Rąstinių Namų Pamatų Remonto Būdai

Didelis ir svarbus darbas rekonstruojant medinę sodybą - subrendusių sienojų pašalinimas ir pakeitimas naujais. Puvinys linkęs plisti į besiliečiančius rąstus, taip pamažu gadinama visa siena. Labiausiai nukenčia 2-3 apatiniai rąstų vainikai – nepriklausomai nuo statybos metų retoje sodyboje jie būna sveiki.

Prie šios problemos priežasčių galima priskirti:

• Gruntą bei kapiliarinę drėgmę, pasiekiančią rąstus nuo žemės.
• Nesant hidroizoliacijos tarp pamato ir sienos, o ir patiems pamatams susmukus į gruntą, sienojai dažnai remiasi tiesiog į dirvožemį ir iš jo perima drėgmę, kuri sparčiai gadina medieną.
• Lietaus vandenį, kadangi lietvamzdžių kaimo sodybos niekas nemontuodavo, ir šiai dienai jie yra neprivalomi pagal statybos reglamentą vienaukščiams pastatams iki tam tikro aukščio. Vanduo nuo žemės tykšta ant sienojų ir taip periodiškai drėkina sieną.
• Pro stogo dangos plyšius prasiskverbiantį vandenį, kuris gadina gegnes ir sienojus ypač sparčiai, jei stogo konstrukcija nesandari pačioje stogo apačioje ties namo siena. Tuomet nuo stogo besirenkantis vanduo visas subėga tiesiai ant sienojų. Medinėse statybose tokios vietos dažniausiai būna namo ir verandos sujungimo vietose. Šioje vietoje gegnė sparčiai smunka į supuvusį viršutinį rąstų vainiką, stogo linijose galima nesunkiai įžvelgti kupras ir įdubimus.
• Nuo šoninio kritulių poveikio apgadinama beveik visa siena, išskyrus tą dalį kurią dengia išsikišusi stogo konstrukcija. Tai daugiausiai vakarinės namų sienos, kurios nėra apkaltos jokia apsaugine danga. Iš dalies tai ir pokario statybos namų problema, mat pirmaisiais pokario metais naudota tai kas turėta – antrarūšė mediena, rąstai iš senų ar sugriautų pastatų. Tokia siena būna sutrūnijusi ir visas namas pakrypęs į tą pusę. Per išsikišusias sąsparas nuo šios drėgmės nukenčia ir kitos dvi namo sienos, kurios jungiasi su vakarine siena. Dėl vyraujančio vakarų krypties vėjo ši siena paprastai sušlampa nuo šoninio lietaus ar sniego, o karšta popiečio saulė vasarą taip pat turi ardomąją poveikį.
• Išpuvę sienojai po langais. Ši problema taip pat būdingas daugiau pokario statiniams, kadangi iki antrojo pasaulinio karo medinių namų statytojai apatiniams rąstų vainikams ir palangėms skirdavo itin didelį dėmesį. Dažname to laikotarpio statybos name rasi ne tik gerai išsilaikiusius ąžuolinius langų rėmus, bet ir apatinius rąstų vainikus po jais. Tačiau pokario metais žmonės statėsi namus patys, kaip kas sugebėjo, todėl lango įmontavimas į sieną nebuvo toks kruopštus, jau nekalbant apie naudotą medieną. Supuvus medinei palangei ar sutrėšus lango rėmui, ant stiklų besirenkantis vanduo varvėdavo į sienų rąstus, taip supūdydamas konstrukciją iki pat pamatų.

Norint atlikti sienojų rekonstrukciją būtina kruopščiai ištirti visą sienos perimetrą. Tai galiam padaryti nuimant rąstus slepiančią apdailą iš išorės arba vidaus. Jei namas apkaltas „toliumi“ (ruberoidu), kaip tai buvo populiaru daryti atsiradus šiai hidroizoliacinei medžiagai, patartina jį visai nulupti. Tokia danga saugo sienas nuo šoninių kritulių. Bet tik tiek. Toks „apdailos“ sluoksnis neleidžia rąstams kvėpuoti ir atsikratyti patekusios drėgmės iš apačios ar iš viršaus.

