Kaip Saugiai Įsigyti Nekilnojamąjį Turtą Iš Varžytinių Lietuvoje: Visas Teisinių Aspektų Vadovas

Nekilnojamojo turto pirkimas iš varžytinių daugelį sudomina dėl galimybės įsigyti turtą pigiau. Varžytynės Lietuvoje yra įprastas būdas realizuoti areštuotą turtą. Antstolis skelbia varžytynes, kurios vyksta pagal aiškias taisykles, tačiau galutinę turto kainą nulemia pirkėjas.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbius aspektus, susijusius su turto įsigijimu varžytynėse Lietuvoje, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo galimybes, rizikas, pirkimo procesą ir patarimus, kaip išvengti galimų problemų.

Kaip nustatoma pradinė turto kaina?

Areštuotas skolininko nekilnojamas turtas visada yra įkainojamas. Antstolis dažniausiai pasitelkia turto vertintojus arba nustato areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei išieškotojo bei skolininko (turto savininko) nuomones.

Jeigu išieškotojas ar skolininkas nesutinka su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertintojo išvada, gali būti prašoma atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą kreipiantis į kitą vertintoją.

Pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina pagal įstatymą sudaro 80 proc. rinkos kainos. Jei turtas turi didelę paklausą, jis gali būti parduotas ir brangiau. Kartais galutinė pardavimo kaina 2-3 kartus viršija pradinę. O kartais per pirmąsias varžytynes siūlomu turtu niekas nesusidomi.

Tada skelbiamos antrosios varžytynės, kurių metu pradinė pardavimo kaina yra dar mažesnė - 60 proc. rinkos kainos.

Varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina įprastai mažesnė už rinkos kainą dėl papildomų turto valdymo apribojimų. Pirkėjas gali įsigyti turtą „su problemų uodega“: galimi rūpesčiai dėl priverstinio asmenų iškeldinimo ar buvusio savininko daiktų saugojimo.

Reikia pasidomėti, kiek realiai vertas objektas ir kokią maksimalią kainą galima už jį siūlyti? Šiam faktui nustatyti reikia atlikti esamos rinkos analizę ir paskaičiuoti papildomus kaštus, jei objektui reikės remonto ar renovacijos. Jei neturite patirties, rinkos analizei atlikti, galite pasinaudoti nekilnojamojo turto brokerio arba turto vertintojo paslaugomis.

Mažesnė kaina - ne rodiklis: kartais galima apsigauti

Advokatų kontoros „Aliant“ vyriausioji teisininkė Karolina Jonaitienė teigia, kad nekilnojamojo turto varžytinių procesas dažiausiai atrodo patrauklus tuo, kad turtą galima įsigyti pigiau, nei rinkos kaina. Tačiau mažesnė kaina gali reikšti ir galimas problemas ateityje. Kita vertus, perkant nekilnojamąjį turtą, daugelis žmonių ne visada įvertina, ar tikrai varžytinių metu nupirktas turtas yra pigesnis nei rinkos kaina, o ir apie galimas ateities problemas nesvarsto.

Prieš perkant nekilnojamąjį turtą iš varžytinių, būtina pasitarti su nekilnojamojo turto ekspertu ir įvertinti, ar turtas iš tiesų parduodamas pigiau nei rinkos kaina, ar ta kaina yra objektyvi, kiek papildomų lėšų gali prireikti turto remontui ar statyboms užbaigti, statybų baigtumo teisinei registracijai atlikti.

Dažnu atveju susigundę maža kaina pirkėjai neįvertina tikrosios turto būklės, neapskaičiuoja, kiek lėšų reiks investuoti į remontą. Taip pat jie nepasidomi, ar turtas šiuo metu nėra išnuomotas ar suteiktas naudotis kitais pagrindais. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kada dabartiniai gyventojai atsisako iš būsto išsikraustyti. Tokioje situacijoje nelieka nieko kito, kaip pradėti teisminį procesą, kuris, be jokios abejonės, gali užtrukti.

Specialistė rekomenduoja vertinti ne tik varžytinių metu pateiktas būsto nuotraukas, tačiau skaityti ir aprašymus. Klaidų, anot jos, pasitaiko net dėl neteisingai įvertintų kambarių skaičiaus, nes pirkėjai neskaito ir nevertina su turtu susijusių dokumentų.

