Pusiaukelės Namų Paskirtis Lietuvoje: Integracija ir Reabilitacija

Pusiaukelės namai Lietuvoje - tai tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės, kur nuteistieji gali laisviau gyventi, dirbti, bendrauti su artimaisiais, tačiau tuo pačiu yra akylai prižiūrimi, turi laikytis griežtos dienotvarkės, nevartoti svaigalų ir paisyti kitų apribojimų.

Apskritai pusiaukelės namų sistema Lietuvoje pradėta vystyti 2016-aisiais. Pirmieji pusiaukelės namai duris atvėrė Alytuje. Iš viso šiuo metu šalyje veikia aštuoni pusiaukelės namai - Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje ir Domeikavoje.

Kaip pasakojo Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas, Pusiaukelės namų projektas Lietuvoje gyvuoja jau 7 metus, veikia 7 tokie namai ir visur jų atidarymo praktika panaši. Žmonės visur turi nuogąstavimų, baimių, abejonių. Tai, kad šalia atsiras nuteistieji, visuomenei - jautrus klausimas.

Susitikimo pabaigoje į diskusiją įsitraukė plungiškis nuteistasis, apie pusantrų metų praleidęs Pusiaukelės namuose. Jis patvirtino - nei Pusiaukelės namų, nei juose gyvenančių asmenų bijoti nereikia. Patekusieji į juos labai vertina privilegiją gyventi laisvesnėmis sąlygomis nei kalėjime, todėl, bent jau kol yra Pusiaukelės namuose, į jokius nusikaltimus nesivelia.

Tokia plėtros kryptis yra pasirinkta atsižvelgiant į statistiką - nemaža dalis asmenų, atlikusių bausmę įkalinimo įstaigoje, grįžta gyventi ten, kur yra įsikūrę jų artimieji. Čia jie įsidarbina ir apsigyvena. Turėdami galimybę savo bausmės pabaigos sulaukti pusiaukelės namuose, kurie yra netoli artimųjų, nuteistieji daug lengviau atkuria artimesnius ryšius su savo šeimomis.

Galiausiai, nuteistieji, gyvendami pusiaukelės namuose, turi mokytis arba dirbti. Už uždirbtas pajamas jie gali anksčiau išmokėti jiems priteistus ieškinius, o darbus tęsia ir atlikę bausmę. Šios priemonės padeda nuteistiesiems sugrįžti į visuomenę palaipsniui, prisiimant piliečių teises ir pareigas. Taip mažėja ir pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pastebimas ir nuteistųjų negatyvaus, netinkamo elgesio mažėjimas, integravimosi į visuomenę kokybės pagerėjimas.

Svarbu paminėti, kad pusiaukelės namams taikomi ne tokie griežti reikalavimai, kaip specialios paskirties statiniams, nurodo tarnyba. Taip pat pabrėžiama, kad pusiaukelės namai nėra laikomi specialios paskirties pastatu - Statybos techniniame reglamente jie nėra įtraukti į specialios paskirties pastatų sąrašą.

„Bet turime suprasti, kad kiekvienas nuteistasis vieną dieną išeis į laisvę, grįš į visuomenę ir nuo to, kaip mes jį paruošime, labai priklausys visų mūsų saugumas. Pusiaukelės namai - ne kiekvienam nuteistajam. Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose - apie 4600 nuteistųjų. 146 iš jų - Pusiaukelės namuose. Anot Virginijaus Kulikausko, pretendentai į Pusiaukelės namus atrenkami itin preciziškai ir tik 3 proc. atitinka reikalavimus, kad būtų galima perkelti į Pusiaukelės namus.

„Per septynerių metų praktiką nė vienas, atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose, nepadarė nusikaltimo, nes šį dalyką labai vertina. Tiesa, iki 9 proc. jų grąžinami atgal į kalėjimą, bet ne dėl to, kad nusikalto, o dėl to, kad buvo neblaivūs, nenuėjo į darbą, pažeidė maršrutą ir panašiai. Šie nuteistieji, gavę leidimą, gali eiti pas medikus, į banką, nuvykti pas artimuosius. Grįžę tikrinami, ar nevartoję alkoholio, narkotikų. Dienomis su jais dirba socialiniai darbuotojai, nakties metu - pareigūnas.

Kalėjimų tarnybos vadovui antrino Probacijos tarnybos direktorius Romas Ostanavičius: „Perkeltieji į Pusiaukelės namus suvokia, kad per šią įstaigą gali sėkmingai integruotis į visuomenę. Čia jie disponuoja pinigais, turi kompiuterius, mobiliuosius telefonus, kiti - ir automobilius.

