Rastinių ir karkasinių namų statyba Norvegijos rinkoje

Turbūt nesuklysime pasakę, kad skandinaviško statybų verslo ypatumus jau „perkando“ ir lietuviai. Būtent jos paieškas pastaruoju metu renkasi vis daugiau sunkmečio prispaustų lietuvių. Tarp Lietuvos ir Norvegijos - jau dešimt metų.

Lietuvių indėlis į Norvegijos statybų rinką

Tiklios statistikos rasti nepavyko, bet skaičiuojama, kad vien Norvegijoje nuo 2004 m. yra dirbę apie 40 000 mūsų šalies piliečių. Kretingos gyventojui Baliui Nemeikai fiordų šalis - seniai atrasta žemė. Antrajame pagal dydį Norvegijoje Bergeno mieste dirbantis vyras jau sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą ir darbą be šios šalies. Statybų verslas Norvegijoje kretingiškiui - tai ne tik sunkmečio padiktuotas sprendimas, bet ir laisvas pasirinkimas, kur geriau dirbti ir užsidirbti.

Tiesa, dešimties metų etape būta pertraukų. Ekonominio pakilimo metais kretingiškis dirbo Lietuvoje, nes statybininkams buvo mokami tokie pat pinigai, kaip ir Norvegijoje. „Žinau, kad Lietuvos statybininkai Norvegijoje yra „konkurencinga prekė“.

Kretingiškis dirba mažoje 7-8 statybininkų įmonėje, kuri daugiausia remontuoja ir restauruoja namus. „Ekonominė krizė neaplenkė ir Norvegijos, tačiau jos gyventojų nekamuoja žūtbūtinės problemos, kaip išgyventi. Dabar mums sunkiau rasti gerų darbo objektų, nes norvegai mažiau išlaidauja, be to, atsirado didelė konkurencija. Bergene dirba nemažai lietuvių statybininkų, čia dar seniau šaknis įleidę lenkai, plūsta latviai ir rumunai“, - pasakojo B. Nemeika.

Pritrūkę darbų lietuviai deda skelbimus į spaudą. „Patenkintas darbų kokybe norvegas mus mielai rekomenduoja savo pažįstamiems, bendradarbiams ir pan. Naujasis užsakovas taip pat nepagaili geros rekomendacijos. Tačiau prieš samdydamas dirbti norvegas iki smulkmenų viską išsiklausinėja ankstesniojo darbdavio.

Bergene kretingiškis gavo naudingų skandinaviškosios patirties pamokų. Pirmiausia patyrė, kaip norvegai vertina, saugo ir puoselėja tradicinę medinę architektūrą. „Dažnai dirbame miesto senamiestyje, kur daugiausia senų medinių namų. Neretai griauname visą pastatą, lieka tik sienos. Kadangi mediniai namai yra karkasiniai, tenka keisti daug pasenusių, susidėvėjusių medžio konstrukcijų. Yra pasitaikę įdomių netikėtumų. Kartą slėptuvėje aptikome vos ne 100 metų senumo konjako butelį, esame radę įdomių spaudinių, šeimos relikvijų. Medis keičiamas išimtinai tik medžiu. Jei pastatas nėra ypatingos vertės paveldo objektas, kambarių suplanavimą leidžiama keisti. Kas kita - namo išorė. Tik mediniai langai, tik tam tikros spalvos dažai jo mediniam rūbui atnaujinti, jokių interpretacijų“, - tvirtino B. Nemeika.

Norvegijos medinis paveldas yra puoselėjamas jau gerus 100 metų. Todėl senieji medinukai ar mieste, ar kaime yra tausojami, pritaikomi ir dirbti, ir gyventi. Gal ir keista, bet miškinga Norvegija daug medienos statyboms atsiveža iš kaimyninės Švedijos. „Atrodytų, čia būtų galima parduoti ir Lietuvos medieną. Tačiau Norvegijos sąlygomis, kur daug drėgmės, lietuviški medžiai netinka.