Kaip surengti internetinį aukcioną
PVM Grąžinimas Įsigijus Turtą Varžytynėse

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) rugsėjo viduryje priėmė svarbų sprendimą, turėsiantį įtakos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo praktikai įsigijus varžytynėse parduodamą turtą. Svarbu pastebėti, kad mokesčių atžvilgiu toks turto įsigijimas prilyginamas įprastam pirkimo sandoriui. Paprastai pardavėjas (skolininkas), jei jis yra verslo subjektas, išrašo įprastą PVM sąskaitą faktūrą ir joje nurodo kainą, už kurią perimtas turtas.

Kai skolininkui bankroto byla nėra iškelta, varžytynėse jo turtą nusipirkęs asmuo gali susigrąžinti turto pirkimo PVM. Ši suma dalijama į dvi dalis - prekės kainą be PVM ir PVM sumą. Dažniausiai skolų turintis pardavėjas jokių pinigų už varžytynėse parduodamą turtą negauna - iš tos sumos būna tiesiogiai padengiamos jo senos skolos.

Vis dėlto bankrutuojantiems skolininkams Lietuvoje iki 2022 metų vidurio buvo nustatyta kitokia tvarka: turto pirkėjas turi sumokėti PVM į biudžetą už bankrutuojantį pardavėją (tai yra vadinamasis, „atvirkštinio“ PVM). Tik kada perkama iš bankrutuojančio skolininko, pirkėjui tenka skaičiuoti ,,atvirkštinį PVM“ už skolininką, dėl ko grąžintinos PVM sumos paprastai nelieka.

Tačiau net ir tais atvejais, kai bankroto procesai dar nėra prasidėję, VMI gali turtą įsigyjančią bendrovę pripažinti nesąžininga ir dėl to neleisti susigrąžinti PVM.

Praktika parodė, kad turtą varžytynėse įsigyjantys asmenys visgi rizikuoja neatgauti įsigijimo metu apskaičiuoto PVM. Rizika kilo, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pripažino vieną Lietuvos bendrovę nesąžininga mokesčių mokėtoja, nes, pasak VMI, bendrovė perėmė turtą jau žinodama, kad skolininkas turi finansinių sunkumų ir greičiausiai nesumokės pardavimo PVM. Dėl nesąžiningumo bendrovei neleista susigrąžinti turto pirkimo PVM.

Daugiau kaip penkerius metus vyko šios bendrovės ginčas su VMI dėl negrąžinto PVM. Byla buvo du kartus nagrinėta administraciniuose teismuose. Teismas pripažino, kad turto įsigijimas varžytynių proceso metu yra specifinis - viskas atliekama pagal teisės aktuose nustatytas varžytynių procedūras ir esant išskirtinėms aplinkybėms (ūkio subjektui esant nemokiam). Tai, kad pirkėjas žino apie pardavėjo finansinius sunkumus, jo galimą PVM nesumokėjimą, yra pardavimui varžytynėse būdinga aplinkybė.

Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuva pati nusprendė nesinaudoti galimybe priimti tokius teisės aktus, kuriais bendrovės situacijoje būtų nustatyta pareiga pačiam turtą perimančiam asmeniui sumokėti PVM už pardavėją. Teismo vertinimu, tokia praktika, kai asmenims, varžytynėse įsigijusiems nekilnojamojo turto, neleidžiama grąžinti PVM, gali apriboti potencialių pirkėjų ratą ir prieštarauja varžytynių tikslams - kuo optimaliau realizuoti skolininko turtą, kad kreditorių interesai būtų geriausiai patenkinti.

Jei visgi teismas būtų priėmęs priešingą - VMI palankų - sprendimą, būtų sukurtas labai pavojingas precedentas, pagal kurį pirkimo PVM negalėtų atgauti asmenys, perėmę turtą iš žinomai nemokių asmenų už jų skolas, kai skelbtos varžytinės neįvyksta.

