suma, kurią kompaniją teoriškai gautų pardavusi ilgalaikį turtą.
Svarbu paminėti, kad fizinis turtas (išskyrus nekilnojamąjį) nuolat nuvertėja. Kompanija įvertina įrangos naudingo tarnavimo laiką ir palaipsniui apskaitoje nurodo sumažėjusią fizinio turto vertę. Nusidėvėjimas netaikomas tik žemei.
Dėl skaičiuojamo nusidėvėjimo tikroji nekilnojamojo turto vertė gali skirtis nuo nurodytos apskaitoje. Viena vertus, kartais kompanija permoka už ilgalaikį turtą, todėl jo už analogišką kainą rinkoje parduoti nebeturi galimybių. Kita vertus, kompanijos įranga rinkoje gali būti verta mažiau, nei yra „buhalteriškai“ nuvertėjusi. Trečia, ir svarbiausia, nekilnojamojo turto vertė „apskaitoje“ mažėja, nors realybėje jis nuolat brangsta. Sumanus investuotojas gali pasipelnyti iš tokios situacijos.
Pavyzdžiui, kompanija prieš 10 m. nusipirko komercines patalpas Vilniaus centre už 10 mln. €. Akivaizdu, kad po 10 m. komercinės patalpos bus vertos 2-3 kartus daugiau, tačiau „buhalteriškai“ pastatas nusidėvėjo ir jo vertė įmonės balanse gali būti įvertinta tik 1 mln. €. Kompanijai ištaisius šią klaidą, kompanijos turtas netikėtai išaugs 20-30 mln., ir kompanija pagal santykinius rodiklius staiga taps nepakankamai įvertinta. Tokį perliuką apčiuopti pavyksta ne kiekvienam, tačiau sumanūs investuotojai visuomet siekia pasinaudoti tokia galimybe.
Kartais galite pastebėti ir atvirkštinį procesą, kai kompanijos turtas yra dirbtinai pervertintas. Pavyzdžiui, smukus nekilnojamojo turto vertei, įmonės balanse ji lieka nepakitusi. Tai iš karto mažina kompanijos investicinį patrauklumą ne tik dėl prastų rodiklių, bet ir dėl skaidrumo stokos kompanijos valdyboje.
Prestižas ir kitas nematerialus turtas
Nematerialus turtas, kaip sako pats pavadinimas, yra turtas, kurio fiziškai negalima paliesti. Kalbant apie nematerialųjį turtą dažniausiai turima omenyje prestižas, prekinis ženklas, intelektinė nuosavybė, patentai ir programinė įranga. Nematerialų turtą reikėtų vertinti atsargiai, kadangi įmonei bankrutavus nei programinė įranga, nei licencijos, nei prestižas nebus parduotas.
Vienai kompanijai įsigyjant kitą, paprastai sumokama daugiau nei apskaitoje nurodytas parduodamos kompanijos turtas. Skirtumas tarp už kompaniją sumokėtos kainos ir kompanijos turto buhalterinės vertės yra vadinamas prestižu. Tai yra tarsi permoka už kitą kompaniją, kadangi dalis turto, pavyzdžiui, darbuotojai, klientai, prekinis ženklas, reputacija, santykiai su klientais ir tiekėjais kompanijos apskaitoje nėra įvertinti.
Į šią turto klasę turėtumėte žiūrėti šiek tiek skeptiškai, nes už kompanijas yra permokama. Dėl šios priežasties tikroji nematerialaus turto vertė yra mažesnė už nurodytą apskaitoje. Prestižas kiekvienais metais perkainojamas, todėl kai kurios kompanijos sumažina prestižą tarytum prisipažindamos, kad už pirkinį (įsigytą kompaniją) buvo permokėta.