Pasak kretingiškio, visaip tausodami autentišką medinuko išorę, jo vidų norvegai įrengia modernų, bet labai paprastą ir praktišką. Sienos dažniausiai dažomos baltai, tačiau ne sniego baltumo, bet rausvo, pilkšvo ar kitų atspalvių. „Po remonto sustatomi palyginti nebrangūs „Ikea“ baldai, ir būstas parengtas nuomoti, nes pastaruoju metu nekilnojamojo turto pardavimo rinka yra apmirusi. Tik labai turtingi norvegai leidžia pinigus brangiems baldams, interjero puošmenoms.

Juokaujama, kad kiekvienas, atvykęs į Bergeną, turi įsigyti „turisto paketą“ - skėtį ir fotoaparatą. Prieš kelerius metus šis septynių fiordų įlankoje ir septynių kalnų apsuptyje plytintis miestas pateko į Gineso rekordų knygą, nes jame net 60 dienų nepaliaujamai lijo. Tačiau nepaisant to, Bergenas masina gausybę svečių. Čia nebūna didelių šalčių, nes įtakos švelniam klimatui turi šiltoji Golfo srovė. O fotoaparatas yra tiesiog būtinas įstabiam, kvapą gniaužiančiam kraštovaizdžiui įamžinti. Apie 250 tūkst. gyventojų turintis miestas gali didžiuotis turtinga istorija ir kultūra. Jis įkurtas 1070 m. ir iki 1299 m. buvo Norvegijos sostinė. Uostas skatino jo plėtrą ir prekybą, tai vienas iš keturių Norvegijos Hanzos miestų.

Bergeno senamiestis Brygenas pritraukia tūkstančius turistų. Jų nuostabą ir susižavėjimą kelia mediniai, raudonais čerpių stogais vienas prie kito prigludę pastatai, siaurų gatvelių labirintai, jų šiluma ir jaukumas. Dviejų ar trijų aukštų mediniame name gali būti neįsivaizduojamai daug atskirų būstų. Todėl senamiesčio namai buvo vadinami „karvelidėmis“. Kalnuotoje vietovėje nuo seno buvo vertinamas mažiausias žemės lopinėlis, todėl pastatytuose medinukuose išnaudotas kiekvienas laisvas centimetras. Yra tokių mažų medinių namų, kad juose, regis, gali gyventi tik norvegų mitologinės būtybės troliai.

„Neseniai atlikome netoli miesto centro esančio XX a. pradžioje suręsto medinio namo kapitalinį remontą. Iš išorės jis atrodė nedidelis, bet jame įrengti net 9 butai. Nuo sienų nulopome net 18 rūšių tapetų sluoksnį, kurie buvo klijuojami vis ant viršaus, pakeitėme senas medžio konstrukcijas. Po remonto tokie namai dažniausiai nuomojami.

Norvegiškas gyvenimo būdas, darbas ir tradicijos per dešimt metų turėjo įtakos ir lietuviui. Poilsio dienomis, kaip ir šios šalies gyventojai, Balys su bendradarbiais patraukia žvejoti, keliauja po kalnuotą kraštą. „Paskausta ranka traukti žuvis. Esu sugavęs po kelis kilogramus sveriančių menkių, saidų, skumbrių. Jų skonis puikus. „Tai puiki šalis gyventi ir dirbti. Tačiau norint joje įsitvirtinti reikia mokėti kalbą. Čia laiko geras uždarbis. Bet visi lietuviai pasiilgsta šeimų ir namų. Norvegijoje žavi puiki gamta, darnus žmogaus santykis su visa aplinka.

Karkasiniai ir rąstiniai namai: tendencijos ir ypatumai

Jei ieškote šiuolaikiškos, individualius poreikius atitinkančios gyvenamosios erdvės, pasirinkite reikiamos kvadratūros karkasinį namą ir mes pasirūpinsime jo statyba. Pasaulinėje namų statybos rinkoje pastebima tendencija, jog karkasiniai namai užima aukštas vietas ir yra populiarūs įvairiose vietovėse. Tai didele dalimi lemia tobulėjančios ir aukštus kokybės standartus atitinkančios statybinės medžiagos bei nuoseklus gamybinių technologijų gerinimas.