Kaip šią savaitę skelbė „Kauno diena“, Domeikavos ir aplinkinių gyvenviečių gyventojus išgąsdino planai jų kaimynystėje steigti pusiaukelės namus. Žmonės pasakojo, kad apie pusiaukelės namus jie atsitiktinai pastebėjo internete, Lietuvos kalėjimų tarnybos puslapyje pastebėjus skelbimą, kad ieškomi specialistai dirbti Domeikavoje, Stumbro g. 3.

Vietos gyventojai, susirūpinę savo saugumu, teigė, kad toks projektas juos nemaloniai nustebino, nes apie tokius ketinimus vietos bendruomenė nebuvo iš anksto informuota. Todėl dėl pusiaukelės namų įkūrimo gyventojai kreipėsi į teismą.

„Socialiniuose tinkluose sužinojome, kad be gyventojų žinios mūsų kaimynystėje kitų metų sausio 1 dieną ruošiamasi atidaryti pusiaukelės namus. Gyventojai sunerimę, nes mūsų vaikų mokyklų ir darželių pašonėje planuojama įkurti atvirą bausmių atlikimo įstaigą „Pusiaukelės namai“. Bendruomenė apie tai neturi jokios informacijos. Socialinėje erdvėje pasirodžiusi informacija tik patvirtina, kad be visuomenės pritarimo, be skaidriai ir viešai pateiktos informacijos, projektas juda sava vaga. Blogiausia, kad ši informacija aktyviai trinama iš socialinių tinklų, norint tai nuslėpti nuo gyventojų.

„Gyventojai kategoriškai nepritaria pusiaukelės namų idėjai Domeikavoje ir savo nepritarimą pateikė peticijoje“, - pažymėjo Sargėnų seniūnaitis E. Penktadienį peticiją prieš pusiaukelės namus minėtoje Kauno rajono vietoje jau buvo pasirašę daugiau nei 3,3 tūkst.

„Lietuvos kalėjimų tarnyba apie sprendimą Domeikavoje, Stumbro g. 3, atidaryti pusiaukelės namus neinformavo mūsų, žinių apie tai negavome ir iš Kauno rajono savivaldybės. Suprantame, kad tokia įstaiga yra reikalinga ir taikomas bausmės atlikimo modelis padeda žmonėms greičiau resocializuotis ir pilnavertiškai grįžti į visuomenę, tačiau planus privalu aptarti tiek su savivalda, tiek su gyventojais. Manome, kad tokie sprendimai privalo būti derinami su savivalda, Domeikavos bendruomene, nes neturint pritarimo ir palaikymo, projekto tikslai nebus pasiekti. Kauno rajono savivaldybės atstovai informavo, kad lapkričio 8 dieną kaip tik planuojamas susitikimas su Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovais ir bus atsakyti klausimai apie pusiaukelės namus Domeikavoje.

„Pusiaukelės namus kuria ne savivaldybės, o LR Teisingumo ministerijai pavaldi Lietuvos kalėjimų tarnyba. 2022 metais Kalėjimų departamentas ketino įsteigti pusiaukelės namus Girionių gyvenvietėje (Samylų sen.) Kilus bendruomenės protestams ir nepritarus Kauno rajono savivaldybei, šios minties buvo atsisakyta, o patalpas nuspręsta perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Mūsų žiniomis, Lietuvos kalėjimų tarnyba svarsto įvairius variantus ir ieško šiai įstaigai tinkamesnės vietos. Kalėjimų tarnybos vadovai pareiškė norą artimiausiu metu (preliminariai lapkričio 8 dieną) susitikti su meru Valerijumi Makūnu ir aptarti situaciją. Tada ir bus aptartos visos aplinkybės, siūlomos vietos ir jų tinkamumas.

„Kauno diena“ yra skelbusi, kad pusiaukelės namus planuota įkurti Girionyse, Liepų g. 2 pastate. Prieš maždaug pusantrų metų žmonės surinko daugiau nei 700 parašų, kad pusiaukelės namams būtų skirta kita vieta. Pasirašė tiek Girionių gyventojai, tiek čia veikiančios švietimo įstaigos bendruomenės. Prieš tokią bausmę atlikusių asmenų apgyvendinimą pasisakė ir Samylų bendruomenė.

