Rąstinių Namų Montavimo Technologija: Nuo Projekto Iki Apdailos

Rąstiniai namai - tai puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina natūralumą, šilumą, ekonomiškumą ir sveiką aplinką. Šiame straipsnyje aptarsime rąstinių namų montavimo technologijas, pradedant nuo projektavimo ir baigiant apdailos darbais.

Projektavimas ir Dokumentacija

Viskas prasideda nuo projekto pasirinkimo arba individualaus projekto rengimo su architekto pagalba. Taip pat reikia pasirūpinti visa reikalinga dokumentacija. Projektuojant rąstinį namą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų:

• Reikia vengti ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiniai rąstai ruošiami 6 m ilgio ir vėliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje. O tai estetiškai gadina rąstinės sienos grožį.
• Reikia turėti omenyje, kad dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų. Esant plytų kaminams, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 38 cm iki vidinės dūmtraukio angos, o kai montuojami „Schiedel“ ar „Presto‘ surenkami kaminai su šamotiniais indėklais - ne mažesnis kaip 18 cm.

Kai projektas paruoštas, rangos sutartis ir sąmata jau turimi, galima pradėti darbus.

Gamintojo Pasirinkimas ir Gamybos Etapas

Pasirenkant gamintoją, patartina gauti rekomendacijas iš pažįstamų ar aplinkinių, nuvažiuoti į vietą, apžiūrėti gamybą ir paprašyti parodyti jau pastatytus objektus. Svarbu, kad rąstinis namas būtų gaminamas ir surenkamas uždarose patalpose. Uždarose patalpose rąstai negauna papildomos drėgmės, lyjant nedrėksta rąstų viršus ir išilginės išdrožos, antiseptikai neišplaunami lietaus. O dėl blogų oro sąlygų nesutrinka gamybos terminai. Patariama rinktis gamintoją, įsidiegųsį Rąstinių namų gamintojų asociacijos parengtą standartą „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“.

Reikia atkreipti dėmesį, ar rangovas gamina vien tik rąstinę dalį, ar siūlo ir kitas paslaugas. Geriausia, kai vienose rankose yra projektavimas, pamatų įrengimas, rąstinė dalis ir stogas. Tokiu atveju rangovas negalės suversti kaltės kitiems subrangovams dėl blogai ar nekokybiškai atliktų darbų. Nepatartina kreiptis į pavienius meistrus, dirbančius pagal patentą. Kilus problemai gali būti sunku išsireikalauti klaidų ar defektų ištaisymo.

Kalbant apie statybinę medieną, reikia paminėti, kad rąstinių namų statybai tinka tik rinktiniai pirmo kamieno pušies rąstai, kurių storis prasideda nuo 28 cm plongalyje. Tai brandaus miško, mažai šakoti ir tiesūs rąstai, kurie gali būti 16, 18, 20, 22 cm storio. Vėliau šonai obliuojami iki reikalingo storio. Paruošti lafetai patenka į gamybos cechą. Tada rentėjai juos rūšiuoja, parinkdami prieš tai sumontuotų lafetų formą.

Prieš pradedant montuoti naują rąstinį namą, montuotojai iš visų pirma „išstato“ apatinį vainiką. Vėliau prasideda svarbiausias gamybos etapas - rastinių sienų montavimas. Paprastai meistrų brigada susideda iš 3 žmonių - braižytojo, kuris dažniausiai yra ir brigadininkas, sukirtėjo ir obliuotojo.

Sienojų impregnavimas atliekamas siekiant išvengti rąstų mėlynavimo gamybos ir montavimo metu. Surinktas namas (“dėžutė”) išrenkamas ir pastatomas statybos vietoje.