Didelį dėmesį reikia skirti ir prekiniam ženklui. Žinomas prekinis ženklas suteikia ekonominį pranašumą, todėl kompanijos daug išleidžia prekinio ženklo reklamai. Šias išlaidas įmonės balansas atsispindi kaip nematerialų turtą. Dėl šios priežasties „Coca-cola“, „Mercedes“, „Harley-Davidson“ ar „Google“ įmonių balansas prie nematerialaus turto rodo įspūdingą prekinio ženklo vertę, kadangi jis yra neatsiejama šių kompanijų verslo dalis. Tačiau investuotojas turi būti racionaliai vertinti prekinio ženklo vertę, nes kartais „buhalteriškai“ jis gali būti pervertintas.
Pažymėtina, kad ilgalaikio nematerialaus turto vertė taip pat mažėja, todėl apskaitoje ji nuolat yra amortizuojama. Pavyzdžiui, kompanija įvertina naudingą programinės įrangos tarnavimo laikotarpį ir per šį laikotarpį palaipsniui programinės įrangos įsigijimo savikainą nurašo į sąnaudas.
Ilgalaikės gautinos sumos
Į ilgalaikes gautinas sumas investuotojai turėtų pasižiūrėti ypatingai skeptiškai. Ilgalaikės gautinos sumos - tai yra klientų skola kompanijai, kurią klientas turi sumokėti vėliau nei po metų. Į ilgalaikes gautinas sumas reikia žiūrėti atsargiai, kadangi klientui bankrutavus, kompanija pinigų gali ir neatgauti. Kita vertus, jeigu ilgalaikės gautinos sumos nuolatos didėja, tai gali reikšti, kad produkcija pardavinėjama nemokiam klientui ir uždirbamas „popierinis pelnas“, o grynieji pinigai kompanijos nepasiekia.
Apskaitoje turtas pripažįstamas ir registruojamas tada, kai įmonė perima su juo susijusią riziką ir naudą. Turtas įmonės apskaitoje registruojamas tada, kai įgyja į jį nuosavybės teisę. Apskaitoje įsigytas turtas turėtų būti registruojamas įsigijimo savikaina. Turto įsigijimo vertei priskiriamos visos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą. Ilgalaikio turto įsigijimo vertė apskaitoje ir pagal PMĮ yra ta pati.
Įmonė registruoja ilgalaikį turtą apskaitoje tada, kai įgyja į jį nuosavybės teisę. Jeigu nesitikima sumokėtų sumų atgauti, jos turėtų būti nurašomos. Nemokamas turto perdavimas paprastai įforminamas kaip dovanojimo sandoris. Nemokamai gauto turto vertė paprastai lygi 0 Eur.
Programinė įranga kaip ilgalaikis turtas
Ilgalaikiam nematerialiam turtui priskiriama programinė įranga, kompanijos prestižas, prekinis ženklas, licencijos ir patentuotos technologijos. Įmonės nuosavybėn įsigyta sistema galėtų būti laikoma programine įranga. Valdymo sistemos dalis visuomet būna ir programinė įranga, kuri yra skirta pačiai sistemai valdyti. Programinės įrangos įsigijimo vertė yra kaina, kurią įmonė sumoka ją įsigydama.
Pažymėtina, kad ilgalaikio nematerialaus turto vertė taip pat mažėja, todėl apskaitoje ji nuolat yra amortizuojama. Pavyzdžiui, kompanija įvertina naudingą programinės įrangos tarnavimo laikotarpį ir per šį laikotarpį palaipsniui programinės įrangos įsigijimo savikainą nurašo į sąnaudas.
Finansinė apskaita: Ilgalaikio turto apskaita
Kiti svarbūs aspektai
- PVM klausimai: Jeigu NT bus naudojamas MB PVM apmokestinamoje veikloje, tokio NT pirkimo PVM turėtų būti atskaitomas. Pagal kreditinę PVM sąskaitą faktūrą turėtų būti tikslinama ir turto įsigijimo vertė, ir pirkimo PVM. Ilgalaikio turto pasigaminimas įforminamas PVM sąskaita faktūra ir skaičiuojamas 21 proc. PVM.
- Turto vertės nustatymas: Nėra nustatyta jokių specialių taisyklių, kaip nusipirkus žemę su pastatu už vieną kainą atskirti jų vertes.
tags: #programos #diegimo #darbai #ilgalaikis #turtas