Daugelis besirenkančių rąstinius namus vertina gamtos artumą, ekologiją ir jaukumą. Iš tikrųjų, rąstai labiau nei bet kuri kita statybinė medžiaga leidžia pasijusti arčiau gamtos. Tačiau, norint užtikrinti komfortą ir ilgaamžiškumą, svarbu ne tik teisingai pastatyti namą, bet ir tinkamai sumontuoti duris.
Medienos Savybės ir Jų Įtaka Durų Montavimui
Lygiai taip pat kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Tik statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną rąstiniuose namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą - vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta.
Mūsų krašte bene dažniausiai rąstinių pastatų statybose naudojama mediena - spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Nesunku suprasti, jog, visų pirma, toks dažnas šių medienos rūšių pasirinkimas yra susijęs su šių rūšių medžių gausa mūsų krašte.
Žinoma, medienos pasirinkimą lemia ir kitos specifinės medienos savybės. Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai. Tačiau, vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes.
Vertinant esminį aspektą - šilumos izoliaciją, iš eglės pagaminto namo izoliacija bus bent 10% geresnė nei namo, pagaminto iš pušies, tačiau toks pats namas, pagamintas iš maumedžio, bus net 25-30% šaltesnis. Šias minėtas medienos rūšis izoliacinėmis savybėmis gerokai lenkia raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena, kuri, dėka savo unikalios struktūros, ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus.
Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Dėl mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis.
Didelis privalumas, jei rinkdamiesi medieną statyboms galite atsižvelgti ne tik į medienos rūšį, bet ir į tai, kur medžiai augo, kokiu metų laiku buvo nukirsti. Pavyzdžiui, nuo to, kokiame miške - mišriame, tankiame, o gal pamiškėje ant kalnelio, pelkyne ar žemumoje - augo spygliuočiai gali ženkliai skirtis jų tankis bei sakuotumas, o tai yra gana svarbu pastato tvirtumui ir ilgaamžiškumui.
Ne retai planuojantys statyti medinį namą susiduria ir su klausimu, kokiu metų laiku kirsti rąstai tinkamesni mediniam namui. Nors iš pirmo žvilgsnio ne visada akivaizdus, tačiau patvirtintas faktas, jog energetiniam namo efektyvumui turi įtakos ir tai, kokioje vietoje jis stovi: ant kalno, dauboje ar lygioje vietoje.
Svarbu įvertinti:
- Medienos rūšį
- Medienos tankį
- Augimo vietą
- Kirtimo laiką
Rąstinio Namo Sėdimas ir Jo Įtaka Durų Montavimui
Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad langų montavimas rąstiniuose namuose turi savų ypatumų. Išpjautų angų šonuose esančių rąstų galuose (angokraščiuose), langų ar durų statramsčiui šliaužikliui įstatyti išpjaunamas griovelis, į kurį įstatomas tašas. Taigi, lango rėmo negalima tvirtinti tiesiai prie rąsto, nes rąstams sėdant langas gali būti pažeistas.
Langai surenkami tvirtinant juos prie indėklų (langų praplatinimų) ir gauta konstrukcija su medvarščiais tvirtinama prie statramsčių. Apvadai irgi montuojami tik prie lango konstrukcijos, kad netrukdytų sėdimui. Pasirenkant gamintoją, patartina pasidomėti, ar ji yra montavusi langus rąstiniam namui. Tas pats pasakytina apie lauko durų montavimą, tik čia šiek tiek paprasčiau, nes galima staktą iškart padaryti sienos storio.
Montuojant langus ir duris būtinai palikite vietos rąstų sėdimui. Tai tūrėtų būti ne mažiau kaip 7-9 centimetrai.
Reikia įvertinti, kad mažiausia rąstinio namo sėdimo riba yra 6 %. Visose rąstinio namo ir jo dalių, kurios nesėda, sujungimo vietose būtina įvertinti sėdimo procesą. Sujungimai turi būti padaryti taip, kad rąstų sėdimas netrukdytų sėdimo procesui.
Reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinių medinio namo elementų (langų ir durų) montavimą. Visų pirma, formuojant angas langų ir durų montavimui, reikia palikti virš langų ir durų 6-7 cm plyšį sėdimui kompensuoti.