Jei troba apkalta medinėmis dailylentėmis, visą apdailos sluoksnį lupti nėra reikalo. Užtenka pašalinti apatinę apdailos dalį iki langų, kuri kaip taisyklė būna supuvusi, kaip ir rąstai. Jei išorinė apdaila pakankamai geros būklės, tačiau planuojamas vidaus patalpų remontas, sienojus galima apžiūrėti ir iš vidaus, nulupus rąstus dengiančią apdailą. Senų sodybų kambariuose sienų apdaila neįmantri - vyrauja popieriniai tapetai arba kartono plokštė. Todėl rąstų apžiūra įmanoma net gi renkantis, kurią sodybą pirkti.

Sienojų Keitimas

Sienojų keitimas – vienas sudėtingiausių ir atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančių darbų. Sienojų keitimo būdas ir darbai priklauso nuo problemos masto. Tačiau visais atvejais namo sienos pirmiausiai suveržiamos metalinio kampuočio strypais, kad netekusios apatinių vainikų neimtų irti ir neišgriūtų neatstatomai. Po to statinys dalimis arba visas sukeliamas virš numatyto projektinio aukščio.

Keliant sienojus iš anksto atsižvelgiama į per didelį ar netolygų namo susėdimą, todėl skirtingos pastato vietos turi būti keliamos nevienodai. Apatinis rąstų vainikas gali būti keičiamas nauju, pagal reikalingą aukštą pritaikytu rąstų vainiku. Tačiau trūkstant medinių rąstų statybos specialistų vis dažniau trūkstama sienos dalis mūrijama iš blokelių ar silikatinių plytų. Tokią sieną vėliau patartina apšiltinti, kadangi jos šiluminė varža būna prastesnė nei rąsto.

Jei visa siena sutrūnijusi – geriausia ją keisti nauja karkasine siena. Tokiu atveju paprastai paliekamas tik viršutinis rąstų vainikas, į kurį tvirtinamas naujos sienos karkasas. Tačiau jei namo stogas dvišlaitis, o keičiama šoninė siena, reikia būti atidiems. Šiai sienai teks laikyti stogo konstrukciją, todėl apkrova veiks sieną į išorę. Dėl to būtina pasirūpinti tinkamu sienos tvirtinimu. Karkasinė siena iš lauko apkalama OSD plokšte arba dvigubo pjovimo lentomis ir užpildoma izoliacine medžiaga. Prieš montuojant fasado apdailą būtina palikti oro tarpą.

Jei reikia remontuoti nuo stogo įbėgusią sieną, šis darbas atliekamas gana lengvai – supuvusi rąsti dalis tiesiog išpjaunama ir į jos vietą įstatoma pritaikytas rąsto galas. Tarpas gali būti tiesiog užpildomas termoizoliacine medžiaga, jei ant vainiko nebus montuojama laikančioji denginio ar stogo konstrukcija.

Šiuolaikinės statybų technologijos leidžia atlikti įvairaus pobūdžio, net pačią sudėtingiausią pamatų rekonstrukciją. Tai galima padaryti liejant naują monolitą, mūrijant pamatus iš blokelių arba taikant unikalią, konkrečiam atvejui tinkamą technologiją. Taigi, sustiprinti ar perdaryti senus akmenų, plytų pamatus nėra itin sudėtinga.

Pamatų Atstatymas Dalimis

Pamatų atstatymas dalimis - saugiausias būdas, tačiau remonto darbai užtrunka ilgiau nei taikant kitus būdus. Šiuo atveju išardome vieną metrą pamato, du ar tris metrus paliekame. Suvirtiname šį ruožą, vėl išardome vieną metrą pamato. Taip dirbame visu perimetru. Pamatui atstatyti skirtas medžiagas reikia rinktis atsižvelgiant į namo apkrovą, grunto savybes, darbų technologiškumą, namo formas. Šiaip ar taip, pradedant dirbti praverstų pasitarti su specialistu.

Tvirtinant senus (suirusius) lauko riedulių pamatus dažniausiai pakanka juos padengti betono sluoksniu. Taip surišami nestabilūs rieduliai ir šiek tiek padidinama pamato nešamoji galia. Šiuo atveju 1-2 metrų ruožais atkasamas pamatas, nuvalomas jo paviršius ir pastačius klojinį apibetonuojamas. Atkasant sekantį ruožą gruntas pilamas ant pirmojo ir tankinamas kas 30-50 cm.