„Kaip jie čia integruosis, jei Girionių bendruomenė labai maža, čia nėra darbo vietų, jiems vis tiek reikėtų važiuoti į Kauną, o viešasis transportas šlubuoja ir nevažiuoja taip dažnai. Mes esame už socializaciją, bet integracijai nėra tinkama vieta. Girionyse dėmesys telkiamas švietimui, miškininkystei, čia yra rekreacinė zona, kur atvyksta šeimos pasivaikščioti. Kalėjimų departamentas net nedarė jokio poveikio aplinkai tyrimo, tik paskambino į Turto banką ir paklausė, kur Kauno rajone yra laisvų patalpų. Pasak jų, tokių įstaigų esama ir didesnės, ir mažesnės gyventojų koncentracijos gyvenamuosiuose rajonuose.

Tačiau Č. Jocius džiaugėsi, kad Marijampolėje rimtų nesutarimų su vietos bendruomenėmis neiškilo: gyventojai elgiasi gan tolerantiškai teisto asmens atžvilgiu, supranta šio projekto tikslų svarbą. „Gavome keletą paklausimų, tačiau didelio pasipriešinimo nebuvo. Galbūt dėl to, kad Marijampolėje pusiaukelės namai atidaromi šalia pataisos namų: vietiniai gyventojai įpratę, jog kai kurie nuteistieji tvarko aplinką šalia pataisos namų, dirba kitus darbus“, - teigia projekto vadovas.

Pasak pusiaukelės namų projekto vadovo Česlovo Jociaus, visa infrastruktūra, tinkama gyvenimui, Marijampolės pusiaukelės namuose jau sukurta, patalpose jau statomi baldai, rengiamasi pirmųjų gyventojų priėmimui. „Pirmenybė bus teikiama Marijampolės regiono nuteistiesiems - dėl to, kad reintegruojantis labai svarbu būti kuo arčiau šeimos, artimųjų ir draugų. Svarbu dirbti ten, kur galima būtų tęsti darbą ir grįžus namo. Tačiau nepamirštame to, kad visoje Lietuvoje bus įsteigti tik ketveri pusiaukelės namai, taigi tikrai neatimsime teisės iš kito regiono nuteistųjų apsigyventi Pusiaukelės namuose“, - teigia projekto vadovas.

Šiandien atranka jau vykdoma į atidarytus pirmuosius Lietuvoje pusiaukelės namus Alytuje, o artimiausiu metu tokie padaliniai bus atidaryti ir Vilniuje bei Pravieniškėse. Iš viso jie talpins 80 nuteistųjų, po 20 kiekvienuose pusiaukelės namuose.

Jis akcentuoja, kad į pusiaukelės namus patenka tik tie asmenys, kurie pasižymi geru elgesiu įkalinimo įstaigoje ir jau yra paskirti į lengvąją grupę. „Labai daug priklauso nuo nuteistojo elgesio įkalinimo įstaigoje. Jei nuteistasis yra motyvuotas ir gerai joje elgiasi, jis gali būti perkeliamas į pusiaukelės namus, o iš jų paleidžiamas lygtinai prieš terminą, kur jį prižiūri probacijos tarnyba“,- pasakoja projekto vadovas.

Pasak jo, būtent tokia seka - laisvės atėmimo bausmė uždaro tipo pataisos įstaigoje; geras nuteistojo elgesys ir jo paskatinimas perkeliant jį į lengvą grupę; tolesnis geras elgesys ir galimybė tęsti laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose; visų sąlygų ir intensyvaus reabilitacijos plano vykdymas bei nuteistojo lygtinis paleidimas nuo bausmės prieš terminą; tolesnis bausmės vykdymas gyvenant laisvėje, tik su probacijos tarnybos priežiūra - padėtų nuteistajam pamažu grįžti į gyvenimą laisvėje ir reintegruotis daug lengviau, nei išėjus į laisvę tiesiai iš įkalinimo įstaigos.

Pusiaukelės namų steigimo projektai finansuojami pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT14 „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“.

Kaip anksčiau teigė Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovai, bendruomenės pasipriešinimas nestebina. Į pusiaukelės namus gali patekti tik nuteistieji, kurie atrenkami pagal griežtus kriterijus: turi būti likę ne daugiau nei metai iki lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos, turi neturėti nuobaudų per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir turėti darbą. Pusiaukelės namų gyventojai yra stebimi vaizdo kameromis, taip pat tikrinama, ar laikosi sudaryto dienos grafiko ir maršruto, kontroliuojama, ar nevartoja psichotropinių medžiagų.

Aukštesnioji prokurorė panaikino Kauno apygardos prokuratūros įspėjimą neatidaryti pusiaukelės namų Domeikavoje nepakeitus žemės paskirties, ketvirtadienį pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba.