Pamatai ir Apatinis Vainikas

Montuojant namą vietoje, labai svarbu, kad gerai būtų padaryti pamatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pamato viršus būtų lygus, kad apatinis rąstas visu pagrindu priglustų prie pamato. Paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų turi neviršyti 10 mm. Laikui bėgant, apatinio vainiko rąstai išlinksta, įgaudami pamato paviršiaus formą ir plyšiai pasiskirsto tarp rąstų. Pamato aukštį virš žemės paviršiaus rekomenduojama daryti ne mažesnį kaip 40 cm, nes esant mažesniam aukščiui, lyjant gali apsitaškyti apatinis vainikas, o nešvarumus labai sunku išvalyti.

Medinis namas nėra sunki konstrukcija, todėl pilnai pakanka montuoti juostinius-stulpinius pamatus. Stulpelių apačia bus žemiau pašalo zonos (1,3-1,4 m) ir veiks kaip inkarai, o rostverkus galima montuoti įgilinant į žemę tik 50-70 cm. Tai paprasti, nebrangūs pamatai. Kai kada tokius juostinius pamatus problematiška sumontuoti dėl aukšto gruntinio vandens, tokiu atveju siūloma montuoti plokštinius pamatus. Montuojant pamatus, meistrus reikia perspėti, kad jie skirti rąstiniam namui, nes tokiu atveju pamatai daromi 30-40 mm mažesni nei namo išorinis matmuo. To reikia tam, kad vanduo, patekęs ant rąstinės sienos, nutekėtų nepatekdamas tarp apatinio rąsto ir pamato.

Patariama montuojant pamatus tuo pačiu išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu. Betoninėse grindyse sumontuojami visi elektros, vandentiekio, kanalizacijos įvadai ir pirmo aukšto instaliacija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog norint išvengti šalčio „tilto“, betoninis grindų sluoksnis turi nesiliesti su pamatų rostverku. Tam tikslui vertikaliai visu pamato rostverko ilgiu montuojami 3-5 cm storio putų polistirolo lapai, kurie kartu tarnauja ir kaip amortizacinis sluoksnis. Liejant pamatų rostverkus, būtinai paprašykite, kad meistrai betoną suvibruotų.

Apatinio vainiko rąstas tiesiogiai negali liestis su pamatu, tarp pamato ir rąsto turi būti dedamas izoliacinis sluoksnis. Paprastai tam yra naudojamas dvigubas ruberoido sluoksnis, ar kita izoliacinė medžiaga. Galima naudoti ir maumedžio lentą. Patiesus izoliacinį sluoksnį, prasideda montavimo-surinkimo darbai. Ilgiausiai užtrunka pirmo vainiko surinkimas, nes reikia labai kruopščiai rąstus išstatyti aukščio atžvilgiu. Nuo to priklausys būsima viso namo geometrija. Norint rąstų nepažeisti ir išpurvinti, o taip pat pagreitinti darbą, jie montuojami krano pagalba. Šioje vietoje tikrai nereikėtų taupyti.

Sienų Montavimas ir Sandarinimas

Montavimo metu tarp rąstų ir sąsparose sandarinimui klojamas izoliacinis sluoksnis. Tam gali būti naudojamas lino pluoštas, vilnos audinys arba specialiai sandarinimui skirta akmens vata. Sienojų rąstai yra linkę suktis ir slinkti, todėl jų eilės vertikalia kryptimi sutvirtinamos mediniais kaiščiais („tiabliais“). Yra sutvirtinama šachmatine tvarka kas 500-1200 mm. Meistrai, montuodami medines kolonas, numato namo sėdimą ir jas montuoja su kompensaciniais varžtais arba pleištais.

Rąstinių sienų montavimo procesas

1. Braižytojas - žymi išilgines išdrožas bei kampinius sujungimus - sąsparas. Tai labai svarbus darbas.
2. Sukirtėjas - išpjauna sąsparą ir formuoja išilginę išdrožą pagal braižytojo atžymas.
3. Vėliau kartu su braižytoju sukirtėjas montuoja lafetą ant prieš tai sumontuotos sienos ir jį „prileidžia“ tol, kol rąstai prigula vienas prie kito nepalikdami plyšių.