Lauko riedulių pamato nešamąją galią galima didinti pakaitomis iš skirtingų pusių. Šiuo atveju iš vienos pusės atkasamas pamatas, išardoma apatinė jo dalis, nuvalomas paviršius, sutankinamas gruntas (3). Sekantis etapas - armavimas. Per visą pamatą horizontaliai sukalami metalo strypai. Armuojama paruošta pamato pusė (4), pastačius klojinį užbetonuojama pamato papėdė. Nuėmus klojinį nuo sukietėjusio betono užpilamas gruntas, kuris tankinamas kas 30-50 cm.

Šiuo atveju atkasamas esamas pamatas. Šalia pamato betonavimo zonoje sutankinamas gruntas (5). Tinkamai suarmavus (4) ir pastačius klojinį pamatai apibetonuojami (2). Betonui sukietėjus nuimami klojiniai, gruntas sutvarkomas iki projektinio aukščio.

Pamatai ne tik svarbus namo pagrindas - jie taip pat sulaiko drėgmę ir izoliuoja šaltį, todėl sumažėja šilumos nuostoliai ir padeda išvengti galimos drėgmės padarytos žalos. Renovuojant ir apšiltinant seno rąstinio namo pamatą gali kilti daug klausimų. Ar reikėtų apšiltinti senus pamatus, įrengti visiškai naujus, ar pakelti esamus pamatus? Atkreipkite dėmesį į tai ir skaitykite daugiau, kokiais atvejais reikia įrengti naujus pamatus, o kada rinktis senų pamatų šiltinimą.

Sėdant pamatams būtina nedelsiant spręsti problemas, kad būtų išvengta tolesnių nemalonumų. Baltijos šalyse septynerius metus veikianti įmonė „URETEK Baltic“ siūlo paprastą būdą pamatams pakelti netrikdant jūsų kasdieninio gyvenimo. Bendrovės „URETEK“ specialistų siūloma paslauga užtikrina greitą, patogų ir aplinką tausojantį pastato pakėlimą naudojant inovatyvią geopolimerų įpurškimo technologiją.

Pamatų projekto kokybė labai priklauso nuo statybinės aikštelės grunto ištyrimo. Kaip nurodoma „Pamatai ir pagrindai“ vadovėlyje (autoriai Danutė Sližytė, Jurgis Medzvieckas, Rimantas Mackevičius), visi grunto sluoksniai iš esmės gali būti suskirstyti į silpnuosius ir stipriuosius. Silpniesiems gruntams priskiriami gruntai, kurie negali būti patikimu pagrindu projektuojamo pastato pamatams. Jeigu juos naudotumėme laikančiajam pagrindo sluoksniui, tai deformacijos viršytų leistinąsias, o pagrindo laikomoji galia būtų nepakankama perimti veikiančias apkrovas.

Pamatai klasifikuojami pagal įvairius požymius - dažniausiai pagal įrengimo technologiją ir metodus, taikomus jų laikomajai galiai skaičiuoti. Statyboje dažniausiai naudojami gelžbetoniniai ir betoniniai seklieji pamatai, tačiau jie gali būti ir lauko akmenų mūro. Seklieji pamatai būna monolitiniai arba surenkami. Mūrijant pamatus iš surenkamų blokų, kad būtų tvirtesnis viršutinis vainikas, galima išlieti monolitinį žiedą visu pamatų perimetru.

Seklieji pamatai yra būdingos formos - apačioje jie platesni nei viršuje, nes pagrindo gruntų stiprumas mažesnis nei konstrukcijų medžiagų. Jeigu leidžia grunto charakteristika, ypač individualių namų statyboje, naudojami gręžtiniai poliniai pamatai. Šis pamatų įrengimo būdas populiarus, nes tereikia tik gręžimo technikos ir armatūros su betonu poliams suformuoti. Polių skersmuo apskaičiuojamas konstruktoriaus, paprastai siekia nuo 25 iki 50 cm, o mažiausias gylis - 1 m 20 cm. Gręžtiniai poliniai pamatai tinka tuo atveju, jeigu sklype yra molingas gruntas. Tada pamatų kolonos arba poliai turi būti įgilinami iki 1,5 m.

Statant individualius namus dažniausiai klojami seklieji pamatai, kurie įrengiami iškasus reikiamų matmenų tranšėjas. Sekliųjų pamatų grupei priklauso dažniausiai individualioms statyboms naudojami poliniai pamatai, kuriuos minėjome, ir juostiniai monolitiniai pamatai. Mažiausias tranšėjos gylis juostiniams monolitiniams pamatams nuo žemės paviršiaus turi būti didesnis nei žiemos įšalo gylis. Taip pat labai svarbus yra gręžtinių polių dugno gruntas.