Karkasinius namus sudaro daugiasluoksnės konstrukcijos. Karkasiniai namai yra laikomi ekonomiškais ir draugiškais aplinkai, todėl patenkina daugelio gyventojų poreikius, nesvarbu, ar yra statomas gyvenamasis namas, ar sodo namelis. Karkasinis statybos būdas Lietuvoje paplito XIXa., bėgant laikui statybos technologijos tobulėjo, o rinkoje atsirado naujų pažangių statybinių medžiagų, todėl šiandien karkasiniai namai yra itin efektyvūs ir ekonomiški. Karkasiniai namai dėl savo struktūros yra tvirti, todėl atsparūs įvairiems gamtos veiksniams, seismiškumui ir oro stichijoms. Taigi, karkasinio namo konstrukcija yra nesudėtinga, tačiau efektyvi.

Statyti pirmuosius skydinius namus Europoje pradėjo Vakarų europiečiai: vokiečiai, prancūzai, ispanai. Dėl patikimos konstrukcijos ir atsparumo įvairioms klimato sąlygoms skydiniai namai greitai paplito ir Norvegijoje, Suomijoje bei kitose šalyse. Visų pirma, skydinių namų gamyba ir surinkimas yra greitesnis ir efektyvesnis, nei kitokios struktūros namų. Standartinio dydžio skydinis namas gali būti surinktas vos per kelias savaites, nepriklausomai nuo sezono ar oro sąlygų. Tai gerokai palengvina ir pagreitina statybos darbus bei užtikrina jų kontrolę ir kokybę. Gamyba vyksta uždarose patalpose, kur namo konstrukcijų neveikia nepalankūs veiksniai. Gamykloje yra pagaminami karkasiniai skydai, kurios sudaro pastato sienas.

Finansiniai aspektai - vienas svarbiausių kriterijų renkantis statybos būdą. Daugelis besidominčiųjų klausia, kiek gi kainuoja karkasinio namo pastatymas. Kainą įtakoja:

• Namo dydis ir projektas: Kuo didesnis namo plotas, tuo daugiau medžiagų reikės, tad bendra kaina augs.
• Įrengimo lygis: Kaina labai priklauso nuo to, kokios komplektacijos namo pageidaujate. Karkasinio namo statyba gali būti vykdoma iki dalinės apdailos (kai įrengtos pagrindinės konstrukcijos, uždengtas stogas, įstatyti langai, durys, išvedžiotos komunikacijos, bet vidaus apdaila nebaigta) arba iki pilnos apdailos “iki rakto”. Pilnai įrengto namo kvadratinio metro kaina, suprantama, bus didesnė.
• Medžiagų kokybė: Kainą didina aukštesnės kokybės medžiagos ir įranga. Pavyzdžiui, galima rinktis standartinius ar ypač šiltus trijų stiklų langus, ekonomiškesnę ar brangesnę šildymo sistemą (pvz., oras-vanduo šilumos siurblį), stogo dangą (skardinė, čerpės ir pan.), fasado apdailą (medienos dailylentės, fibrocementinės plokštės, dekoratyvinis tinkas).

Jau daugelį metų žmonės visame pasaulyje stato namus iš medžio. Medinis namas apibūdinamas kaip šiltas, gyvas ir sveikas namas. Žmonės, vertinantys natūralumą, renkasi būtent tokius namus. Vis daugiau žmonių pradeda vertinti medį. Naujos technologijos padeda statyti rąstų namus greitai ir kokybiškai. Daugeliui žmonių rąstiniai namai asocijuojasi su kaimu, sukuria poilsio ir ramybės atmosferą. Visa tai padeda atsipalaiduoti, pailsėti. Todėl daugelis svajoja turėti jaukų, šiltą, kvepiantį pušimis namą.

Rąstinis namas nėra vienadienis statinys. Jis atsparus temperatūrų pokyčiams ir gali stovėti kelis šimtus metų. Norvegijoje tebėra rąstinių namų, statytų maždaug prieš 600 m. Medinis namas reiškia ekologiją, sveiką gyvenimo būdą ir vertinamas kaip patikimas statinys. Moderniems pinigų ir energijos taupymu besirūpinantiems žmonėms rąstinio namo statyba teikia keletą unikalių privalumų. Rąstai natūraliai izoliuoja nuo vasaros karščio ir žiemos šalčio. Impregnavus sienas beveik nebereikia jokios priežiūros. Pasirinkus statytis gyvenamą namą, kurio pagrindinė statybinė medžiaga yra mediniai rąstai, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš vidaus ir iš lauko matysite obliuotus natūralios spalvos rąstus. Rąstinės sienos gali būti impregnuojamos giluminiu gruntu, arba naudojant spalvinę gamą. Rinkoje yra didelė įvairovė impregnantų, antiseptikų ir dažų su įvairiomis spalvomis ir atspalviais. Sienų šilumos varža priklauso nuo rąsto storio. Reikia nepamiršti, kad medinės sienos geriau sulaiko šilumą, jos proporcingai palaiko drėgmę pastate.

