Rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas: galiojimo terminas ir svarba statybų procese Lietuvoje

Statybos procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti saugumą, aplinkosaugą ir kaimyninių sklypų savininkų teises. Vienas iš svarbių aspektų yra rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas, kuris tam tikrais atvejais yra būtinas norint gauti statybos leidimą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas toks sutikimas, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kokios yra svarbios datos bei įstatymų pakeitimai, susiję su šia tema.

Kada reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas?

Rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas yra reikalingas šiais atvejais:

• Kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus.
• Kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos.
• Taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu.
• Kai yra statomas užtvaras ant sklypo ribos arba arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos.

Jei tiksliai nežinote, ar Jums yra reikalingas kaimyninių sklypų savininkų sutikimas dėl numatyto statyti statinio ar pastato, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie profesionaliai įvertins Jūsų situaciją.

Teisinis reglamentavimas

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis statybą leidžiančius dokumentus ir su tuo susijusias procedūras, yra Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“.

Šis reglamentas detalizuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir pranešimo apie statybos pradžią procedūras, statybos užbaigimo tvarką, nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarką, nustatyta statybos sustabdymo, savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka.

Statybą leidžiančių dokumentų ir (ar) pranešimų apie statybos pradžią privalomi atvejai nustatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1, 11 ir 12 dalyse.

Svarbios datos ir įstatymų pakeitimai

Statybos įstatymas ir susiję teisės aktai nuolat keičiasi, todėl svarbu atkreipti dėmesį į naujausius pakeitimus. Štai keletas svarbių datų ir įstatymų numerių:

• 2018 m. birželio 27 d. įstatymas Nr.
• 2022 m. lapkričio 17 d. įstatymas Nr.
• 2023 m. gruodžio 19 d. įstatymas Nr.
• 2024 m. kovo 28 d. įstatymas Nr. XIV-2522
• 2025 m. birželio 10 d. įstatymas Nr.

Šie įstatymai ir jų pakeitimai gali turėti įtakos statybos leidimų išdavimo tvarkai ir reikalavimams, įskaitant ir gretimo sklypo savininko sutikimo reikalingumą.

Statybos leidimo išdavimo procedūra

Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus įstatymuose nurodytus atvejus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius. Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas.

Statybą leidžiantys dokumentai išduodami, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas).

Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Duomenų skelbimas ir atsakomybė

Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (TPS „Vartai“) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento duomenis. Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) informacinėse sistemose. Šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.

Savavališkos statybos padariniai

Jei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato, kad žemės sklype ar statinyje nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti.

Savivaldybės meras ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Šis reglamentas detalizuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir pranešimo apie statybos pradžią procedūras, statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 28 straipsnyje, nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 39 straipsnyje, nustatyta statybos sustabdymo, savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka.

Prašymo pateikimas ir procedūros

Norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pastatų (daugiabučių namų, viešųjų pastatų ar kitų) atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus, savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui nuotoliniu būdu pateikiamas prašymas.

Nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai informuojamas jo pateikėjas. Paskelbus projektinius pasiūlymus privalančius patikrinti subjektus, kiekvienam subjektui automatiškai el. paštu siunčiamas pranešimas apie prievolę patikrinti projektinius pasiūlymus. Projektiniai pasiūlymai tikrinami per Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodytus terminus. Projektinius pasiūlymus tikrinantys subjektai neatsako už pateiktų statinio projekto sprendinių, kurių pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ neprivaloma pateikti projektinių pasiūlymų sudėtyje, atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 91 dalimi, padaro išvadą, kad statinio architektūros sprendiniams įvertinti reikalingas papildomas ekspertų vertinimas, jis per IS „Infostatyba“ inicijuoja kreipimąsi į regioninę architektūros tarybą. Tokiu atveju savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną priima sprendimą savivaldybės administracijai skirto projektinių pasiūlymų tikrinimo terminą pratęsti 20 darbo dienų.

Jei per projektinių pasiūlymų patikrinimo terminą projektiniams pasiūlymams nepritarė nors vienas iš privalėjusių juos patikrinti subjektų, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik jei nepritaręs projektiniams pasiūlymams subjektas IS „Infostatyba“ nurodė nepritarimo motyvus. Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo projektiniams pasiūlymams, arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti projektinius pasiūlymus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą projektiniams pasiūlymams arba pripažinti, kad pritarta projektiniams pasiūlymams nepagrįstai pateikiant motyvus. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.

Inspekcija statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras atlieka Reglamento IV skyriaus pirmajame skirsnyje nurodyta tvarka. Reglamento 13 punkte nustatyti patikrinimai, kai gautas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą statiniui, suprojektuotam įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, atliekami ne ilgiau kaip 7 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo. Vykdant Reglamento 19 punkte nurodytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir nustačius, kad projektiniams pasiūlymams pritarta ar nepritarta nepagrįstai (pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar neišdavimo priima Inspekcija.

Įgyvendinant stambų projektą, įtrauktą į stambių projektų sąrašą, arba projektą, kurį įgyvendina laisvosios ekonominės zonos įmonė, savivaldybės administracija statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras atlieka Reglamento IV skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Rangovo pranešimas apie statybos pradžią

Reglamento 39 punkte nustatyta tvarka pateiktame statytojo pranešime apie statybos pradžią nurodytas rangovas privalo pateikti duomenis apie visus pasitelktus subrangovus arba šiuos duomenis įrašyti į elektroninį statybos darbų žurnalą, jeigu yra jame esančių duomenų sąsajos su IS „Infostatyba“ (vienoje statybvietėje taikomas tik vienas pranešimo būdas). Rangovas apie pasitelktus subrangovus privalo pranešti ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai jie statybvietėje pradeda vykdyti statybos darbus.

Jei pakeičiamas bent vienas iš 39 punkte nurodytų dokumentų ar pateikta informacija, išskyrus rangovo teikiamą informaciją apie pasitelktus subrangovus, statytojas privalo per IS „Infostatyba“ pateikti atnaujintus dokumentus ar informaciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumento pakeitimo ar naujos informacijos gavimo.

Apibendrinant, rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas yra svarbus dokumentas statybos procese, kurio reikalingumas priklauso nuo konkrečios situacijos ir numatomų statybos darbų. Svarbu atidžiai sekti teisės aktų pakeitimus ir, esant neaiškumams, kreiptis į specialistus.

tags: #rasytinis #gretimo #sklypo #savininko #sutikimas #galiojimas