Išpjautų angų šonuose esančių rąstų galuose (angokraščiuose), langų ar durų statramsčiui („šliaužikliui“) įstatyti išpjaunamas griovelis, kurio matmenys turi būti ne mažesni kaip 45x45 mm. Langai surenkami tvirtinant juos prie indėklų (langų praplatinimų) ir gauta konstrukcija su medvarščiais tvirtinama prie statramsčių. Apvadai irgi montuojami tik prie lango konstrukcijos, kad netrukdytų sėdimui.
Durys gaminamos su tokio pločio stakta, kad ji atitiktų rastinio namo sienų storį. Sandarinama akmens vata, nes sedimo metu ji susispaudžia, o šonuose, skirtingai nei vata, sandarinimo putos namui sėdant išsisluoksnuoja.
Įstačius duris bei langus virš lango palikti 50 mm, o virš durų - 70 mm tarpus. Šonuose reiktų palikti apie 15 mm tarpus. Tarpai turi būti užpildomi sandarinimo medžiaga (linų pluoštu, mineraline vata), kuri sėdant namui turėtų prisiderinti prie rąsto formos, netrūkinėtų, neprarastų savo sandarumo ir termoizoliacinių savybių.
Durų Montavimo Technologijos ir Ypatumai
Rąstiniam namui labiausiai tinka klijuoto tašo medinės duris su termoizoliacija. Montuojant langus ir duris būtinai palikite vietos rąstų sėdimui. Tai tūrėtų būti ne mažiau kaip 7-9 centimetrai.
Šiuolaikiniai gaminami langai gali būti atidaromi į vidų euro arba išorę skandinaviški. Abi šios sistemos turi savų privalumų. Euro gali atsidarynėti keliomis padėtimis, skandinaviški užima mažiau vidaus erdvės.
Taigi, lango rėmo negalima tvirtinti tiesiai prie rąsto, nes rąstams sėdant langas gali būti pažeistas.
Pasirenkant gamintoją, patartina pasidomėti, ar ji yra montavusi langus rąstiniam namui. Tas pats pasakytina apie lauko durų montavimą, tik čia šiek tiek paprasčiau, nes galima staktą iškart padaryti sienos storio.
Programa Plus medžiui Patogi sistema, leidžianti nesunkiai sumontuoti ir pareguliuoti langus bei duris senesniuose namuose, kai sąlygos nėra optimalios.
Langus rąstiniame name montuoti galima, tam yra sugalvota keletas langų statymo mazgų. Dauguma gamintojų juos laiko paslaptyje, bet populiariausius galite susirasti ir patys.
Langų ir durų montavimas priklauso nuo to, iš kokių rąstų yra statomas namas:
- statoma iš džiovintos džiovykloje medienos, įrengimas ir apsigyvenimas galimas iškart, tad apie langus ir duris klausimų nėra;
- statoma iš pagulėjusio ar šviežiai pjauto medžio - įrengimas rekomenduojamas po metų. Geriausia, kai toks namas stovi su stogu be langų ir durų apie metus laik. Tokiu būdu natūraliai džiūva ir „sėda".
- Uždarius namą, t. y. įdėjus langus ir duris, namas nebesiventiliuoja - kaupiasi drėgmė, veisiasi pušies mėlis ir pan.
Suprantama, kad norint visada galima įdėti langus ir duris ir į namą statytą iš nedžiovinto rąsto.
Tačiau tam reikalingas tam tikras supratimas ir žinios, net langų gamintojai dažnai pridaro klaidų montuodami langus į rąstinius namus. Todėl tuos darbus geriau patikėti profesionaliems rąstiniu namų įrengėjams;
Nežiurint į tai, ar buvo naudojami džiovinti rąstai ar ne, langus ir duris gali tekti reguliuoti keletą metų - kol namas nustos sėdęs. Todėl svarbu nepersistengti su langų apvadais - juk teks keletą kartų nuimti ir uždėti, ne prikalkite, o geriau prisukite;
Tarpo virš lango rėmo ir rąsto palikimas yra paprastai apie 10 cm. Ir gana svarbu - neprigrūskite kietai šiame tarpe vatos, ji turi būti įdedama su labai nedidele įvarža. Antraip ji praranda savo gerąsias savybes. Geriau būtų palaukti, kol namas susistovės.
