Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas aktyvus susidomėjimas rąstinių namų projektavimu ir statyba. Vis daugiau žmonių ryžtasi investuoti į įvairios paskirties rąstinius statinius - nuo paprastų pirčių iki gyvenamųjų namų ir sudėtingų poilsio kompleksų.
Tokio tipo architektūros atgimimas siejamas su senąja lietuviškąja (kaimo) architektūra. Iki pat XX a. vidurio Lietuvoje vyravo medinė, tiksliau - rąstinė, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų architektūra. Iki šių dienų išlikę senųjų Lietuvos kaimų, vienkieminių sodybų ir miestų gyvenamųjų namų kvartalų, kuriuose dominavo medinė rąstinė architektūra.
Keičiantis laikams, atsiradus naujoms statybinėms medžiagoms ir technologijoms, rąstinė architektūra buvo primiršta. Tačiau šiuo metu, kai yra didelis statybinių medžiagų ir technologijų pasirinkimas, pastebimas vis didėjantis poreikis investuoti į nedidelių, sąlyginai nebrangių rąstinių medinių namų statybą.
Rąstinių Namų Tipai Pagal Paskirtį
Pagal paskirtį rąstiniai namai skirstomi į du tipus:
- Gyvenamieji namai: skirti nuolatiniam gyvenimui.
- Sodybos: skirtos poilsiui.
Gyvenamieji namai dažniausiai projektuojami gyvenamuosiuose kvartaluose, kur rąstinis namas turi įsilieti tarp mūrinių namų. Sodybos paprastai būna apsuptos gamtos, prie ežero ar miško.
Architektūriniai Sprendimai
Statant rąstinį namą jau suformuotame gyvenamųjų namų kvartale, rekomenduojama, kad jis būtų iš stačiakampės medienos, kad kuo mažiau išsiskirtų iš bendros aplinkos. Galima eksperimentuoti su stogo konstrukcija, šiuo atveju geriausiai tiktų čerpinis stogas. Sodybos tipo namui labiau tiktų etnografinės trobos prototipas, kur labiau tiktų skiedrinis, nendrinis arba molinių čerpių stogas.
Rąstinio namo medžiagos, konstrukciniai sprendimai ir bendra architektūrinė išvaizda pati diktuoja aplinką, kurioje jis turėtų stovėti. Tai užmiestis - gamtos prieglobstis prie upės, ežero ar miško.
Rąstiniai namai stipriai disonuoja su šiuolaikine architektūra, todėl retai statomi miestuose. Paprastai tai būna viešo maitinimo įstaigos (restoranai) ar visuomeninės paskirties pastatai (viešbučiai). Rąstiniai namai geriausiai dera natūralioje, gamtinėje aplinkoje.
Statantieji rąstinius namus jau suformuotuose užmiesčio gyvenamųjų namų kvartaluose turėtų pasirūpinti savo sklypo apželdinimu ir sutvarkymu, kad toks namas gražiai ir natūraliai derėtų ir neiškristų iš bendro architektūrinio kraštovaizdžio.
Turint gerai paruoštą ir apdirbtą medieną (rąstus) ir reikiamus įgūdžius, galima įgyvendinti beveik bet kokį racionalų užsakymą ar pageidavimą. Lietuvoje populiarūs 1-2 aukštų su mansarda rąstiniai pastatai. Statant rąstinį pastatą, viskas suvedama į tradicines architektūrines formas: dvišlaitis stogas, stačiakampė ar daugiakampė išplanavimo schema.
Dažniausiai pats rąstinis namas padiktuoja tam tikrus architektūrinius-konstrukcinius sprendimus. Galima ieškoti ir šiuolaikiškesnių pastato formų, suteikiant jam neįprastą stogo konstrukciją, įvedant daugiau „atvirų“ stiklo sienų, keičiant į nestandartinį išplanavimą, ar derinant įvairių statybinių medžiagų konstruktyvinius sprendimus. Tačiau dažniausiai žmonės renkasi tradicinius rąstinius namus su tam tikra nusistovėjusia planine ir architektūrine išraiška.
