Nebaigto Ilgalaikio Turto Aktas: Pavyzdys ir Apskaitos Ypatumai

Atsargų apskaita - labai svarbi tiek valdymo apskaitos ir pagamintos ar parduotos produkcijos savikainos skaičiavimo, tiek įmonės vidinės kontrolės prasme.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigalioję Verslo apskaitos standartai (VAS) nustato atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

Atsargų apskaitai literatūroje skiriama daug dėmesio, ją nagrinėjant atskiruose skyriuose vadovėliuose, aiškinantis VAS ir Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) taikymą atsargoms apskaityti, iškeliant atsargų įkainojimo problemas straipsniuose, monografijose.

Gamybinės praktikos metu atsargų apskaitai nebuvo skirta daugiau dėmesio nei kitų barų apskaitai, todėl šis darbas vertinamas kaip galimybė geriau suvokti ir įsisavinti šio trumpalaikio turto apskaitos problemas bei ypatumus.

Deja, žemės ūkio įmonių apskaita nėra plačiai aptariama, nors ji yra specifinė. Daugelis autorių pagrindinį dėmesį skiria VAS ir TAS aiškinimui, jų taikymui, kadangi standartai ir naujasis sąskaitų planas yra, galima sakyti, dar palyginti neseniai įdiegti.

Profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras K. Valužis ieško atsargų apskaitos skirtumų įvairiose veiklos srityse, atkreipdamas dėmesį ir į ūkininko ūkio sąskaitų planą, kuris yra, galima sakyti, tapatus su žemės ūkio bendrovių sąskaitų planu. Kai kurie skirtumai ir ypatumai bus paminėti darbe.

Mano darbe pateikti praėjusių 3 metų laikotarpio (2003 - 2005 m.) duomenys, surinkti gamybinės praktikos metu 2006 m. balandžio mėnesį.

ŽŪB „Draugas“ veikla ir finansinė analizė

ŽŪB „Draugas“, įsikūrusi Alksniupiuose, Radviliškio rajone, įsteigta 1992 m. rugpjūčio 10 d., yra klestinti įmonė.

Pagrindinės veiklos sritys:

• Augalininkystė.
• Galvijų auginimas ir pieno gamyba.
• Kita veikla. Auginami arkliai, bitės.

Atliekant horizontaliąją analizę, lyginami dvejų, trejų ir daugiau metų finansinių ataskaitų duomenys, taip pat nustatoma atitinkamų rodiklių dinamika, kuri skaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, atitinkamų metų rodiklius lyginant su baziniais. Tokia analizė naudojama Balanso, Pelno (nuostolio) ataskaitos, taip pat pinigų srautų duomenims išnagrinėti.

Santykinė analizė - finansinės atskaitomybės rodiklių tarpusavio ryšio nustatymas, padedantis įvertinti įmonės veiklos efektyvumą [1].

Pagrindiniai ekonominiai rodikliai

Žemės ūkio ministro įsakyme Nr. - Vidutinio turto pelningumas - veiklos pelno ir vidutinio turto per laikotarpį santykis, rodantis, kiek veiklos pelno tenka vienam balansinės turto vertės litui (ūkio, įmonės).

Bendrasis likvidumo rodiklis - trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis, rodantis įmonės sugebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, pagal turimą trumpalaikį turtą [14] (V. Aleknevičienės jis pavadintas trumpalaikio likvidumo koeficientu [1]).

1 lentelėje pateikti apskaičiuotieji rodikliai bendrovės ekonomino gyvybingumo įvertinimui. Kai kurie jų yra paimti iš bendrovės Investicinio projekto „Gamybos bazės modernizavimas“, kiti - apskaičiuoti iš finansinės atskaitomybės duomenų (pradiniai informaciniai duomenys, naudoti skaičiavimams atlikti, pateikti 1 priede). Paskolų padengimo rodiklis neskaičiuotinas, kadangi analizuojamu laikotarpiu bendrovė paskolų neturėjo.

Anot V. Aleknevičienės ir kitų, absoliutaus mokumo koeficientas yra labai svarbus žemės ūkio įmonei [1]. Tai yra įmonės turimų pinigų santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, rodantis, kokią dalį trumpalaikių įsipareigojimų įmonė galėtų sumokėti iš karto. Atskirais laikotarpiais, esant gamybos sezoniškumui, šis rodiklis gali būti skirtingas, o žemės ūkio bendrovėse tai būtinai atsispindi, kadangi gamybos sezoniškumas jose ypač ryškus.

