Projektiniai patalpų ir lauko oro parametrai STR

Šiame straipsnyje aptariami projektiniai patalpų ir lauko oro parametrai, nustatyti STR (Statybos techniniame reglamente) dokumentuose. Projektuojant pastatus, labai svarbu tinkamai parinkti ir įvertinti šiuos parametrus, kad būtų užtikrintas komfortas, energijos efektyvumas ir tinkama patalpų oro kokybė.

Projektiniai lauko oro parametrai parenkami pagal RSN 156-94 „Statybinė klimotologija“ pagal šalčiausio penktadienio temperatūrą. Patalpos oro temperatūra priimama kaip projektinė ir parenkama pagal patalpos paskirtį iš higienos normų HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“.

Pastato šilumos nuostoliai skaičiuojami remiantis STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“. Oro kiekiai patalpų vėdinimui gyvenamosioms paskirties pastatams perenkami pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.

Projektiniai šilumos nuostoliai gaunami ankščiau gautus nuostolius padauginus iš projektinių patalpos ir lauko oro temperatūrų skirtumo. Pastato savitieji nuostoliai suskaičiuojami įvertinus šilumos nuostolius per atitvaras, šiluminius tiltelius bei nuostolius dėl vėdinimo ir išorės infliacijos.

Panagrinėkime konkretų pavyzdį - gyvenamąjį dviejų aukštų namą, statomą Kaune, Domeikavoje. Bendras pastato plotas 193,65 m², aukštis 8,33 m. Prie šiaurinės gyvenamojo pastato dalies pristatytas garažas, kurio plotas 19,6 m². Pirmajame aukšte įrengta katilinė, tualetas, virtuvė, svetainė ir svečių kambarys.

Šio namo konstrukcijos ir įrenginiai:

• Pamatai: juostiniai, iš išorės apšiltinti 150 mm storio polistireniniu putplasčiu.
• Sienos: mūrinės, iš išorės apšiltintos 300 mm storio akmens vata. Taip sumažinamas šilumos nuostolių kiekis.
• Perdangos/grindys: tarpaukštinė perdanga atremta ant mūrinių laikančiųjų konstrukcijų nekerta išorinės sienos termoizoliacinio sluoksnio. Ant grunto esančios grindys iš apačios apšiltintos 100 mm storio ekstruziniu polistireniniu putplasčiu.
• Langai: pastate vyrauja plastikiniai langai, trijų kamerų su dviejų stiklų paketu.
• Durys: Atitvaros šilumos perdavimo koeficienatai, tai per atitvarą pereinančios šilumos srauto tankis, kuomet oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse yra 1 K.

Projektuojamas pastatas priskiriamas B grupės statiniams.

Pastato projektiniai šilumos nuostoliai yra apie 14,724 kW. Namas šildomas centrinio šildymo dujiniu katilu Baxi platinum combi 28H, kurio maksimali šiluminė galia 27,4 kW. Taip katilinei buvo patikrinti papildoma įranga: cirkuliacinis siurblys ir išsiplėtimo indas. Cirkuliacinis siurblys yra tinkamas nes jo maksimalus slėgis 8bar, o sistemai reikalingas 0,25bar.

Namas yra šildomas radiatoriais ir grindiniu šildymu. Radiatoriai buvo parenkami iš Purmo asortimento. Radiatoriai buvo parinkti 11 tipo, tik skirtingų matmenų priklausomai nuo patalpos ir jos projektinių šilumos nuostolių. Radiatoriai montuojami prie atitvarų per kurias prarandama daugiausiai šilumos, todėl buvo pasirinkta projektuoti montavimo vietas po langais. Montavimas numatomas maždaug ties lango viduriu, 10cm atstumu nuo grindų. Radiatoriai montuojami ant laikiklių. Radiatoriai prie šildymo sistemos bus pajungti iš apačios. Patalpos temperatūrai reguliuoti bus pajungiamos termostatinės galvos prie radiatorių. Patalpos temperatūrai reguliuoti taip pat pasirenkamos termostatinės galvos.

Grindinis šildymas įrengtas 101,105,106,107,202 patalpose. Grindiniam šildymui pasirenkami 16×2 diametro vamzdeliai kurie klojami 30cm atstumu vienas nuo kito. Tiekiama šilumnešio temperatūra yra 50°C, o grįžtama - 40°C, kuria palaikys grįžtamo srauto reguliatorius. Tiekiamas šilumnešis nuo katilinės iki kolektoriaus yra 80°C , o grįžtamas - 60 °C, nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų šilumnešiai pasiskirsto taip pat. Vamzdynas nuo dujinio kuro katilo iki kolektorių izoliuojamas 13mm šilumine izoliacija is polietileno.