Juostiniai pamatai. Šio tipo pamatai surenkami iš betono blokų arba liejami iš monolitinio betono. Toks pamatų įrengimo būdas reikalauja žemės kasimo bei betono blokų mūrijimo darbų. Jeigu namas numatytas su rūsiu, juostiniai pamatai yra tinkamiausi. Po pamatu esantis gruntas turi būti tvirtas, neįmirkstantis ir nekilnojamas įšalo. Antraip sušalęs ir atitirpstantis vanduo judins pamatą.

Stulpiniai pamatai. Stulpai įrengiami (įspaudžiami, įkalami, įbetonuojami įkalus specialias kolonas) po nustatytomis pastato vietomis. Šis variantas tinkamiausias, jeigu po namu yra storas supilto grunto sluoksnis. Be to, jie tinka skydiniams karkasiniams, monolitiniams namams. Ypač pasiteisina, kai gruntui tenka didelės apkrovos, taip pat kai yra aukštas gruntinis vanduo.

Plokštuminiai pamatai - tai labai efektyvus pamatų sprendimas, dažniausiai naudojamas statant skydinius namus arba ten, kur silpnas (smėlingas) gruntas. Grindys visiškai izoliuojamos iš apačios polistireninio putplasčio plokštėmis. Cokolis gali būti iš betono ar lengvų blokų.

Stambiuose objektuose žemės darbai vykdomi ištisus metus, tačiau privačioje statyboje šių darbų šaltuoju metų laiku reikėtų vengti. Optimaliausias laikas pamatams įrengti yra nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos. Darbų reikėtų vengti ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį.

Iš blokelių surenkami pamatai gali būti juostiniai arba poliniai, pastaruoju atveju iš blokelių montuojamas rostverkas. Juostiniams surenkamiems pamatams naudojami įvairūs blokeliai, vieni iš stipriausių yra specialūs betono blokeliai. „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje Nr. Pamatiniai RBB blokeliai liejami iš betono su priedais, didinančiais stiprumą, nelaidumą vandeniui ir kitais, reikalingais grunto apkrovoms atlaikyti.

Tuščiaviduriai RBB pamatų blokeliai tarnauja kaip klojiniai. Tokiu atveju nereikia nuomotis ir montuoti klojinių, laukti kol sukietės betonas, po to klojinius ardyti, išvežti. Planuojant betono kiekį surenkamiems tuščiaviduriams blokeliams užpilti, reiktų pridėti 5-10 proc. rezervą, nes betonas susivibruoja. Ten, kur veikia didesnės apkrovos, verta naudoti pilnavidurius armuotus PBB betono blokelius.

ICF blokelių gamybai naudojamas neoporas EPS 200, kurio šilumos laidumo koeficientas yra 0,031 W/(m*K), suteikiantis pamatų konstrukcijai puikias šilumines charakteristikas. ICF Thermo Neo blokelius pamatams sudaro dvi neoporo plokštės su betonui užpilti palikta tuštuma, per kurią jos sujungtos cinkuoto plieno skersinėmis jungtimis. Išorinė blokelio sienelė yra storesnė (35 cm), vidinė - 5 cm. Ertmė tarp sienelių yra 16-21 cm pločio - į ją pilamas pamato betonas. ICF Thermo NEO blokelių ilgis - 1 m, aukštis - 0,3 m.

Rostverko montavimas žymiai palengvėja ir yra tikslesnis, jeigu tam naudojamas UAB “Šilputa” pagamintas polistireninis U formos klojinys - šią nuorodą paspaudus rasite daugiau informacijos apie gaminį. Klojinių blokeliai iš EPS 150 polistireno vienas po kito sudedami be tarpų į vientisą eilę ir iš esmės yra liktiniai klojiniai.

Sudėti U formos blokeliai sudaro tarsi lovio formą, uždėtą ant gręžtinio pamato polių viršaus per specialiai išpjautas kiaurymes. Vertikali armatūra, išlindusi iš polių, surišama su horizontalia armatūra U formos lovio ertmėje. Armavimo pabaigoje, jeigu Thermo U forma įrengiama kaip rostverkas, ji iš šonų paremiama laikinai priveržiamomis lentomis, padedančioms atlaikyti betono spaudimą kol jis sukietės.