Palyginus 1 lentelėje pateiktus bendrovės rodiklius su kritinėmis reikšmėmis (žr. 1 priedą), galima daryti išvadą, kad ŽŪB „Draugas“ vykdo tikslingą ir ekonomiškai naudingą veiklą, nes rodiklių reikšmės yra netgi keletą kartų didesnės už kritines. Tik absoliutaus mokumo koeficientas bendrovėje kasmet mažėjo.

Kalbant apie bendrovės pardavimo pajamas ir grynąjį pelną, pasakytina, kad 2004 m. gauta 558 073 Lt daugiau pajamų, lyginant su 2003 m., o 2005 m. - dar 1 474 263 Lt, arba beveik 20 proc., daugiau (palyginus su 2004 m.). Ir nors grynasis pelnas 2004 m. buvo 322 080 Lt mažesnis, lyginant su praėjusiais metais, dar po metų jo gauta jau 586 809 Lt, arba 42 proc., daugiau.

1 pav. lengva pastebėti gan žymius atskirų trumpalaikio turto straipsnių pokyčius analizuojamu laikotarpiu. 2004 m. palyginus su 2003 m., trumpalaikio turto bendrovėje sumažėjo beveik 13 proc., o 2005 m. - dar beveik 10 proc. 2004 m. beveik 38 proc. bendrovėje sumažėjo trumpalaikiai debitoriniai įsiskolinimai, kurie 2005 m. buvo dar beveik 18 proc. mažesni.

Bankuose ir kasoje turimų pinigų suma 2004 m. buvo 446 353 Lt mažesnė nei 2003 m., o 2005 m., palyginus su 2004 m., įmonė piniginių lėšų turėjo 787 610 Lt daugiau (žr. kapitalas 2003 m. buvo 9 002 610 Lt, 2004 m. - 415 289 Lt mažiau (t.y. 8 587 321 Lt), o 2005 m. - dar 17 442 Lt mažiau negu 2003 m. (t.y. 8 569 879 Lt).

2003 - 2005 m. bendrovė neturėjo nei trumpalaikių, nei ilgalaikių paskolų. Skolos tiekėjams 2003 m. buvo 997 967 Lt, 2004 m. - 640 423 Lt, o 2005 m. daug didesnės - net 4 267 138 Lt.

Apskaitos organizavimas ŽŪB "Draugas"

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo antrąjį skirsnį “Apskaitos organizavimas” apskaitos sistemą lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma; ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas [BA įst].

ŽŪB “Draugas” vadovo patvirtintas sąskaitų planas pagal pavyzdinį žemės ūkio bendrovių sąskaitų planą.

Bendrovės apskaitos politikoje pasakyta, kad buhalterinę apskaitą tvarko buhalterija, kuri yra savarankiškas bendrovės struktūrinis padalinys. Buhalterijos darbuotojų darbą organizuoja, jam vadovauja ir jį kontroliuoja vyriausias finansininkas. Jį į pareigas priima ir iš jų atleidžia bendrovės valdyba, kuriai jis yra pavaldus. Vyr. finansininko nurodymai dėl buhalterinės apskaitos yra privalomi visiems bendrovės darbuotojams.

Visi bendrovės buhalterijos darbuotojai vykdydami darbines pareigas savo veikloje privalo vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais, įmonės vidaus dokumentais bei visuotinai priimtomis etikos ir darbo etiketo normomis, profesinę etiką reglamentuojančiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis etikos normomis.

Apskaitos politikoje numatyta atsakomybė už apskaitos tvarkymą, atskirai kiekvienam buhalterijos darbuotojui Pareiginiuose nuostatuose aprašytos jų pareigos ir funkcijos, teisės bei atsakomybė.

• LR Vyriausybės nutarimas Nr.
• LR Vyriausybės nutarimas Nr.
• Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymas Nr.

Bendrovės finansiniai metai trunka 12 mėnesių - prasideda sausio 1d. Vyriausioji finansininkė vadovaujasi metodinėmis rekomendacijomis žemės ūkio įmonių buhalteriams, parengtomis Lietuvos žemės ūkio universiteto Apskaitos ir finansų katedros doc. V. Gružausko, doc. A. Navickaitės, doc. N. Stončiuvienės ir doc. D. Zinkevičienės.

Įstatymu nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais [BA įst]. Vyriausioji finansininkė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą [BA įst]. Apskaita tvarkoma kompiuterizuotai - nuo 2003 m.