Norint, kad sienojai ir kitos medinės konstrukcijos džiūdamos mažiau plyštų, reikia kiekvieno rąsto viršutinėje dalyje padaryti technologinę įpjovą. Įpjova turi baigtis 150 mm atstumu nuo sąsparos arba rąsto galo. Suręstoje sienoje šios įpjovos neturi matytis.

Stogo Įrengimas

Sumontavus konstrukcinę namo dalį, darbo imasi stogdengiai. Tai vienas iš pagrindinių medinio namo darbų, kur tikrai nereiketų taupyti. Nepatariama rizikuoti samdant stogdengius, kurie nėra anksčiau montavę stogų rąstiniams namams, ar juo labiau savamokslius meistrus. Rąstinio namo stogas turi nemažai niuansų, kuriuos žino toli gražu ne visi meistrai. Visų pirma montuojamos „slenkančios“ stogo konstrukcijos. Gegnės tvirtinamos tik ties ilginiais, t.y. balkiais sumontuotais išilgai namo viršuje, o ant išorinių sienų montuojamos tik kreipiančiosios arba fiksavimo kilpos. Tai daroma todėl, kad namui džiūnant ir sėdant sienoms, nežymiai keičiasi stogo kampas. Be to, gegnių poromis įrėminamos galinių fasadų sienos, kad vėliau būtų galima lengvai atlikti stogo pakalimą ir vidaus apdailą.

Rąstiniams namams rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai ir, kas svarbiausia, leis namui greičiau susėsti. Nendrinis stogas yra brangesnis ir ne visada tinka prie aplinkos, o čerpinis yra ne ką brangesnis už metalinį. Gamintojai betoninėms čerpėms duoda 30 ir daugiau metų garantiją. Toks stogas turės ryškų privalumą, nes karštu metų laiku neįkais, vasarą po tokiu stogu bus vėsu, o žiemą šilta.

Sėdimas ir Angų Formavimas

Reikėtų nepamiršti, kad rąstinis namas sėda. Pastato sėdimas yra neišvengiamas procesas, kuris atsiranda rąstui džiūstant eksploatacijos sąlygomis, dėl medienos plaušų susispaudimo, veikiant apkrovoms ar dėl rąstų plyšimo. Todėl, statant rąstinį pastatą, būtina atsižvelgti į sienų sėdimą. Reikia įvertinti, kad mažiausia rąstinio namo sėdimo riba yra 6 %. Visose rąstinio namo ir jo dalių, kurios nesėda, sujungimo vietose būtina įvertinti sėdimo procesą.

Reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinių medinio namo elementų (langų ir durų) montavimą. Visų pirma, formuojant angas langų ir durų montavimui, reikia palikti virš langų ir durų 6-7 cm plyšį sėdimui kompensuoti. Langai surenkami tvirtinant juos prie indėklų (langų praplatinimų) ir gauta konstrukcija su medvarščiais tvirtinama prie statramsčių. Apvadai irgi montuojami tik prie lango konstrukcijos, kad netrukdytų sėdimui. Durys gaminamos su tokio pločio stakta, kad ji atitiktų rastinio namo sienų storį. Sandarinama akmens vata, nes sedimo metu ji susispaudžia, o šonuose, skirtingai nei vata, sandarinimo putos namui sėdant išsisluoksniuoja. Statant kolonas, būtina sumontuoti sėdimą kompensuojančius varžtus, kuriuos kelis kartus metų bėgyje reikia atleisti.

Apdaila ir Impregnavimas

Pastačius namą ir uždengus stogą, sienas būtina 2 kartus impregnuoti antiseptikais. Tai leis apsaugoti namą nuo grybelio, vabzdžių, drėgmės, saulės (UV) spindulių, pelėsių. Imregnantai naudojami išorėje ir viduje, jie suteikia medienai atinkamą spalvą, išryškina jos struktūrą.