Plokštuminiai pamatai šilti, greitai įrengiami, gali būti montuojami ant silpnų gruntų. Plokštuminiams pamatams įrengti reikalingi minimalūs žemės darbai. Nuimamas viršutinis žemės sluoksnis, užpilamas drenuojantis žvyro sluoksnis ir formuojamas plokštuminis pamatas. Jei gruntas silpnas, gali būti nuimamas storesnis grunto sluoksnis.

Pamatų įgilinimą nustato projektuotojas pagal grunto tyrimo duomenis. Plokštuminis pamatas yra monolitinis ir visu plotu remiasi į gruntą. Armatūra apkrovas iš viršaus paskirsto visame plote. Plokštuminis pamatas montuojamas gana paprastai. Ypač jei naudojamos specialios pamatinės pagrindo plokštės.

IZODOM gamintojas - įmonė, pirmaujanti energiją taupančių gaminių srityje, turi specialaus polistireno pamatines plokštes IZOSlab Peripor. Jos yra didesnio tankio, turi geras šilumos izoliacines savybes. IZODOM supjauna plokštes pagal projektą, gaunamas milimetrų tikslumo pamatų pagrindas. Yra kelių tipų pamatinių plokščių ir pamatą galima sudėti kaip lego dėlionę.

Plokštuminiai pamatai sprendžia visą kompleksą problemų, susijusių su pamatų įrengimu. Inžinerinės elektros, vandentiekio, kanalizacijos komunikacijos pravedamos po pamatu ir išvedamos numatytose vietose. Taip pat gali būti paklojami grindinio šildymo vamzdeliai. IZODOM meistrai greitai ir tiksliai sumontuotos Peripor plokštės plokštuminiam pamatui.

Privačiose statybose rekomenduojama naudoti purų betoną, nes jį lengviau valdyti kastuvu, perkloti armatūra, įdėti stambių riedulių, patogiau trombuoti. Tačiau jeigu yra pakankamai darbo jėgos ar sunkus autotransportas negalės privažiuoti į objektą, reikiamos konsistencijos betoną galima ruošti statybų aikštelėje. Šiam tikslui galima naudoti skiedinio maišykles.

Jei nusprendėte patys ruošti betoną, labai svarbu paisyti tinkamo komponentų santykio ir darbus vykdyti sparčiai. Betono ruošimui negalima naudoti smėlio ir smulkaus žvyro. Tinkamiausias yra stambios frakcijos žvyras. Vietoje reikėtų pasigaminti ar įsigyti elementarų sietą ir išsijoti stambesnius akmenis. Optimali betono sudėtis - 6 kibirai žvyro ir 1 kibiras cemento (santykis 6:1), vandens kiekį reguliuoti pagal masės drėgnumą (paprastai 1-1,5 kibiro vandens).

Reikia ruošti tiek betono masės, kad ją sunaudotumėte per 1-1,5 val. Supiltas betonas sustiprėja maždaug po dviejų valandų, vėliau jis kietėja stabiliai ir lėtai, kol visiškai išdžiūsta. Esant 15 laipsnių šilumos, po paros betonas įgyja 20 proc. savo galutinio stiprumo, po 3 parų - 70 proc. projektinio stiprumo.

Labai svarbi betono priežiūra tiek karštą vasarą, tiek darbus atliekant šaltesniu laiku. Vasarą betoną reikia periodiškai laistyti ir apdengti plėvele. Lietingi orai betono stingimui įtakos nedaro. Labiausiai reikia saugoti pamatų betoną žiemos laiku. Reikia atminti, kad esant 5 laipsniams šilumos, betonas nustoja kietėti. Išliejus pamatus šaltu oru, juos būtina apdangstyti. Betoną leidžiama užšaldyti kai jis pasiekia 25 proc. savo kietumo. Užšalęs betonas užsikonservuoja ir gali stovėti iki pavasario.