Tačiau medis visą laiką vaikšto, taigi dedant langus paliekamas nemažas tarpas: 5-10 cm tarp lango ir sienos laisvumui. Tai reikia įvertinti, kad nepadarytumėt durų angos 2 m, o pačios durys būtų 1.9 m.
Jeigu namas statytas iš šlapių rąstų, tai lauksite kokius 2 metus, o jeigu iš džiovintų, tai galima iš karto montuoti langus ir duris.
Pagrindiniai durų montavimo etapai:
- Angos paruošimas
- Statramsčių įstatymas
- Durų rėmo montavimas
- Sandarinimas
- Apvadų montavimas
Šilumos Izoliacija ir Sandarinimas
Nors mediena savaime pripažįstama kaip puikią šilumos ir garso izoliaciją užtikrinanti medžiaga, ne paslaptis, kad geras medinio namo apšiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo. Taip yra todėl, kad iš atskirų dalių statomas rąstinis namas , priešingai nei mūrinis, nėra pagamintas iš vientisos medžiagos, kuri savaime užtikrina sandarumą.
Net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško namo sandarumo. Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą.
Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais.
Tokiu atveju galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas, o dažnai, prasta izoliacija pasižyminintiems medinių namų langams pritaikomos ir langinės.
Dar vienas galimas būdas, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio durų ir langų izoliaciją - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę.
Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą. Plika akimi matomus plyšius langų rėmuose galime užkamšyti naudojant vatą, paralono atraižas ar kitą apšildančią medžiagą.
Ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.
Rąstiniame name sandarumą nuo vėjo (o tai reiškia pakankamą šilumos izoliaciją) užtikrinama į tarpus tarp sienojų klojant specialią sandarinimo medžiagą. Ši medžiaga gali būti labai įvairi - natūralūs pluoštai (lino pluoštas, avies vilna, samanos) ir sintetinės medžiagos.
Svarbiausia, kad šios sandarinimą garantuojančios medžiagos būtų elastingos. Bendrovės „Konvesta“ meistrai dažniausiai naudoja lino pluoštą, kurio storis yra ne mažiau 3 mm. Juosta klojama per išdrožos plotį. Surentus namą tarp sienojų izoliacinė medžiaga neturi būti matoma.
Tarpai turi būti užpildomi sandarinimo medžiaga (linų pluoštu, mineraline vata), kuri sėdant namui turėtų prisiderinti prie rąsto formos, netrūkinėtų, neprarastų savo sandarumo ir termoizoliacinių savybių.
Langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą.
Langų ir durų montavimas... Mažo rąstinio namo statyba... 19 dalis
Vidaus Apdaila ir Interjeras
Atminkite, kad rąstinio namo apdaila gali mažai kuo skirtis nuo įprasto namo apdailos. Čia gali būti naudojamos beveik visos apdailos medžiagos, naudojamos įprastos apdailos metu.
Prieš pasirenkant apdailos medžiagas ir interjero elementus, reikia išsiaiškinti kai kuriuos klausimus. Pirmas dalykas, kurį Jūs turite nuspręsti, yra tai, kokias rąstinės sienų apdailos medžiagas naudosite. Nepatartina naudoti tokių medžiagų, kurios sudaro plėveles ant rąstinių paviršių. Taip mediena yra tarsi įvelkama į plėvelę, neleidžiama jai kvėpuoti.
Reikėtų prisiminti, kad skirtingi medienos paviršiai neviedonai įgeria dažyves. Netgi tas pats rąstas, priklausomai nuo to, ar jis yra pjautas, obliuotas ar šlifuotas, gali įgyti skirtingą atspalvį. Todėl, jei nusprendėte sieną obliuoti ar šlifuoti - darykite tai visame paviršiuje, kad vėliau nesigautų skirtingų atspalvių.
Sekantis klausimas, kuris natūraliai iškyla - kokius langus ir lauko duris pasirinkti?