Iš anksto žinodami pagrindinius rąstinio namo gamybos ir statybos niuansus, išvengsite įvairių netikėtumų ar nesusipratimų, o taip pat sutaupysite nemažai laiko.

Rąstinių Namų Privalumai

Rąstiniai namai, lyginant su kito tipo statiniais, pasižymi šiomis puikiomis savybėmis:

• Ekologiškumas: Statybai naudojamos natūralios medžiagos, kurios nekenkia nei gyventojams, nei aplinkai.
• Ilgaamžiškumas: Kokybiškai suręstas ir tinkamai prižiūrimas namas gali stovėti šimtmečius.
• Sveika aplinka: Medis filtruoja orą, nepraleisdamas kenksmingų medžiagų, ir teigiamai veikia žmogaus psichiką.
• Natūralus oro drėgmės balansas: Rąstinės sienos sugeria drėgmės perteklių ir grąžina ją, kai oras išsausėja.
• Garso izoliacinės savybės: Sausas medis gerai sugeria garsą ir neleidžia jam sklisti aplinkoje.
• Elektrostatiškumas: Medis neleidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai, todėl rąstiniuose namuose nesklando dulkės.
• Priešgaisrinės savybės: Specialiomis priemonėmis apdoroti rąstai yra atsparesni degimui nei plieno konstrukcijos.

Apšiltinimas

Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, pagerina gyvenimo komfortą ir užtikrina namo ilgaamžiškumą. Vis dėlto kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų. Ar šiltinti iš vidaus, ar iš išorės? Kokias medžiagas pasirinkti?

Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų. Rąstinio namo R vertė (šiluminė varža) yra lygi 1.5-2, tuo tarpu šiuolaikinių išorinių sienų konstrukcijoms keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 šiluminę varžą.

Nerekomenduojama šiltinti namo iš išorės, nes taip šis praranda savo estetinį išvaizdą. Kita vertus, rąstinio namo šiltinimas iš vidaus atims šiek tiek erdvės ir jaukumo.

Šiltinimo medžiagos

• Ekovata: Organiška, nekenksminga sveikatai ir ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę.
• Akmens vata: Šią izoliacinę medžiagą sunku padengti ant nelygių paviršių, o kaip žinia rąstinio namo sienos yra banguotos. Taip pat akmens vata linkusi sugerti drėgmę, dėl kurios gali lengvai prarasti savo termoizoliacines savybes.
• Putų polistirolas: Dėl panašių priežasčių nerekomenduojama apšiltinti rąstinio namo ir putų polistirolu. Visų pirma, šios medžiagos nepavyks uždengti sandariai.

Apšiltinimo darbai

1. Nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo.
2. Svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims. Šaltos grindys gan dažnas reiškinys mediniuose namuose, todėl reikėtų apšiltinti ir jas. Tam patartina rinktis specialias medinėms grindims pritaikytas šiltinimo medžiagas.
3. Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai. Norint to išvengti, būtina stogą užsandarinti, t.y. įrengti stogo apšiltinimą.
4. Reikia nepamiršti, kad šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai.

Rąstinio namo apšiltinimo kaina priklauso nuo pasirinktų šiltinimo medžiagų, konstrukcijos sudėtingumo, darbo sąnaudų. Nerekomenduojama apšiltinimo darbų atlikti patiems, kadangi ši užduotis reikalauja specialių žinių ir kruopštumo.

Išvados

Rąstinio namo statyba - tai kruopštus procesas, reikalaujantis specialių žinių ir įgūdžių. Tačiau rezultatas - jaukus, ekologiškas ir ilgaamžis būstas, kuris džiugins jus ir jūsų artimuosius daugelį metų. Svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną etapą - nuo projektavimo iki apdailos - ir pasirinkti patikimus partnerius, kurie užtikrins aukštą darbų kokybę.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti rąstinių namų montavimo technologijas ir suteikė naudingos informacijos planuojant savo svajonių namą.

tags: #rastiniu #namu #montavimas