Rengdama finansinę atskaitomybę, bendrovė vadovaujasi LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, kuriame pasakyta, kad turtas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje įvertinami vadovaujantis VAS.

Atsargų Apskaitos Ypatumai

Pagrindine atsargų apskaitos užduotimi prof. K. Valužis įvardija nuosavybės apsaugos užtikrinimą, būtinumą apskaityti atsargas pagal jų rūšis, kainas, saugojimo vietas bei atsakingus asmenis [K. V. Bagdžiūnienė nurodo atsargų pripažinimo kriterijus, 10-ajame VAS Pardavimo pajamos minimus kaip privalomas įvykdyti sąlygas prekių pardavimui pripažinti. Pasak jos, kriterijais būtina vadovautis, kadangi visos atsargos pirkimo-pardavimo sandorio metu yra prekės, vėliau skirstomos į grupes pagal savo naudojimo paskirtį [3].

Atsargos O. Gudaitienės apibrėžiamos kaip “trumpalaikis turtas, kurį įmonė tikisi sunaudoti per vieną įmonės veiklos ciklą, t.y. per laikotarpį nuo atsargų įsigijimo iki jų pardavimo arba sunaudojimo prekėms gaminti arba paslaugoms teikti” [GUD].

• esantį nebaigtų atlikti darbų ir paslaugų išlaidomis (tebeteikiamos auditorių, architektų ir pan. ir finansinėje atskaitomybėje.

Tačiau žemės ūkio bendrovėms šis sąskaitų planas nėra tinkamas dėl didelės sąskaitų įvairovės ir žemės ūkio įmonių apskaitai tvarkyti bei atskaitomybei sudaryti reikalingų specifinių sąskaitų stokos [lzuu str.].

LŽŪU atliktame tyrime buvo parengtas pavyzdinis žemės ūkio įmonių sąskaitų planas (jo struktūra tokia pati, kaip ir pavyzdinio sąskaitų plano) ir jų finansinės atskaitomybės sudarymo metodinės rekomendacijos. Toks sąskaitų planas leidžia sistemiškai sukaupti visą informaciją, atspindinčią žemės ūkio specifiką, pasireiškiančią gamybos priemonių, jų panaudojimo, nuosavybės formos ir kitais ypatumais [lzuu str.].

Toks sąskaitų planas labiau tinka stambioms įmonėms, turinčioms plačią gamybos atsargų ir produkcijos nomenklatūrą, o ŽŪB “Draugas” ji tikrai plati.

Rekomendacijose dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema [7] numatyta, kad 20 sąskaita Medžiagos skirta trumpiau nei vienerius metus ūkio veikloje naudojamo pirkto turto - sėklos ir pašarų, trąšų ir kalkių, pesticidų, medikamentų, kuro, taros, atsarginių dalių, statybinių ir kitų medžiagų apskaitai. Detalesniam medžiagų apskaitos tvarkymui gali būti naudojamos sąskaitų plane numatytos subsąskaitos. Analitinė medžiagų apskaita gali būti tvarkoma pagal jų rūšis.

21 sąskaita Produkcija skirta ūkyje pagamintos produkcijos apskaitai. Atskirose šios sąskaitos subsąskaitose tvarkoma praėjusių metų gamybos (210 subsąskaita) ir ataskaitinių metų gamybos (211 subsąskaita) produkcijos apskaita. Produkcijos analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal jos rūšis [7].

Pažymėtina, kad bendrovėje praėjusių metų gamybos ir ataskaitinių metų gamybos produkcijai apskaityti neišskirtos atskiros sąskaitos - visa produkcija apskaitoma kartu. Taigi matyti, kad bendrovėje atsargos išskirtos į detalizuotus pagal atskiras rūšis medžiagų ir produkcijos straipsnius, jos neapskaitomos bendrame suminiame straipsnyje Atsargos.

Palyginus su pavyzdiniu žemės ūkio bendrovių sąskaitų planu, galima pastebėti, kad ŽŪB “Draugas” neturi sąskaitos apskaityti perparduoti skirtoms prekėms. Bendrovė užsiima tik žemės ūkio produkcijos gamyba ir pardavimu.