Rąstinio Namo Priežiūra
Rąstinių namų savininkams nerekomenduojama naudoti polistireno, poliuretano putų ar tankių garo izoliacinių plokščių. Šios medžiagos neleidžia medienai kvėpuoti, todėl drėgmė lieka uždaryta sienos viduje.
Rąstinio namo išorinis paviršius nuolat veikiamas saulės, lietaus ir temperatūros svyravimų, todėl apdaila turi būti periodiškai atnaujinama. Kas 3-5 metus rekomenduojama perdažyti arba iš naujo impregnuoti dailylentes.
Rąstiniai namai pasižymi natūraliu judėjimu, todėl laikui bėgant gali atsirasti smulkių tarpų ar įtrūkimų. Kiekvieną pavasarį ir rudenį verta atlikti greitą namo apžiūrą - patikrinti langų, durų sandūras, siūles tarp dailylentės ir karkaso.
Vienas didžiausių rąstinių namų priešų - drėgmė. Ji gali patekti per stogą, lietvamzdžius ar nepakankamai sandarias jungtis. Todėl būtina reguliariai tikrinti, ar vanduo tinkamai nuteka nuo sienų, ar lietvamzdžiai nėra užsikimšę.
Vidaus drėgmės lygis turėtų būti 40-60 %, kad mediena neišsausėtų ir nepradėtų trūkinėti.
Po šiltinimo pirmasis patikrinimas turėtų būti atliekamas praėjus vienam sezonui - dažniausiai pavasarį. Tai padeda įsitikinti, kad konstrukcija nepatyrė deformacijų ir kad plėvelės ar izoliacija nepažeistos.
DUK
Ar galima rąstinį namą šiltinti polistirenu?
Ne, polistirenas netinka rąstiniams namams, nes jis visiškai nepraleidžia garų. Dėl to drėgmė lieka uždaryta sienų viduje, o laikui bėgant tai sukelia pelėsio ir puvinio riziką. Tokiam namui būtina rinktis „kvėpuojančias“ medžiagas - pavyzdžiui, akmens vatą ar medžio plaušo plokštes.
Ar reikia naudoti garo izoliaciją šiltinant iš lauko pusės?
Ne, rąstinio namo šiltinant iš išorės garo izoliacija paprastai nereikalinga. Ji trukdytų drėgmei pasišalinti iš vidaus ir sukeltų kondensato kaupimąsi tarp sluoksnių. Vietoje jos naudojama difuzinė plėvelė, kuri neleidžia vėjui patekti į konstrukciją, bet išleidžia garus į išorę.
Kiek kainuoja rąstinio namo šiltinimas iš išorės?
Kaina priklauso nuo namo ploto, medžiagų ir darbų sudėtingumo. Vidutiniškai 1 m² šiltinimo su apdaila kainuoja nuo 45 iki 80 eurų. Natūralesnės medžiagos, kaip medžio plaušo plokštės ar ekovata, gali kainuoti šiek tiek daugiau, tačiau jos užtikrina geresnį mikroklimatą ir ilgaamžiškumą.
Koks metų laikas tinkamiausias šiltinimui?
Darbus geriausia atlikti pavasarį arba vasaros pabaigoje, kai oro drėgmė stabili, o temperatūra svyruoja tarp +10 ir +20 °C. Šaltuoju metų laiku šiltinti nerekomenduojama, nes mediena gali būti pernelyg drėgna, o plėvelės - prarasti elastingumą.
Ar reikia perdažyti fasadą po šiltinimo?
Taip, po šiltinimo fasadas paprastai padengiamas nauja apdaila, todėl jį būtina nudažyti arba impregnuoti. Svarbu rinktis dažus, kurie leidžia sienai kvėpuoti - tinka akriliniai ar aliejiniai dažai, skirti medinėms konstrukcijoms. Tai apsaugos nuo UV spindulių ir drėgmės.
Kiek laiko tarnauja rąstinio namo šiltinimo sistema?
Tinkamai įrengta ir prižiūrima šiltinimo sistema tarnauja 20-30 metų. Vis dėlto būtina reguliariai tikrinti ventiliacijos angas, atnaujinti dažus bei užsandarinti smulkius įtrūkimus - tai užtikrina maksimalų efektyvumą ir ilgaamžiškumą.