Visada tokiais atvejais asmenys, perimantys turtą, neabejotinai žino, kad skolininkai turi didelių mokumo problemų. Taigi dėl žinojimo perėmėjai būtų laikomi nesąžiningais, kas leistų VMI negrąžinti jiems pirkimo PVM.

Tačiau įsigyjant turtą varžytynėse, kreditoriai savo pinigais dar iki turto perėmimo jau būna sumokėję už jį - arba suteikę paskolas turto perleidėjams, arba sumokėję turto kainą antstoliui, kuris paskirsto pinigus išieškotojams apeidamas skolininką.

Galimos Rizikos Įsigyjant Turtą Varžytynėse

Mažesnę būsto kainą galima laikyti savotiška nuolaida, simboliniu atlygiu už galimus nemalonumus, gaišatį, išlaidas ir nervinę įtampą. Mat pirkinys gali sukelti nemažai rūpesčių.

„Pagrindinis dalykas, kurį reikėtų žinoti svarstant, ar verta įsigyti išvaržomo turto, yra tai, jog šis turtas parduodamas ne laisvoje rinkoje, o priverstinai, prieš žmogaus valią. Varžytynių dalyvis turi suprasti, kokį turtą perka ir su kokiomis rizikomis gali susidurti jį įsigijęs. Jis gali nusipirkti nekilnojamąjį turtą su gyventojais, kuriuos reikės iškraustyti, arba jei tai, tarkime, nebaigta statyba, jam gali tekti ateityje atlikti papildomą teisinę registraciją. Taip pat yra tikimybė, kad dėl įgyto būsto vėliau teks lankytis teismuose.

Skolininkas gali nesutikti su pačiu turto pardavimu ir pateikti ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, taip pat, netgi praėjus tam tikram laikui, skolininkas gali pareikšti, jog turtas iš varžytynių buvo parduotas nepagrįstai maža kaina, ir vėl pirkėjas bus priverstas eiti į teismus“, - dažnesnes problemas žurnale „Investuok“ vardijo antstolis Aleksandras Selezniovas. Taigi neprognozuojamu dalyku gali tapti net pats buto įsigijimo faktas arba įsigijimo terminas.

Ar nutinka taip, kad kas nors svarbaus apie išvaržomą butą teismo antstoliui vis dėlto būna nežinoma? „Be abejo, taip gali būti. Antstoliai gali nežinoti tokių faktų, kurių nėra viešuose registruose. Tarkime, asmuo, kurio butas areštuotas ir parduodamas iš varžytynių, yra leidęs tame bute gyventi kitiems asmenims, o susitarta su jais tik žodžiu, taigi informacijos, kad tuo turtu leista kažkam naudotis, nėra jokiuose viešuose registruose, - iškalbingą pavyzdį pateikė A. Selezniovas. - Jei asmuo nuperka tokį butą neapžiūrėjęs, jo laukia nemaloni staigmena ir problemos: paaiškėja, kad nuosavybė gyvenama, žmonės atsisako palikti patalpas, nes jie neva susitarę su buvusiu savininku. Vienintelis žingsnis teisėtam įgijėjui - kreiptis į teismą, kad tuos žmones iškeldintų.“

Vienas kebliausių atvejų įsigijus butą iš varžytynių - kai buvę savininkai atsisako išsikelti. Jei šeima dar turi ir nepilnamečių vaikų, tai gali tapti tikru pirkėjo košmaru: greitai apsigyventi įsigytame būste gali ir nepavykti. Nors tai gali atrodyti ne visai teisinga pirkėjo atžvilgiu, pačiam pirkėjui ir tenka imtis priemonių įnamiams iškeldinti. Tai gali trukti nenuspėjamą laikotarpį. Dėl sprendimo iškeldinti tektų kreiptis į teismą.

Vis dėlto įsigijus butą su įnamiais neteks laukti mažamečių pilnametystės. Jei yra mažų vaikų, priverstinis iškeldinimas iš išvaržyto būsto gali užtrukti, kol ieškoma palankių sąlygų jiems apgyvendinti - vis dėlto iškeldinimas vykdomas, nes laikoma, kad vaiko interesai negali būti svarbesni už kreditorių interesus.