Dažnai kyla klausimas, kaip apskaičiuoti, kiek reikia užsisakyti betono konkretiems pamatams. Pateikiame skaičiavimo pavyzdžius 100 kv. Rostverkas - plotis 40 cm x aukštis 50 cm = 0,2 kv. m. Tai reiškia, kad nedidelio namo (10x10) pamatams (rostverko ilgis - 47,6 m) reiks 9,52 kub. Polių tūris apskaičiuojamas pagal formulę h x π x d2/4. Gręžtinio polio skersmuo - 50 cm, įgilinimas - 120 cm. Taigi vieno polio tūris yra 0,24 kub. m. 14 polių reikės 3,36 kub. Iš viso pamatui reikės 12,88 kub. m betono.

Priklausomai nuo betono klasės, rekomenduojama pridėti tankinimo paklaidos koeficientą (s1 - purus - 15 proc., s2 - skidus - 10 proc., s3 - skystas - 5 proc. bendros betono masės). Taigi šiam pamatui reikės užsakyti 13,5-14 kub.

Šiltinimo medžiagą integruoti į liejamą monolitinį pamatą. Pamatai šiuo atveju tampa trisluoksniai. Nors tai daug darbo reikalaujanti technologija, tačiau grindų peršalimo tikrai pavyks išvengti. Šiam tikslui pakanka ir 5 cm storio polistireninio putplasčio. Atvirkščias variantas, kai polistireninio putplasčio plokštės naudojamos kaip liktiniai klijiniai. Plokštės klojamos po pamato ar rostverko padu ir iš abiejų pusių, armatūra montuojama viduryje.

Pamatų apšiltinimo sistemą reikia įrengti taip, kad ji sudarytų bendrą sistemą su viso namo lauko sienų šiltinimu. Kai šiltinamos namo išorės sienos, pamatai taip pat turi būti apšiltinti iš išorės (šiltinimo medžiagos turi susijungti). Kai cokolių apdailai naudojamos apdailos plytelės, nuogrindos gali būti daromos atvirosios vėdinamos ir drenuojamos arba uždarosios.

Kai pastate nėra rūsio, cokolių šilumos izoliacija nuleidžiama iki nuogrindos, bet ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos. Žemiau nuogrindos esančių polistireninio putplasčio plokštėms klijuoti netinka fasadinė klijų tepimo schema. Šiltinimo sistemą, esančią žemiau nuogrindos, veikia kitokios apkrovos nei virš nuogrindos.

Sistema, esanti žemiau nuogrindos, yra veikiama pamatų užpildo horizontalaus slėgio ir nedidelių užpildo vertikaliųjų jėgų. Dėl to polistireninio putplasčio plokščių paviršių rekomenduojama tepti klijais ištisai, braukiant šukas vertikaliai. Klijų sluoksnyje reikia vengti uždarų ertmių. Šiltinimo sistemoje neturi užsilaikyti drėgmė.

Visais atvejais šiltinami cokolių, pamatų ir rūsio sienų paviršiai turi būti lygūs, švarūs ir sausi. Rostverką rekomenduojama apšiltinti iš abiejų pusių. Apšiltinus rostverką iš vidaus, pamatų ir rostverko termoizoliacijos sluoksnis susisiekia su grindų termoizoliacijos plokšte, taip sudaromas ištisinis šiltinamosios medžiagos sluoksnis. A++ klasės namuose toks sprendimas jau būtinas.

Ar visos pamatams skirtos polistireninio putplasčio plokštės vienodos ir kokias pasirinksime, tokios bus gerai? Visų pirma labai svarbu, kad pamatų šiltinimo plokštės būtų kietos, o tai reiškia tankios, atlaikančios grunto apkrovas ir beveik neįgeriančios vandens. Pamatams svarbiausia, kad polistireninio putplasčio plokščių gniuždomojo įtempio rodiklis būtų apie 100 kPa, o sunkesniems gruntams skirtos dar stipresnės plokštės, kurių gniuždomasis įtempis atitinkamai ≥ 150 kPa ir ≥ 200 kPa. Pamatinių Šiloporas EPS plokščių vandens įmirkis yra nuo 2 iki 5 proc.

Apšiltinamas pamatas ir cokolis. Žemės darbai nelygiame reljefe: pirmiausia rekomenduojama išlyginti bei gerai sutankinti gruntą, o tuomet pradėti kasti tranšėjas. Svarbu žinoti, kad iškasus tranšėją ar padarius gręžinius pamatams, darbus reikia pradėti nedelsiant. Juostiniuose monolitiniuose pamatuose apačioje reikėtų dėti ne mažesnio kaip 20-24 mm skersmens, o vir...

tags: #rastiniu #namu #pamatu #remontas