Šiandien į unikaliomis medinių namų statybos tradicijomis garsėjančią Norvegiją emigravęs ne vienas auksarankis lietuvis. Konkuruodami su lenkais, latviais ar čekais, lietuvaičiai emigrantai jau ne pirmus metus vietiniams renčia rąstinius namus, vasarnamius ar pirteles. Į patrauklią Skandinavijos rąstinių namų rinką siekia veržtis ne tik emigrantai iš Lietuvos, bet ir įmonės, pirmą kartą šiais metais organizuotai dalyvavusios Norvegijos medinių namų parodoje „Norsk Hytteliv 2007“, kuri vyko gegužę Oslo parodų centre „Exporama Senteret“. Ši paroda - didžiausia specializuota paroda Norvegijoje, skirta rąstinių namų, vasarnamių, medinių langų, baldų bei interjero detalių rinkai pristatyti.

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros Tarptautinės prekybos plėtros departamento projektų vadovė Aneta Kacėnaitė-Bulovienė teigia, jog verslininkai galėtų dar aktyviau domėtis tarptautinės prekybos galimybėmis, tačiau rinka keičiasi labai greitai. „Šiandien lietuviams labai įdomi Norvegija, o anksčiau buvusi populiari Danija - jau nebe taip. Medienos sektoriaus įmonės vis labiau domisi ne tik Skandinavijos, bet ir Japonijos rinka“, - sako A. Kacėnaitė-Bulovienė.

Skatindama eksporto plėtrą Ūkio ministerija šiais metais skyrė finansinę paramą medienos sektoriaus įmonėms dalyvauti parodoje „Norsk Hytteliv 2007“. Šia galimybe pasinaudojo devynios įmonės, norvegams savo produkciją ir paslaugas pristačiusios bendroje Lietuvos įmonių ekspozicijoje. „Lietuviai organizuotai dalyvauja pirmą kartą. Pernai parodoje tik lankėsi kai kurios įmonės. Atsižvelgus į parodos tematiką ir galimybes šiais metais buvo priimtas sprendimas dalyvauti patiems“, - aiškina lietuvių dalyvavimą parodoje organizavusio parodų centro „Litexpo“ projektų vadovė Jolita Bareikienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad lietuvius iš pradžių buvo sunku įtikinti dalyvauti bendrame stende, nes lietuvis į kooperuotis pasiryžusį kaimyną dažnai žiūri kaip į konkurentą. Paklausta, kodėl pasirinktas pietinėje Norvegijos dalyje esantis Oslas, o ne Trondheimas šiaurėje, kur rąstinių namų poreikis didesnis, o paroda laikoma stipresnė, pašnekovė tikino, jog Osle daugiau tarpininkų. „Trondheime ši paroda mažesnė, tačiau platesnė rinka ir didesni užsakymai. Bet sostinėje daugiau tarpininkų, į kuriuos iš pradžių orientuojamasi. Pirmąją parodos dieną Lietuvos stendą užplūdo ne laukiami norvegai, o čia dirbantys lietuviai“, - sako J. Bareikienė.

Palangoje veikiančios ir sėkmingai Skandinavijos rinkose dirbančios įmonės „Baltų namai“ direktorius Vidmantas Plonis sako, kad tarptautinė paroda yra savotiškas kultūros egzaminas. „Tokiose parodose gali pamatyti, ką ir kaip gamina kitos šalys, kaip pateikia produktą, todėl tokiu būdu tyrinėji rinką. Tačiau jeigu atvažiavęs į parodą tikiesi daug parduoti, tokios viltys nerealios. Kaip save pristatysi parodoje, tiek ir turėsi klientų. Tačiau svarbiausia - produkto kainos ir kokybės santykis. Gali kiek nori dalyvauti parodose, tačiau jeigu tavo produktas per brangus, jo neparduosi“, - dėsto verslininkas V. Plonis, jau ne pirmus metus dalyvaujantis „Norsk Hytteliv“.