Oro paskirstymui naudojami skardiniai ortakiai kartu su jungiamomis dalimis. Ortakių diametras nuo 80 mm iki 160mm. Siekiant sumažinti vėdinimo įrenginio skleidžiamą garsą naudojami garso slopintuvai.

Pastate suprojektuotas mechaninis vėdinimas su šilumogrąža. Parenkamas vertikalus vėdinimo įrenginys DOMEKT CF 400V, kuris montuojamas 104 patalpoje. Vėdinimo sistemos tiekiamo oro kiekis yra 235 m³/h, o šalinimo oro kiekis 235 m³/h. Vėdinimo sistemas bus valdoma automatiniu būdu su iš anksto nustatytu režimu, kurį lems vartotojo poreikiai.

Norint tinkamai suprojektuoti vėdinimo sistemą būtina susidaryti oro kiekių balansą. Aerodinaminio mechaninio vėdinimo skaičiavimo metu, pagal žinomus oro kiekius nustatomi ortakių skersmenys, bei aerodinaminis pasipriešinimas. Projektuojamas greitis ortakių magistralėse iki 5 m/s, atšakose 1,5-4 m/s.

Šildymo prietaisai parinkti iš gamintojų pateiktų techninių katalogų PURMO. Patalpos temperatūrai reguliuoti pasirenkamos termostatinės galvos.

Projektuojant grindinį šildymą reikia žinoti patalpos šilumos nuostolius, šildomą plotą, patalpos oro temperatūrą ir grindų dangos tipą. Hidrauliniai skaičiavimai atliekami siekiant parinkti optimaliausius vamzdžių skerspjūvius. Skaičiavimai atliekami nepatogiausiam žiedui ir laisvai pasirinktam žiedui. Nepatogiausias žiedas laikomas tas kurio šildymo prietaisas yra labiausiai nutolęs nuo šilumos šaltinio, esantis aukščiausiai ir yra didžiausios šiluminės galios.

Vamzdžiai renkami atsižvelgiant į šilumnešio tekėjimo greitį, bei hidraulinį vamzdyno nuostolį. Rekomenduojami greičiai stovuose ir magistralėsi iki 1 m/s, o stovuose ir stambesnėse atšakose 0,5 - 0,7 m/s.

Cirkuliacinis siurblys turi sukurti tokį slėgį (Δpv), kad projektinis vandens kiekis (G) cirkuliuotų šildymo sistema (vandens debitą žinome iš hidraulinių skaičiavimų, tai yra pirmo ruožo vandens debitas, o slėgį kaip nepatogiausio žiedo slėgio nuostolius). Šiuo atveju slėgis nepatogiausiame žiede yra lygus 24,65Pa, o pratekančio vandens debitas lygus 1005,4kg/h. Katilo maksimalus slėgis yra 8 bar.

Aptariamoje sistemoje naudojami įvairūs komponentai, užtikrinantys efektyvų ir patikimą veikimą:

• Kondensacinis dujinio kuro katilas su buitinio karšto vandens ruošimo funkcija. Tiekiama šilumnešio temperatūra šildymo režime 55°C.
• Plieniniai radiatoriai, gaminami iš lakštinio plieno, pagal EN442-1. Montuojami tvirtinant prie sienos.
• Termostatinės galvos, automatiškai reguliuojančios šilumnešio debitą pagal patalpos temperatūrą.
• Reguliuojamas kolektorius, komplektuojamas su automatiniais nuorintojais ir vandens išleidimo kranais.
• Daugiasluoksniai plastikiniai vamzdžiai PE-Xc/Aliuminis/PE-Xc.
• Grįžtančios temperatūros ribotuvas, skirtas sumažinti už jo tekančio srauto temperatūrą iki nustatytos vartotojo.
• Plokštelinis vėdinimo įrenginys.
• Lankstūs triukšmo slopintuvai.
• Oro ištraukimo ir tiekimo difuzoriai.
• Aliuminės ventiliacinės grotelės.

Šis straipsnis apžvelgė svarbiausius projektinius patalpų ir lauko oro parametrus, reglamentuojamus STR dokumentuose, bei jų taikymą praktiniame pavyzdyje. Tinkamas šių parametrų įvertinimas ir atitinkamų inžinerinių sprendimų įgyvendinimas užtikrina komfortą, energijos efektyvumą ir sveiką patalpų mikroklimatą.

Lentelė su oro parametrais (pavyzdys):

tags: #projektiniai #patalpu #ir #lauko #oro #parametrai