Pasauliniu mastu vartojame universalaus dizaino terminą, kai aplinka pritaikoma neatsižvelgiant į kokį nors statusą, bet pritaikoma visoms socialinėms grupėms. Universaliai suprojektuota aplinka - tokia, kuria patogu naudotis visiems.

Universaliai suprojektuota aplinka - tokia, kuria patogu naudotis visiems.
Nauji statybos reikalavimai siekia užtikrinti, kad aplinka būtų prieinama visiems. Tačiau, kodėl reikėjo keisti ankstesnį aplinkos prieinamumą reglamentuojantį dokumentą?
Kodėl Reikėjo Naujo Reglamento?
Anksčiau galiojęs STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ buvo gerokai pasenęs tiek juridiškai, tiek kalbant apie normas. Reikėjo prie to priderinti teisės aktus. Tiesa, reglamente „Statinių prieinamumas“ universalaus dizaino sąvoka nevartojama, ji įtraukta į Statybos ir Architektūros įstatymus. Statybos techninis reglamentas - konkretesnis dokumentas, kuris nustato konkrečius atstumus, dydžius ir nuolydžių kampus.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Dangyras Žukauskas teigia, kad nauji statybos reikalavimai užtikrins, kad aplinka būtų prieinama visiems.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Dangyras Žukauskas.
Pagrindiniai Reglamento Pakeitimai
Pakeitimų daug, nes naujasis reglamentavimas paremtas tarptautiniais ISO standartais, kuriuose labai konkrečiai nurodomi visi dydžiai, pateikti pritaikymo pavyzdžiai.
Pandusų Įrengimas
Pavyzdžiui, daugeliui judėjimo sutrikimų turinčių žmonių labai aktualus panduso įrengimas naujajame dokumente reglamentuojamas daug lanksčiau. Pagal ankstesnį reglamentavimą ne visada pavykdavo jį tinkamai įrengti. Dabar reglamentavimas daug lankstesnis, neapsunkina naudotojų - ISO numatyta, kad pandusas priklauso nuo pakilimo aukščio, siūloma įvairių variantų, kaip juos įrengti. Tai leidžia projektuotojui lanksčiau reaguoti į aplinką.
Tualetų Projektavimas
Tualetus taip pat siūloma projektuoti lanksčiau - jie gali būti 3 tipų, priklausomai nuo statinio dydžio.
Stovėjimo Aikštelės
Dar viena naujiena ta, kad numatytos stovėjimo aikštelės mikroautobusams - anksčiau tai nebuvo reglamentuota. Tokios stovėjimo vietos aktualios ne tiek pavieniams vartotojams, bet labiau neįgaliųjų bendrijoms ir socialinės globos įstaigoms, kurios vežioja negalią turinčius globotinius. Šie automobiliai dažnai turi rampas, todėl ir stovėjimo vietos numatytos pagal tai - įvertinta, kad reikia daugiau vietos automobiliui iš šono arba iš galo. Dar atsirado nauja nuostata - reglamentuota ne tik kiek stovėjimo aikštelėje turi būti vietų neįgaliesiems, bet nurodoma, kad įrengiant aikštelę turi būti pritaikyta ne tik ji, bet ir takas iki objekto.
Žiūrovinės Erdvės
Žiūrovinėse erdvėse - auditorijose, konferencijų salėse, numatytos ne tik vietos neįgaliųjų vežimėliams, bet ir jiems persėsti, t. y. turės būti įrengtos sėdynės su pakeliamais ranktūriais ar be jų. Atsižvelgta į tai, kad kartais žmogui sėdėti visą ilgai trunkantį renginį labai nepatogu. Be to, pritaikytos vietos turės būti paskirstytos visoms salės dalims, pvz., dalis įrengta ložėse, dalis parteriuose ar balkonuose - žmogus gali pasirinkti, iš kur jam žiūrėti spektaklį ar koncertą. Salėse privalo būti užtikrinta galimybė pakilti į scenos pakylą, užkulisius, terasą, balkoną ir kitas lankytojams skirtas patalpas.
Pritaikymas Akliesiems, Silpnaregiams ir Kurtiesiems
Iš tiesų silpnaregiams, akliesiems ir kurtiesiems ankstesniame reglamente buvo skiriama mažiau dėmesio, o minėtuose ISO standartuose, kuriais rekomenduojama vadovautis dabar, visa tai gana išsamiai aprašyta, netgi iki atspalvių, kurie labiau tiktų regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms.