Miško kirtimais, rąstų prekyba ir rąstinių namų statyba užsiimančios UAB „Medžiuva“ direktorius Svajūnas Trainys sako į Norvegiją vykęs norėdamas įsitikinti Skandinavijos rinkos potencialu. „Turiu planų dalyvauti ir kitų šalių rinkose. Tačiau girdėjau, kad Skandinavijoje buvo lengviau parduoti. Atvažiavau pats pasižiūrėti ir įvertinti situacijos“, - teigia S. Trainys.

Rąstinių namų kainos

Lietuvos rąstinių namų gamintojų asociacijos duomenimis, ši verslo sritis dinamiškai auga. Lietuvoje oficialiai suskaičiuojama net iki dviejų šimtų įmonių ir privačių meistrų, statančių rąstinius namus. Statistikos departamento duomenimis, eksportas šiame rinkos segmente per metus vidutiniškai didėja 7-10 proc. Nors didžioji dalis rąstinių namų eksportuojama, tačiau ir Lietuvoje jie populiarėja. Pasak gamintojų, rąstinį namą Lietuvoje dabar galima parduoti brangiau nei Norvegijoje.

„Praėjusiais metais Lietuvos rinkoje buvo nemažai svarbių pokyčių. Šiandien lietuviai už rąstinį namą moka net brangiau negu skandinavai, tačiau Norvegijos rinkoje dalyvauju vien tam, kad užsitikrinčiau įdirbį ir pardavimų stabilumą. Neaišku, kas bus Lietuvoje po dvejų ar trejų metų. Šiandien statybos ir nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje itin aktyvi, tačiau vėliau gali išsisemti“, - teigia UAB „Baltų namai“ direktorius V. Plonis. Patirtis rodo, kad rinkos pozicijos keičiasi: nuo 1996 m. rąstinių namų rinka buvo aktyvi Prancūzijoje, Vokietijoje, o nuo 2000 m. pastebimas kilimas Skandinavijoje.

Nors didžiulė konkurencija tarp rąstinių namų gamintojų Lietuvoje turėtų prilaikyti kainas, tačiau taip nėra. Pagrindinė didėjančių kainų priežastis - medienos stygius ir brangimas. „Rąstai tokiems namams yra pagrindinė žaliava. Jeigu mes rudenį parduodavome rąstus po 250-270 Lt už kub. metrą, tai dabar gauname 320 Lt. Tai labai neigiamai veikia rinką. Jeigu rudenį rąstinio namo kvadratinį metrą pastatydavome už 360 Lt, tai dabar tenka kalbėti apie 450 Lt už kvadratinį metrą. Tie žmonės, kurie jau rudenį planavo užsisakyti rąstinį namą, pamatę naujas kainas sustoja. Žmogui sunku suvokti kainų skirtumus, kai per pusę metų namas pabrangsta 30-50 tūkst. Lt“, - sako verslininkas S. Trainys. Be to, rąstinukus brangina ir kylanti darbo jėgos kaina.

Dažną verslininką ieškoti partnerių užsienyje atbaido įvairūs tarptautinės prekybos sunkumai: kultūriniai skirtumai, produktų konkurencingumas svetimoje rinkoje, sudėtinga užsienio rinkodara. Be to, dažnai baiminamasi dėl partnerių sąžiningumo ir patikimumo. Tačiau patirties turintys verslininkai sako, kad žmonės visur vienodi. „Jei normalus klientas, tuomet nėra sunku dirbti nei Lietuvoje, nei užsienyje. Problema ta, kad Lietuvoje bendras technologinis lygis per mažas. Užtenka keliems lietuviams Norvegijoje pastatyti blogų namų ir norvegai į mūsų darbą pradeda žiūrėti tarsi pro didinamąjį stiklą, nors lietuviškas rąstinis namas niekuo nenusileidžia norvegiškam. Jeigu lygintume norvegų verslininkų pastatytą namą su lietuvišku, rastume jame tiek pat ar net daugiau klaidų kaip ir lietuviškajame“, - aiškina V. Plonis.