„Nustatyta, kad ši viešojo intereso gynimo priemonė (įspėjimas nedaryti teisės aktų pažeidimų) taikyta nesurinkus visų faktinių duomenų, taip pat neatlikus šių duomenų teisinio vertinimo“, - nurodoma tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Skelbiama, kad pusiaukelės namų pastate įrengtos aštuonios gyvenamosios paskirties patalpos, 28 kambariai yra pritaikyti gyventi, o teisės aktai leidžia jose įsikurti įvairių socialinių grupių atstovams. „Todėl, Lietuvos kalėjimų tarnybos nuomone, minėtas pastatas pusiaukelės namų veiklai yra eksploatuojamas tinkamai“, - praneša institucija.

Perspėjo laikytis įstatymo ELTA primena, jog pernai, steigiant pusiaukelės namus Domeikavoje, prokuratūra perspėjo Kalėjimų tarnybą laikytis įstatymo ir nuteistuosius patalpose apgyvendinti tik po to, kai bus pakeista įstaigos žemės sklypo paskirtis. Visgi, Kalėjimų tarnyba nepaisė prokuratūros perspėjimų ir pusiaukelės namuose pirmuosius nuteistuosius apgyvendino jau gruodžio viduryje, nors žemės sklypo, kuriame stovi įstaiga, paskirtis buvo vis dar nepakeista.

Tarnybos specialistai „Kauno dienai“ aiškino, kad, kiekvienu atveju, kuomet yra ieškoma tinkama vieta pusiaukelės namams, LKT išsamiai įvertinta, ar tinkamų patalpų, atitinkamos paskirties centre, valstybės nuosavybėn negali perduoti VĮ „Turto bankas“ bei vietos savivaldybė. „Šįkart, po konsultacijų su rajono vadovybės atstovais, pusiaukelės namams buvo pasirinktas pastatas, kuris nuosavybės teise priklausė privačiam subjektui. Jis buvo pasirinktas kelių kriterijų. Visų pirma pastato, kaip buvusio viešbučio, erdvės yra tinkamos pritaikyti planuojamai vykdyti veiklai (kambariai, nuteistųjų apgyvendinimui, didesnės erdvės - terapiniams ir socialinius įgūdžius lavinantiems užsiėmimas). Pastatas - geros būklės, jo remontas ir pritaikymas buvo tvariausias tokio pobūdžio pasirinkimas. Jame taip pat tilps ir čia suplanuotas Lietuvos probacijos tarnybos regioninis skyrius, kuriame dirbs 20 probacijos specialistų. Galiausiai, jo teritoriją buvo galima apjuosti tvora, užtikrinti, stebėjimo įrenginiams reikalinga infrastruktūrą, reikiamus privažiavimus ir kt.“, - kodėl Domeikavoje esančiame Stumbro g.

„Komunikacija apie planuojamus pusiaukelės namus negalėjo būti vykdoma anksčiau, nes pastato įsigijimo procedūros nebuvo baigtos ir jis dar nepriklausė Lietuvos valstybei. Šis proceso pabaiga sutapo su Jūsų minimų darbo skelbimų paskelbimu, o pirmieji susitikimai su savivaldybės atstovais ir gyventojais buvo suplanuoti iškart po Vėlinių savaitės, t .y.

„Kadangi pusiaukelės namai yra laisvės atėmimo bausmės vieta, čia yra laikomasi griežtų taisyklių ir kontrolės. Visi nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose, turi dirbti arba mokytis. Jie vyksta į darbą ar mokymosi įstaigą ir grįžta į pusiaukelės namus tik iš anksto patvirtintu laiku ir maršrutu, kuris sudaromas pagal pateiktus darbo grafikus ar mokymosi tvarkaraščius. Numatytais atvejais, išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis.

„Pusiaukelės namuose, kaip ir kitose bausmės atlikimo vietose, yra neleistinas svaiginimasis. Kauno rajono pusiaukelės namuose bus sukurtos 25 gyvenamosios vietos nuteistiesiems vyrams ir moterims. Pasak LKT, nuteistųjų atranka bus griežtai vykdoma pagal LR BVK nustatytus elgesio ir motyvacijos kriterijus. „Taip pat pastate įsikurs Lietuvos probacijos tarnybos padalinys su 20 ten nuolat dirbsiančių probacijos darbuotojų. Be to, Kauno rajono pusiaukelės namai neišsiskirs savo atstumu iki kitų viešųjų ar ugdymo įstaigų.

„Iki šiol atvejų, kuomet pusiaukelės namuose bausmę atliekantys asmenys būtų susilaukę nuobaudų kelionės į darbą ar į mokymo įstaigą metu, nėra buvę.