Daugiabučių Pritaikymas
Šiuo metu judantiems neįgaliojo vežimėliu labai sunku susirasti butą, nes pritaikyta tik maža jų dalis. Daugiabučius, kuriems priskiriami namai su 3 ir daugiau butų, reikia pritaikyti. Tačiau pastate nebūtina pritaikyti visko - visų aukštų butų, o lifto neturinčiuose daugiabučiuose pirmojo aukšto butų erdvės ar patalpos turi būti suprojektuotos taip, kad paprastojo remonto darbais jas galima būtų pritaikyti riboto judumo žmonių poreikiams. Tam projektuojant gali būti pasitelkiami įvairūs sprendimai. Nors dabar dažnai projektuojami maži butai, tačiau sprendimų galima rasti - galbūt didesnius sanitarinius mazgus padaryti sumažinant koridorių. Viskas priklauso nuo plano.
Kitų Paskirčių Statinių Pritaikymas
Įvairūs bokštai naujajame reglamente būtų priskiriami kitos paskirties inžineriniams statiniams, kuriuose numatomi lankytojų srautai. Jie taip pat turi būti pritaikyti. Juos pritaikant galima paieškoti įvairių sprendimų. Paprastai bokštai statomi įdomesniuose reljefuose. Pavyzdys galėtų būti Zarasų kilpa, kai pritaikymui panaudotas reljefo nelygumas. Sprendimų tikrai galima rasti.
Kultūros Paveldo Pritaikymas
Daug diskusijų kelia ir kultūros paveldo pritaikymas. Kultūros paveldo pastatai ar kiti objektai turi būti pritaikomi taip, kad nebūtų pakenkta pastato vertingosioms savybėms. Naujajame dokumente atsirado pritaikymo įvairovė - šių objektų pritaikymas reglamentuojamas lanksčiau. Žinoma, kiekvienu atveju reikia ieškoti skirtingų sprendimų, priklauso nuo pastato.
Kontrolė ir Atsakomybė
Kontrolė pavesta Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos - jis renkasi, kaip įgyvendinti šiuos dalykus. Projektas neturėtų būti tvirtinamas ir pastatas neturi būti laikomas baigtu, jei jis neatitinka minėto reglamento reikalavimų. Pastatas turi būti naudojamas toks, koks buvo pastatytas. Dabar kalbamės, kaip papildyti teisės aktus, kad būtų dar aiškiau reglamentuota, jog pritaikymas neįgaliųjų poreikiams turi būti išsaugotas.
Rekonstrukcija ir Remontas
Reglamentas yra privalomas dokumentas, todėl rekonstruojami ar atnaujinami statiniai turi būti pritaikomi neįgaliųjų poreikiams. Atnaujinant (modernizuojant), rekonstruojant ar remontuojant reglamente nurodytus statinius, jo nuostatos taikomos tik atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo ar remonto metu pertvarkomoms statinio dalims, ši išimtis netaikoma, kai keičiama statinių paskirtis. Pavyzdžiui, jei gerinamas pastato energinis efektyvumas, bus kalbama apie įėjimo pritaikymą, nes bus keičiamos durys ir pan. Kitaip tariant, jei pastatas tvarkomas valstybės lėšomis, turi būti imamasi priemonių jį ir pritaikyti.
Bendradarbiavimas su Neįgaliųjų Organizacijomis
Reglamentas buvo rengiamas maždaug metus, po nemažų diskusijų. Jį rengiant aktyviai dalyvavo neįgaliųjų organizacijos. Kartu su neįgaliųjų atstovais pasirinkta taikyti ISO standartus, kurie parengti remiantis jau išbandyta tarptautine praktika. Tik kai kurie dalykai reglamente pritaikyti mūsų šalies situacijai.
Iššūkiai ir Kompromisai
Ne visada tai paprasta. Ir dabar yra tokių dalykų, kurie ne visiems tinka. Pavyzdžiui, leidžiamas 2 cm pakilimas prie įėjimo vieniems judantiems neįgaliojo vežimėliu gali būti įveikiamas gana lengvai, o kitiems - tapti didžiuliu iššūkiu. Perėjose tas, kas tinka akliesiems, dažnai būna nepatogu vežimėliais judantiems. Šiuos dalykus ne visada lengva išspręsti. Tačiau kompromisą rasti galima. Siekis turėtų būti geriausias rezultatas optimaliomis sąnaudomis. Tie, kurie nori pritaikyti aplinką tinkamai, visada gali konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis, kurios patars, ką daryti.
Požiūrio Kaita
Požiūris keičiasi, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi. Teisės aktų reikalavimai ne visada tinkamai įgyvendinami. Reikalavimas pritaikyti aplinką neįgaliųjų poreikiams buvo ir sovietų laikais, bet tuomet pritaikytų vietų nematėme. Anksčiau buvo labai daug prašymų statant nepritaikyti vieno ar kito objekto, dabar tokių klausimų beveik nėra.
Vis dėlto svarbiausia čia - požiūris. Reikia suprasti, kad tinkamai pritaikyti aplinką yra mūsų visų interesas - visi kada nors būsime seni.
tags: #projektuoti #patalpas #neigaliesiems