Šiuo metu Lietuvoje dar nėra susiformavusios vientisos rąstinių namų stilistikos. Statomi skandinaviško, kanadietiško, amerikietiško ir rusiško tipo rąstiniai pastatai. Juos visus vienija ta pati statybinė medžiaga - rąsto panaudojimas ir panašių statybinių technologijų taikymas.
Suteikti rąstiniam pastatui daugiau šiuolaikiškumo galima įvairiomis architektūrinėmis formomis išeinant iš įprasto stačiakampio plano ir iš tradicinio taisyklingo dvišlaičio stogo. Tam galima panaudoti didesnį tūrių skaidymą fasaduose, didesnių sienos plotų įstiklinimą, kas suteiktų pastatui daugiau šiuolaikiškumo ir tam tikro lengvumo. Galima naudoti sudėtingesnes stogo formas ir tūrinius stoglangius.
Paprastai prie gyvo ir natūralaus rąsto labiausiai dera tokios pat natūralios kilmės statybinės medžiagos kaip akmuo, medis ar molis. Vienas pagrindinių rąstinio pastato architektūrinės išraiškos formavimo elementų yra pats rąstas. Pasirinktas rąsto tipas dažnai ir duoda bendrą toną visam pastatui.
Namo fasadui labiausiai tinka natūralios medžiagos: akmuo, medis, plytos (cokoliai, terasos, sienos). Stogo danga taip pat geriausiai atrodo iš natūralių medžiagų, tokių kaip šiaudinė, gontinė arba įvairios čerpių dangos.
Projektuojant rąstinį namą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokioje aplinkoje jis stovės. Taip pat didelę reikšmę tolesniame projektavime turi ir namo paskirtis.
Rąstinių Namų Interjeras
Statant rąstinį namą, dažnai iš karto išsisprendžia ir interjero apdailos klausimas, nes rąstai iš karto naudojami kaip vidaus ir išorės apdailos medžiaga. Tačiau rąstinis namas praranda savo savitumą, jei jo vidaus sienos, grindys ar lubos išklojamos šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis (PVC dangos, tapetai, dažai, plytelės ir pan.).
Paprastai statantieji rąstinius pastatus akcentuoja natūralios medienos privalumus interjere, jos skleidžiamą šilumą ir jaukumą. Todėl labai retais atvejais rąstinio pastato visas vidus išklojamas šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis, kurios yra būdingos moderniems pastatams.
Apdailos medžiagas, kurios derėtų rąstiniame pastate, taip pat reikia rinktis iš natūralių medžiagų paletės (akmuo, medis, plytos, molis).
Pagrindiniais rąstinių pastatų vidaus interjero akcentais yra židiniai ir laiptai. Paprastai židinys ir būna ta centrinė ašis, apie kurią sukasi visas gyvenimas. Laiptai (jei jie būna kaip vienas iš vidaus akcentų), paprastai daromi mediniai su pačių įvairiausių formų ir medžiagų porankiais ir turėklais.
Apstatyti jau paruoštas gyventi erdves taip pat reikia tam tikros išmonės. Dažnai sprendimą, kokius baldus ar šviestuvus pirkti, padiktuoja pats namas, jo funkcija ir paskirtis. Galima pasikliauti ir savo intuicija bei skoniu arba kreiptis į dizainerį ar architektą, kurie pateiks profesionalių ir praktiškų vidaus apstatymo ir įrengimo sprendimų.
Rąstinio namo interjerai gali būti 2 tipų:
- Interjeras nuolatiniam gyvenimui.
- Interjeras, skirtas poilsiui.
Projektuojant poilsiui skirto namo interjerą būtų puiku, jei išorės architektūra sutaptų su vidaus detalėmis, t.y. būtų paliekamos tiek išorinės, tiek vidinės rąstinės sienos. Dirbant prie tokio interjero dažnai susiduriama su problemomis, kurias reikia iš anksto numatyti. Pavyzdžiui, elektros instaliacija, nes per medį atvirai pravesti laidai grožio tikrai nesuteikia. Darant pirmo aukšto grindis, praktiškiausia naudoti keramines arba akmens masės plyteles, nes būnant gamtoje į vidų prisineša smėlio ar žvyro. Tokio tipo grindis geriau naudoti palėpėje arba antrame aukšte, t.y. ten, kur projektuojami poilsio ir miegamieji kambariai.