Pagrindiniai Pusiaukelės Namų Tikslai:

• Palaipsniui grąžinti nuteistuosius į visuomenę.
• Mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką.
• Gerinti nuteistųjų integracijos į visuomenę kokybę.

Žmonės pripažino, kad iš pradžių bandė teisybės ieškoti per valdžios atstovus, tačiau negavus aiškių atsakymų, pradėjo rinkti parašus. „Kreipėmės į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, sulaukėme tik padriko atsakymo, kad pradėti planuoti susitikimai projekto pristatymui. Tiesa, planai apie pristatymus atsirado tik po Domeikavos seniūnijos gyventojų sukilimo, peticijos parengimo. Viskas vyksta itin greitai. Lapkričio 8 d. Kauno rajono savivaldybėje jau planuojamas projekto pristatymas gyventojams. Gyventojai kategoriškai nesutinka su šiuo projektu, manome, kad yra pažeidžiamos mūsų teisės, projektas vykdomas ne pagal gaires“, - teigė E.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad ir šiandien Probacijos tarnyba Plungės rajone turi 150 prižiūrimų nuteistų asmenų, kurie taip pat yra tarp mūsų, o mes to net nežinome. Kartu su jais dirbame, prasilenkiame gatvėje ir kitose viešose vietose. Kitas svarbus faktas - gyvename visuomenėje, kurioje kasdien įvykdomi nusikaltimai (nuo metų pradžios iki dabar Plungės policija jų užregistravo apie 350), vadinasi, tokias grėsmes patiriame kasdien ir tai niekaip nesusiję su Pusiaukelės namais.

„Tyrimai rodo, kad Pusiaukelės namai jokios įtakos kriminogeninei situacijai neturi. Vienas pagrindinių gyventojų keltų klausimų - ar gatvėse, kurios greta Pusiaukelės namų, bus įvestas apšvietimas. Nors Kalėjimų tarnybos vadovas minėjo, kad šiuo klausimu reikėtų kreiptis į Savivaldybę, meras Audrius Klišonis laikėsi kitos nuomonės - į saugesnę Pusiaukelės namų aplinką galėtų investuoti ir Teisingumo ministerija, geranoriškai skirdama bent dalį aplinkinėms gatvelėms apšviesti reikalingų lėšų. „Nauda turi būti abipusė - ir ministerijai, kuri turės kur apgyvendinti nuteistuosius, ir mūsų bendruomenei. Tad turime tartis ir dėl aplinkos sutvarkymo - apšvietimo, galbūt ir dėl prievolės jiems nešioti apykojes - kad mūsų žmonės jaustųsi saugiau. Nes jei turėsime čia nuteistuosius, turime būti garantuoti dėl savo saugumo.

Į klausimą, ar Savivaldybė žinojo apie planuojamus atidaryti Pusiaukelės namus, atsakė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis: „Pasikėlėme dokumentaciją ir susirašinėjimus, radome, kad 2021 metais Savivaldybės buvo klausta dėl pastato, atsakymas - kad tokių patalpų nėra. Susirašinėjimas vyko tarp tuometinio Savivaldybės administracijos direktoriaus ir tarnybos. Aš pats per pastarąsias 6-7 dienas sužinojau daugiau: buvęs administracijos vadovas su tarnybos žmonėmis buvo apvažinėjęs, berods, keturias vietas Plungėje, bet bent jau man informacijos apie tai nebuvo suteikta. Ta informacija, kurią prieš savaitę pamačiau feisbuke, man taip pat buvo nauja. Šiandien šis susitikimas ir surengtas tam, kad šią informaciją išgirstumėte visi. O Probacijos tarnyba ir Kalėjimų tarnyba šitos veiklos su Savivaldybe gali nederinti. Šiandien klausimų kyla dėl patalpų ir sklypo naudojimo pagal paskirtį. Patalpos - administracinės paskirties, nežinome, ar jos galės būti naudojamos kaip gyvenamosios patalpos. Dalyje jų bus Probacijos tarnyba, kitoje dalyje bus gyvenama. Bet patalpų naudojimas ne pagal paskirtį nėra galimas, tą abejonę išreiškė ir mūsų architektas Tomas Jocys.

Pastaba: N/A - Duomenys nebuvo pateikti arba nėra žinomi.

Pagrindiniai kriterijai norint patekti į pusiaukelės namus:

• Turi būti likę ne daugiau nei metai iki lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos.
• Turi neturėti nuobaudų per visą bausmės atlikimo laikotarpį.
• Turi turėti darbą.

tags: #pusiaukeles #namai #paskirtis