„Nustačius, kad bute, į kurį nukreipiamas skolos išieškojimas, registruota mažamečių vaikų, įstatymas numato antstoliui pareigą informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą. Bet vaikai - ne kliūtis parduoti turtą. Informavus tarnybą, kad pardavus būstą vaikai gali likti be pastogės, įstatyme numatytos procedūros vykdomos toliau. Vyksta teismas, su sprendimu priverstinai iškeldinti pirkėjas kreipiasi į antstolį, o šis žmones iškeldina iš būsto“, - žurnalo „Investuok“ skaitytojams aiškino A. Selezniovas.

Kaip Apsisaugoti Nuo Probleminio Pirkinio?

Prieš perkant butą visais atvejais reikėtų pirmiausia nuvykti pas teismo antstolį susipažinti su jo turima pirmine informacija - dauguma galimų būsto pirkėjų taip ir daro. Antstolis parodo turto vertinimo ataskaitą, suteikia kitos su areštuotu būstu susijusios informacijos: ar atlikta turto registracija, kokie taikomi apribojimai, ar sudarytos kokios nuomos sutartys, o gal objekte esama nebaigtų statybų. Jei bute tebegyvena žmonės - antstolis irgi informuoja.

Štai kodėl antrasis būtinas žingsnis prieš apsisprendžiant, ar dalyvauti varžytynėse, yra nuvykti apžiūrėti paties išvaržomo buto. Jei bute gyvena žmonės, reikia pabendrauti su jais, pabandyti išsiaiškinti, kaip jie elgsis pardavus butą, ar ketina išsikelti. Tada gerokai lengviau apsispręsti, ar į tokį turtą apskritai verta investuoti. Pašnekovo pastebėjimu, reikia tiesiog laiku susirinkti visą įmanomą informaciją. Kitų būdų iš anksto apsidrausti nuo galimo probleminio pirkinio nėra.

Kaip Vyksta Varžytynės?

Šiuo metu varžytynės vykdomos internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Gali dalyvauti asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančiomis elektroninės bankininkystės sistemomis arba turi Lietuvoje išduotą elektroninį parašą. Galima registruotis ir dalyvauti jau prasidėjusiose varžytynėse. Be to, galima dalyvauti keleriose pasirinktose varžytynėse tuo pačiu metu.

Varžytynės vyksta viešai, tačiau elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Iš varžytynių gali būti parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas arba kitas registruojamas turtas, kurio vertė viršija 7 tūkst. litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 tūkst. litų.

Įstatymai numato, kad nustačius varžytynėse parduodamo turto rinkos kainą pirmosiose varžytynėse ji sumažinama 20 % rinkos kainos, antrosiose - 40 %. Tad logiška, jog pagrindinis kriterijus, dėl kurio dalyvaujama varžytynėse, yra kaina.

Skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją; jei į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios sumokama reikiama pinigų suma, varžytynės atšaukiamos.
Pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 80 % rinkos kainos, antrosiose varžytynėse - 60 % rinkos kainos.
Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 % pradinės parduodamo turto kainos.
Jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą.
Turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas.
Varžytynės laikomos įvykusiomis, jeigu jose dalyvauja bent vienas pirkėjas.
Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale „E-varžytynės“.
Varžytynės trunka ne trumpiau kaip 7 paras.
Atsižvelgiant į parduodamo turto vertę, pirmasis kainos padidinimas varžytynėse turi sudaryti ne mažiau kaip 5 %, 4 % arba 3 % pradinės pardavimo kainos.
Paskui kiekvienas varžytynių dalyvis gali didinti kainą neribotą skaičių kartų.
Varžytynėms pasibaigus sistema automatiškai išrenka dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią kainą.
Per 3 darbo dienas sumokėjus visą turto kainą antstolis surašo iš varžytynių parduoto turto pardavimo aktą.
Kai pirkėjas šį aktą pasirašo, jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Akto pasirašymas yra vienintelė procedūra, dėl kurios turtą įgijęs asmuo ar jo atstovas turi atvykti į antstolio kontorą.

Technologijų dėka varžytynės ištobulėjo ir skolininkų turto jose parduodama daugiau. Tačiau nuo 2013 m. pradžios iki 2016 m. spalio mėnesio portale www.evarzytynes.lt paskelbtos 25 452 varžytynės. Įvyko 6 198 varžytynės, kuriose parduota turto už 207,4mln. eurų.