Kaip jau buvo minėta, rąstinio namo interjere svarbiausių vaidmenį vaidina židinys. Jis turėtų būti viso rąstinio namo akcentas. Židiniui geriausia naudoti tikras natūralias gamtines medžiagas. Tai akmuo, medis, klinkerio plytos, baltų kalkių dažytas tinkas.
Taip pat svarbu nepamiršti laiptų ir jų elementų. Rąstiniam namui labiau tiktų medinių konstrukcijų arba betoniniai, apklijuoti keraminėmis pakopinėmis plytelėmis, laiptai.Visada atsiras vietų, kur reikės paklijuoti sienas keraminėmis plytelėmis - tai dušo ir tualetų patalpos.
Projektuojant rąstinį namą, reikia jausti labai glaudų ryšį tarp išorės architektūrinių ir konstrukcinių elementų, kurie gali ir netgi turi dominuoti interjere, kaip grožio detalės. Taip pat svarbu nepamiršti medžio techninių charakteristikų, numatyti tokio namo sėdimo galimybes ir į tai atsižvelgti.
Baldus taip pat reikia derinti prie bendro stiliaus. Geriausia tiktų sunkūs masyvo baldai, prisiderinantys prie bendro interjero. Atsižvelgus į visa tai, galima sukurti labai suderinto skambesio namą, kurį reikėtų traktuoti kaip visumą, neišskiriant interjero ir eksterjero, kaip atskirų projektuojamų dalių.
Rąstinio Namo Šiltinimas
Rąstinio namo šiltinimas - visada "skaudus" klausimas rąstinio namo savininkui. Rinkdamasis rąstinį namą žmogus galvoja apie jaukumą, malonų klimatą, ekologiją. Tik neretai, jau apsigyvenę naujame rąstiniame name, naujakuriai pajunta, kad šildymui tenka išleisti gerokai daugiau, nei norėtųsi. Tai paaiškinti gana paprasta: net ir labai kokybiškai suręsto 20 cm rąstinio namo sienos šiluminė varža tesiekia 1,87 kv. m K/W, o ir namo sandarumas dėl statybos specifikos (rąstų sėdimo) nėra labai geras.
Apšiltinant namą buvo išsaugotas estetinis vaizdas. Namo sienų šiluminė varža buvo pakelta daugiau nei du kartus - iki 4,4 kv. m K/W. Priklausomai nuo šilumos izoliacijos sluoksnio lengvai pasiekiami ir geresni parametrai, pvz. 5,6-5,9 kv.mK/W.
Rąstinio namo šiltinimui naudojame tik ekologiškas ir sertifikuotas medžiagas:
- celiuliozinę ekovatą - "Thermofloc", kuri su spaudimu įpurškiama į suformuotą apšiltinimui ertmę užpildo menkiausius konstrukcinius plyšelius;
- parafinu impregnuotą medžio plaušo plokštę - "Steico", užtikrinančią sandarumą ir vėjo barjerą, nenaudojant plastiko plėvelių.
Po apšiltinimo namas tampa ženkliai šiltesnis ir sandaresnis, o mikroklimatas ir jaukumas nenukenčia, nes visos naudojamos šiltinimo medžiagos iš celiuliozės. Tai išeitis iš nemalonios padėties, bet visada geriau ir pigiau tinkamą sprendimą priimti prieš statybas.
| Medžiaga | Šiluminė varža (kv. m K/W) |
|---|---|
| 20 cm rąstinė siena | 1,87 |
| Apšiltinta rąstinė siena | 4,4 - 5,9 |
Rąstinių namų statyba skirstoma į tris etapus: projektavimas, sukirtimas ceche, surinkimas objekte ant išlietų pamatų. Projektuojant rąstinį namą svarbu teisingai suprojektuoti ilginių išdėstymą (tai sumažina stogo apkrovas į sienas), numatyti elektros instaliacijos taškų vietas, numatyti rąstinių pertvarų vietas.