Dar vienas skirtumas nuo pavyzdinio žemės ūkio bendrovių sąskaitų plano yra tas, kad bendrovė atskirai apskaito mažavertį inventorių. Šį turtą leidžiama iškart, pradėjus naudoti, nurašyti į sąnaudas. Tačiau norint kontroliuoti mažaverčių daiktų naudojimą pagal paskirtį, nurašius į sąnaudas, jie „užpajamuojami“ ir apskaitomi užbalansinėse sąskaitose - 070 (Mažavertis inventorius) ir 071 (Atsvara mažaverčiam inventoriui).

Prof. K. Valužis lygina įvairius sąskaitų planus atsargų klasifikavimo požiūriu, atskirai aptardamas atsargų apskaitos ypatumus ūkininko ūkyje. Tai, galima sakyti, tapatu ir žemės ūkio bendrovėse. Profesorius pabrėžia informacijos apie atsargų apskaitą kaupimą pagal kintamų sąnaudų klasifikaciją [K. Val str]. Tai nustato 9 - asis VAS „Atsargos“.

Bendrovėje atsargos nėra perkainojamos. Tai būtų daroma nebent tik vykdant viso turto perkainojimą.

Reikia paminėti, kad ŽŪB “Draugas” atsargos apskaitomos nuolat. Nuolat apskaitomų atsargų būdas paremtas tuo, kad pirkimai ir pardavimai registruojami tuomet, kai jie įvyksta, t.y. buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų įsigijimu susijusi operacija (taip pat yra ir su atsargų sunaudojimu ar pardavimu).

• atlikus inventorizaciją, galima nustatyti atsargų sumažėjimą dėl vertybių gedimo, netekčių, t.y.

Nuolat apskaitomų atsargų būdas reikalauja nemažai darbo sąnaudų rankinės apskaitos sąlygomis, tačiau jį ne taip sudėtinga taikyti tose įmonėse, kurios apskaitą tvarko kompiuterizuotai.

Įsigytų atsargų savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis, prie pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius bei rinkliavas (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu išlaidos.

• jeigu atsargos dar neparduotos - koreguojama atsargų įsigijimo savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma, tenkančia neparduotoms atsargoms.

Tai labiau aktualu prekybos įmonėms, perparduodančioms atsargas. ŽŪB „Draugas“ Vyr. finansininkė teigė, kad tiekėjai nesuteikia nuolaidų po atsargų pirkimo.

V. Bružauskas akcentuoja, jog atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos. konkrečių rūšių atsargoms yra sudėtinga ir kad toks priskyrimas nepadėtų ir patikimai įvertinti atsargų, nes minėtosios išlaidos dažnai nepadidina tikrosios šio turto vertės. Atsargų atsivežimo ir kitas papildomas įsigijimo išlaidas esą tikslinga priskirti bendrosioms (veiklos) sąnaudoms [BRUŽ AAM 2003 Nr.28].

Taip buvo nustatyta ir Finansų Ministerijos patvirtintose turto įvertinimo apskaitoje taisyklėse ir tai suvienodindavo atsargų įsigijimo savikainos skaičiavimo tvarką visose įmonėse. N. Stončiuvienė, analizuodama atsargų apskaitos ir įkainojimo problemas, pabrėžė minėtųjų taisyklių prieštaravimą 2-ojo TAS nuostatoms ir siūlė atsargas įkainoti faktine įsigijimo savikaina, įskaitant į ją visas atsargų pristatymo ir paruošimo išlaidas [Agr E ir vad]. Dabar įmonė gali pasirinkti papildomų įsigijimo išlaidų priskyrimo tvarką pati.

Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai jis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos pirkimo dieną galiojančiu oficialiu Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursu ar santykiu [9VAS].

Taigi įsigyjamos atsargos įkainojamos faktine įsigijimo verte. Ją sudaro tiekėjui sumokėta ar mokėtina suma be PVM ir visos pristatymo išlaidos [7]. Kredituojamos sąskaitos pasirenkamos priklausomai nuo to, ar jos įsigytos už grynuosius pinigus, ar įsigytos skolon. Bendrovė dažniausiai neapmoka avansu.

Žinoma, ŽŪB “Daugas” tai vyksta kompiuterizuotai - iš PVM sąskaitos-faktūros į atitinkamą Atsargų pajamavimo aktą kompiuterinėje apskaitos programoje “Debetas” įvedamos sumokėtos (mokėtinos) sumos už perkamas atsargas, koresponduojanti pinigų ar skolų sąskaita, o PVM automatiškai “nukeliauja” ...

tags: #rasto #neuzpajamuoto #ilgalaikio #turto #aktas #doc