Radvilų Sodybos Žasliuose Istorija: Nuo Didžiojo Kunigaikščio Vytauto Iki Šių Dienų

Žasliai, dažnai vadinami mažaisiais Trakais, yra miestelis, apsuptas net trijų ežerų. Čia verta aplankyti ne tik piliakalnį, bet ir pasivaikščioti po miestelio centrą, kur esanti aikštė vietinių gyventojų vadinama Tado Blindos aikšte. Būtent čia buvo filmuojama paskutinė garsaus filmo scena, kurioje žymusis "svieto lygintojas" buvo nušautas.

Nors Blindos mirties vieta nėra įamžinta, aikštės centre stovi paminklas su Žaslių herbu ir simbolišku užrašu lotynų kalba "EX MANCIPIO LIBERTAS" ("Iš nuosavybės laisvė"). 1792 m. sausio 12 d. miesteliui suteikta miesto savivaldos privilegija, o herbas atkurtas ir patvirtintas 1992 m.

Miestelio istorija glaudžiai susijusi su iškiliomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) asmenybėmis ir giminėmis. Apie tai byloja netoliese sostinės esantis Liubavo dvaras.

Liubavo dvaras yra vienas seniausių Lietuvoje, jo istorija siekia XV a. pr., Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpį. Jis susijęs su daugeliu pačių iškiliausių mūsų šalies istorijos asmenybių - Goštautais, Žygimantu Augustu, Radvila Ruduoju, Tiškevičiais, Slizieniais ir kt. Liubavo dvare gyveno ir kūrė talentingas Lietuvos skulptorius Rapolas Slizienis (1804-1881).

2000 m. Liubavo dvaro sodybos XVIII amžiaus baroko architektūros ansamblio pastatai atgimė naujam gyvenimui, o 2012 metais Liubavo dvaro malūnas-muziejus pripažintas vienu iš geriausių Europos kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių.

Radvilų Giminės Istorija

Lietuvoje apsilankęs vienos galingiausių ir įtakingiausių LDK laikų Radvilų giminės tiesioginis palikuonis kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwill) pasidalino, kas svarbiausia, norint sukurti ir išsaugoti dinastiją.

Radvilų giminės istorija tęsiasi jau 637-erius metus (skaičiuojant nuo pirmojo Radvilos - Radvilos Astikaičio, gimusio 1387 m.). Iki XX a. šiai dinastijai priklausė apie 500 žmonių. Šiuo metu Radvilų yra apie 100, jie išsibarstę po JAV, Prancūziją, Italiją, bet didžioji dalis gyvena Lenkijoje, vienas tokių - ir kunigaikštis M. Radvila.

Radvilos buvo pirmoji LDK giminė, kuri gavo kunigaikščių titulą. Bet Motiejus Radvila pabrėžia, kad ne titulai svarbiausia. „Mes visuomet buvome auginami su tokiu požiūriu, kad nenusipelnėme kažko vien dėl to, kad mūsų protėviai buvo kilmingi. Tai labai svarbus principas".

Šeimos valdysenos ir įpėdinystės svarba yra esminė norint išsaugoti dinastiją. M. Radvila pabrėžia, kad principai, kurie jam buvo įdiegti dar vaikystėje, padėjo tiek asmeniniame gyvenime, tiek kopiant karjeros laiptais.

Laimonas Skibarka, teisės firmos „Sorainen” partneris ir Privačių klientų regioninės komandos vadovas, pastebi, kad vis daugiau šeimos verslų Lietuvoje siekia kurti savo principus ir tradicijas bei galvoja apie šeimos valdyseną ir įpėdinystę.

1586-aisiais trys Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnūs sukūrė ordinacijos sistemą, kuri galiojo beveik 400 metų ir taip pat paplito tarp kitų kilmingų LDK giminių. Pagal šią sistemą, visa giminės valda (žemė, pastatai, kaimai ir kita) būdavo inventorizuojama ir aprašoma ordinacijos akte.

Tokiu aktu buvo nustatoma, kad valda negali būti skaidoma, parduodama, dovanojama ar įkeičiama, kitaip tariant, ji yra valdoma kaip nedalomas vienetas. Jį valdydavo vienas giminės atstovas - ordinatas, o iš gaunamų pajamų buvo išlaikomi kiti šeimos nariai. Po ordinato mirties valda paprastai būdavo perleidžiama vyriausiajam sūnui, o jo broliams užtikrinamas geras išsilavinimas, seserims skiriamas kraitis ir panašiai.

Šeimos konstitucija yra dokumentas, kuris apibrėžia esminius šeimos verslo ir turto valdymo principus. Šeimos konstitucijoje paprastai aptariamos vertybės, šeimos narystės, turto valdymo ir panašūs klausimai.

Kunigaikštis M. Radvila teigia: „Jeigu žmogus yra turtingas, jis turi daug galios. Tokiu atveju labai sunku auginti ir išauklėti vaikus, kad šie netaptų išlepę ir turėtų motyvacijos dirbti ir siekti daugiau. Turi sugebėti motyvuoti savo atžalas, perduoti jiems šeimos vertybes ir principus, užtikrinti išsilavinimą".

Kunigaikštis M. Radvila įsitikinęs: „Sunkūs laikai užaugina stiprius žmones. Geri laikai - silpnus žmones. Todėl dar svarbiau yra perduoti vertybes, mokyti save ir savo vaikus, kad gerovė neturėtų būti savaime suprantama. Turime būti pasiruošę kovoti už savo vertybes, laisvę ir nepriklausomybę".

Žaslių Istorijos Puslapiai

Žaslių kraštas mena ne tik Radvilų giminės istoriją, bet ir svarbius įvykius, susijusius su Lietuvos laisvės kovomis. Šiame krašte veikė partizanai, kovoję už Lietuvos nepriklausomybę. Jų atminimas įamžintas paminkluose ir atminimo lentose.

1863-1864 m. sukilimas - buvusios Abiejų Tautų Respublikos (ATR) tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Sukilimas intensyviai vyko ir dabartinio Kaišiadorių rajono teritorijoje.

Dar 1861 m. per Sekmines Žaslių bažnyčioje dvarininkaičiai ir merginos giedojo patriotinį himną. 1863 m. vasario 8 dieną (20 d.) K. Koreva pradėjo formuoti sukilėlių būrį prie Neprėkštos bajorkaimio. Vasario 25 dieną (kovo 9) d. tarp Pravieniškių ir Žaslių geležinkelio stočių išardomi bėgiai.

Žiauriai malšindami sukilimą, pavergėjai siekė, kad ateityje žmonės nė nesvajotų apie išsilaisvinimą iš Rusijos jungo. Represijomis ir žiaurumu siekta įbauginti gyventojus.

Dailininkų pleneras Žasliuose, pavadintas „Žaslių pastatų istorija ir interpretacija“, padovanojo miesteliui neįkainojamą dovaną - paveikslus, įamžinusius senąją architektūrą. Dailininkai drobėse įamžino namus, detales, elementus, kurie liudija apie praeities meistrystę ir kultūrinį palikimą.

Žasliai - tai miestelis, kuriame susipina istorija, kultūra ir gamta. Čia galima pasivaikščioti po senąsias gatveles, pasigrožėti ežerais, aplankyti Liubavo dvarą ir pajusti LDK didybę.

Svarbiausi istoriniai įvykiai ir asmenybės, susijusios su Žasliais:

tags: #radvilos #sodyba #zasliuose