Rąstų vienas ant kito gula perklojant juos avių vilna ar specialia mineralinės vatos juosta, o kampuose sandarinami ir jungiami sukertant į skirtingos konstrukcijos mazgus. Kampų sukirtimas gali būti „į puodą“, „kregždės uodega“, „norvegiškas mazgas“ ir kiti.
Surinkus namą objekte, sienas iš lauko pusės reikėtų padengti impregnantais.
Gyvenamąją vietą kiekvienas renkasi pagal savo norus, finansines galimybes, būsto būklės bei kainos santykį. Tiesa, daug reikšmės dabartiniam žmonių pasirinkimui turi ir ekologija: sparčiai populiarėja rąstiniai namai, statomi iš natūralių medžiagų, užtikrinantys šilumą ir jaukumą.
Patraukli rąstinių namų kaina ir greitas statybos procesas taip pat lemia augantį populiarumą.
Visi namų projektai nurodo atitinkamą statinio priežiūrą. Rąstiniai namai savo statybos kaina ne tiek daug skiriasi nuo mūrinių namų, tačiau jų ekologiškumas - nenuginčijamas.
Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad pastatyti rąstinį namą tereikia mokėti kloti rąstą ant rąsto, iškirsti juose angas langams, durims, sustatyti iš gegnių balkių ir brusų stogo konstruktyvą. Vadovaujantis tokiais principais iš tiesų galima pastatyti namą, tačiau neįvertinus visų niuansų būdingų rąstinių namų statybai, pirmos klaidos pradės ryškėti jau po kelerių metų ir jų taisymas gali būti problematiškas ir kainuoti didelius pinigus.
Norint išvengti visų šių ir kitų galimų nesklandumų, kurie gali atsirasti nesivadovaujant rąstinių namų statybos principais, reikia viską įvertinti jau pirminėje būsimo pastato projektavimo ir statybos stadijoje.
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko pasirenkamas statyti rąstinis namas, yra jo sąlyginis pigumas. Paprastam rąstiniam namui pakanka tik vieno rąsto sienos, nereikia papildomų šilumą izoliuojančių medžiagų sluoksnių, nereikia papildomai investuoti į lauko ir vidaus apdailą.
Rąstinio namo medžiagos, konstrukciniai sprendimai ir bendra architektūrine išvaizda pati diktuoja aplinką, kurioje jis turėtų stovėti. Tai užmiestis: gamtos prieglobstis prie upės, ežero ar miško.
Savo kiek archaine architektūra rąstiniai namai geriausiai dera natūralioje, gamtinėje aplinkoje.
Šiuo metu Lietuvoje dar nėra susiformavusios vientisos rąstinių namų stilistikos. Statomi skandinaviško, kanadietiško, amerikietiško (ir iš dalies rusiško) tipo rąstiniai pastatai. Kiekvienas šių architektūrinių tipų turi tam tikrų savitumų, tačiau juos visus vienija ta pati statybinė medžiaga - rąsto panaudojimas ir panašių statybinių technologijų taikymas.
Vienas iš pagrindinių rąstinio pastato architektūrinės išraiškos formavimo elementų žinoma yra pats rąstas. Tas pats medienos rąstas, tik skirtingai apdirbtas, gali be galo pakeisti pastato išvaizdą.
Statant rąstinį namą, dažnai iš karto išsisprendžia ir interjero apdailos klausimas. Galima būtų viso namo vidaus sienas, grindis, lubas iškloti šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis. Tačiau tada rąstinis namas praranda savo savitumą ir esmę.
Vieni pagrindinių rąstinių pastatų vidaus interjero akcentų yra židiniai ir laiptai (jei laiptai projektuojami atviri ir reprezentatyvūs). Paprastai židinys ir būna ta pagrindinė ašis, apie kurią ir sukasi visas vidaus gyvenimas.
Žinoma, svarbu nepamiršti medžio techninių charakteristikų, numatyti tokio namo sėdimo galimybes ir į tai atsižvelgti.