Varžytynių dalyvių teisės ir pareigos

Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis.

Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti. Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu.

Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.

Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu.

Nesutikdami su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertinojo išvada, skolininkas arba išieškotojas gali antstolio prašyti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą, dėl kurio būtų kreipiamasi į kitą ekspertą.

Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti.

Kartais skolininkai nerimauja, kad į varžytynes susirinks per mažai pirkėjų ir turtas bus parduotas už pernelyg žemą kainą. Tokiais atvejais patartina patiems pasirūpinti papildomu informacijos skleidimu. Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje. Siekdamas kuo greitesnio skolos padengimo, tai gali daryti ir išieškotojas.

Aukcione figūruoja trys interesų grupės: kreditorius, pirkėjas ir išvaržomo turto savininkas. O antstolis prižiūri šį procesą.

Elektroninės varžytynės: skaidrumas ir konfidencialumas

Varžytynės yra skaidrios, kadangi vyksta viešoje informacinėje sistemoje. Beje, Lietuvos antstoliai perkėlė varžytynės į internetą pirmieji Baltijos šalyse. Norintieji dalyvauti varžytynėse jungiasi prie portalo evarzytynes.lt ir sumoka varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos.

Varžytynių nelaimėjusiems asmenims avansinis mokėjimas grąžinamas, o laimėtojui įskaičiuojamas į perkamo turto kainą. Skaidrus elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Apie tai, kas varžosi dėl parduodamo turto, nieko nežino nei kiti potencialūs pirkėjai, nei varžytynes paskelbęs antstolis.

Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui elektroninių varžytynių sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus, antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Varžytynių laimėtoją - dalyvį, pasiūliusį didžiausią kainą - išrenka elektroninė sistema. Antstolis šiame procese dalyvauja tik vėliau, kai reikia padėti pirkėjui galutinai įforminti turto įsigijimo dokumentus.

Nuo 2013 m. pradžios iki 2016 m. spalio mėnesio portale www.evarzytynes.lt paskelbtos 25 452 varžytynės. Įvyko 6 198 varžytynės, kuriose parduota turto už 207,4mln. eurų.

Skolingam turto savininkui apsimoka būti aktyviu

Skolingas asmuo turi galimybių išsaugoti turtą arba pasirūpinti, kad jis būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Palankiausias būdas - turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui iki varžytynių pradžios.

Šiuo būdu nekilnojamas turtas gali būti parduodamas iki to momento, kol varžytynės dar nepaskelbtos elektroninėje informacinėje sistemoje.

Pirkėjais gali būti ir skolininko šeimos nariai, giminaičiai, ir visiškai pašaliniai žmonės, besidomintys parduodamu nekilnojamu turtu. Tai naudinga ne tik todėl, kad išvengiama konfliktų po pardavimo, susiderinama dėl turto perdavimo naujam savininkui terminų, sąlyų, bet ir todėl, kad palankiausiomis sąlygomis maksimaliai padengiama skola. Juk varžytynėse nekilnojamas turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar net 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti.

Sudaromas paprastas pirkimo-pardavimo sandoris, tik šiuo atveju pardavimo aktą tvirtina antstolis, o ne notaras.

Statistika ir tendencijos

Iš viso 2017 m. varžytynių dalyviai įsigijo 3 182 nekilnojamo ir kilnojamo turto objektus. Vidutinė vieno pirkinio kaina - 12,7 tūkst. eurų.

Dažnai yra nepakankamas informacijos kiekis apie objektą. Būdavo kad net nuotraukų nėra kokio buto ar sklypo. Dabar jau berods nuo sausio bus privalomos.

Turto kainos nustatymas varžytynėse

Antstolis dažniausiai pasitelkia turto vertintojus arba nustato areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei išieškotojo bei skolininko (turto savininko) nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas nesutinka su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertintojo išvada, gali būti prašoma atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą kreipiantis į kitą vertintoją.

Patarimai, kaip siūlyti kainas aukcione: [atskleista strategija]

tags: #turto #isigijimas #is #varzytiniu #panaikina #apribojimus