Atsistatydinus Namų Bendrijos Pirmininkui: Procedūros ir Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamos procedūros, kurių reikia laikytis atsistatydinus namų bendrijos pirmininkui Lietuvoje. Svarbu žinoti, kad nesame įgalioti oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, todėl ši informacija turėtų būti naudojama kaip bendras gidas.

Bendrijos Pirmininko Rinkimas ir Atsistatydinimas

Pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnį:

1. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui.
2. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas.
3. Darbo sutartį su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo. Su bendrijos pirmininku sudaroma terminuota darbo sutartis kadencijos laikotarpiui.

Taip pat, 11 punktas nurodo, kad bendrijos pirmininkas gali atsistatydinti iš pareigų, apie šį ketinimą ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų raštu pranešęs visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) arba bendrijos valdybai, jeigu ji sudaryta.

Jei esate pirmininkas ir Jūsų kadencija jau pasibaigė, tačiau naujas pirmininkas nebuvo išrinktas, Jūs turėtumėte dėti visas įmanomas pastangas, kad naujas bendrijos pirmininkas būtų išrinktas.

Ką Daryti, Jei Nesusirenka Kvorumas?

Pasakymas, kad nesusirinko kvorumas, suponuoja sprendimą - šaukti pakartotinį bendrijos narių susirinkimą.

Verta priminti bendrijos nariams, kad jie gali:

• laisvos rašytinės formos balsavimo perleidimo sutartimi perleisti savo balsą susirinkime
• iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę raštu paskelbto susirinkimo darbotvarkės klausimais, jeigu tai numato bendrijos įstatai.

Šios priemonės gali padėti užtikrinti, kad susirinkimas būtų teisėtas ir galėtų priimti sprendimus.

Darbo Sutartis

Su bendrijos pirmininku sudaroma terminuota darbo sutartis kadencijos laikotarpiui.

Konstitucinio Teismo Vieta Valdžios Institucijų Sistemoje

Nagrinėjant Konstitucinio Teismo statuso bruožus neišvengiamai tenka susidurti su viena pagrindinių konstitucinės teisės mokslo aktualijų - kokia yra Konstitucinio Teismo vieta valdžios institucijų sistemoje.

Konstitucijos 5 str. 1 d. įtvirtinta tradicinė valstybės valdžios padalijimo samprata: valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Šias valstybės valdžias, turinčias atskleisti ir kiti Konstitucijos skirsniai: V skirsnis - „Seimas“, VI - „Respublikos Prezidentas“, VII - „Vyriausybė“, IX - „Teismas“. Kiekviename iš šių skirsnių apibrėžiama atskiros valstybės valdžios kompetencija, funkcijos, institucijų tarpusavio sąveika. Konstitucijos 5 str. 2 d. nurodyta, jog valdžios galias riboja Konstitucija.

Šios valstybės institucijų įgaliojimai ir funkcijos: Seimas yra įstatymų leidžiamoji valdžia, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė - įstatymų vykdomoji, o teisingumą įgyvendina teismai.

Nagrinėjant šį klausimą tikslinga panaudoti lyginamąjį metodą, kuris padės pažvelgti, kaip ši problema vertinama ir sprendžiama kitose Europos valstybėse. Lyginamosios konstitucinės teisės moksle dominuoja nuomonė, kad konstitucinių teismų teisinė prigimtis yra dvilypė.

Čia vyrauja du požiūriai:

1. Konstitucinis teismas yra bendrosios teismų sistemos sudėtinė dalis. To pavyzdžiu galima įvardinti Vokietijos Federacijos Konstitucinį Teismą, kuris yra sudėtinė teisminės valdžios dalis kartu su federaliniais ir žemių teismais.
2. Specializuoti konstituciniai teismai netelpa į tradicinę valdžių padalijimo schemą ir yra tam tikra „ketvirtoji valdžia“, kuri dėl savo įgaliojimų tampa net viršesnė už parlamentą, nes gali anuliuoti jos priimtus įstatymus. Tokia nuomonė paplitusi Austrijoje, Vengrijoje, Italijoje. Šiose šalyse Konstitucijose Konstitucinio Teismo statusas reglamentuojamas atskirai nuo bendros teisminės sistemos.

Lietuvos konstitucinės teisės doktrinoje dėl Konstitucinio Teismo vietos valstybės valdžios sistemoje taip pat nėra vieningos nuomonės. Todėl tikslinga išskirti tuos Teismo statuso bruožus, kurie jį artina prie „ketvirtosios“ arba teisminės valdžios.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius Konstitucinio Teismo bruožus ir jo vietą valdžios institucijų sistemoje:

Konstitucinis Teismas neturi turėti kokių nors politinių interesų, o privalo ginti tik Konstituciją ir bendrąsias teisės vertybes.

tags: #atsistatydinus #namu #bendrijos #pirmininkui