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros projektų vadovė A. Kacėnaitė-Bulovienė pastebi, kad skandinavai labai motyvuotai ir planingai priima sprendimus. „Lietuviai neturi kantrybės laukti. Norvegai kreipiasi kartais net praėjus metams po pasiūlymo siuntimo. Kita problema - skandinavų požiūris į Baltijos šalis: atėjau, nupirkau, bet labai pigiai“, - sako A. Kacėnaitė-Bulovienė.

Kad kultūriniai skirtumai akivaizdūs, pripažįsta ir verslininkas V. Plonis. „Mes, lietuvaičiai, esame Europos italai: norime, kad procesai vyktų kuo greičiau. O norvegai visada stengiasi stabdyti bet kokius greitus sprendimus. Norvegai labai laikosi savo tradicijų. Jeigu bent smulkmeną pakeiti, produktas laikomas netradiciniu, nenorvegišku. Tada jie greitai nusivilia ir visiškai nepriima naujovių. Profilinių namų, kurie populiarūs Vokietijoje, Prancūzijoje, čia mes turime tik keletą klientų. Rankų darbo namų populiarumas čia nepajudinamas. Tačiau jei Lietuvoje dar brangs darbo jėga, rąstinių namų norvegams parduosime mažiau. Sudėtinga gerinti kokybę, kai Lietuvoje darbininkai diktuoja savo sąlygas: arba esi priverstas nuolaidžiauti, arba jie migruoja“, - sako V. Plonis.

Vieno didžiausių Norvegijos namų interjero ir baldų prekybos tinklo „Bohus“ paslaugų vadovė Ase Sevroy Underdal sako, kad lietuvių ir latvių pastatyti rąstiniai namai bei pagaminti baldai yra geros kokybės. „Jau kelis metus bendradarbiaujame su keliais tiekėjais iš Lietuvos ir Latvijos, todėl galiu pasakyti, jog gaminių kokybe kol kas nenusivylėme. Lietuviai moka pagaminti itin kokybiškus baldus iš ąžuolo“, - džiaugiasi A. Sevroy Underdal. Tačiau pašnekovė pastebėjo, jog spygliuočių masyvo baldų iš Baltijos šalių neperka dėl pernelyg aukštos kainos. Daugiausia lietuviškų spygliuočių - eglių ir pušų - medienos ruošiniai į Norvegiją keliauja rąstiniams namams statyti.

Bendrovės „Malmlaft“ direktorius Johnny Hansen teigia, kad lietuviškus ruošinius rąstinių namų statybai jo vadovaujama bendrovė pradėjo naudoti visai neseniai. „Partneriai Lietuvoje labai greitai įvykdo užsakymus ir išsiunčia pageidaujamus ruošinius. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl pradėjome pirkti lietuviškus rąstinius namus - patraukli kaina“, - akcentuoja J. Hansen.

Įmonės, siūlančios karkasinių namų statybą

• UAB „Nordaka“ vykdo veiklą nuo 2015 metų. Įmonės veikla pasižymi tuo, kad įmonėje dirba žmonės, kuriems patinka dirbti savo darbą. Tai mums padeda gerai atlikti užduotis ir tobulėti. Tobulėja ne tik galutinis produktas -„namas“, bet ir aptarnavimo kokybė.
• Logi Prefab - tai lietuviško kapitalo įmonė, gaminanti ir statanti skydinius-karkasinius, modulinius namus ir skydus iš medinio karkaso. Ilgametė patirtis Skandinavijos rinkoje ir sukauptos vertingos žinios leidžia statyti kokybiškus ir ilgaamžius statinius.
• UAB „Scanstatyba“ meistrai, nuo 2001 m. bendradarbiaujantys su Norvegijos užsakovais. Bendrovė siūlo visus Skandinavijos standartus atitinkančius medinius karkasinius statinius iš kalibruotos konstrukcinės medienos, savo atsparumu beveik nenusileidžiančios betoninėms ar metalinėms sijoms.

tags: #rastiniu #namu #statyba #norvegijoje