Nuo šalies visuomenę pašiurpinusio nesaugaus maisto skandalo praėjo beveik pusmetis, bet daugelis šalies žemdirbių dar jaučia ant jų munduro mestos dėmės liekanas. Sumenkintas ir duonos sakralumas, o atsargesnis pirkėjas, rinkdamasis kepalėlį parduotuvėje, ko gero ironiškai pagalvoja: tai kiek čia tos chemijos pridėta? Žinoma, nebūna dūmų be ugnies, taigi ir kiekvienam burbului išpūsti reikia pradinės realios medžiagos.
Žemdirbiai neneigia fakto, kad kartais, prireikus sunaikinti piktžoles, javai purškiami glifosatais likus dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo. Tačiau ar šis purškimas kelia grėsmę grūdų kokybei? Siekiant atsakyti į šį klausimą, verta panagrinėti glifosatų naudojimo specifiką, poveikį ir reguliavimą.
Kas yra glifosatai ir kam jie naudojami?
Pasėlių purškimas glifosatais (taip apibendrintai vadinami visi herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas) prieš derliaus nuėmimą jau kelis dešimtmečius visoje Europoje yra įprastinė javų ir rapsų auginimo technologijų dalis. Šis purškimas skirtas daugiametėms vienaskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms sunaikinti. Glifosatas yra viena iš labiausiai ištirtų veikliųjų medžiagų, rinkoje esanti jau keturis dešimtmečius, o jo keliamas pavojus sveikatai tikrai nėra didesnis negu daugybės kitų cheminių augalų apsaugos priemonių.
Lietuvoje jis registruotas piktžolėms naikinti, taigi joks kitas galimas jo poveikis (palengvinantis derliaus nuėmimą ar paskatinantis grūdų džiūvimą) oficialiai yra nepripažįstamas ir netyrinėtas.
Dr. Roma Semaškienė ir dr. Albinas Auškalnis, LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai, teigia, kad glifosato veiklioji medžiaga pirmąjį kartą kaip herbicidas paminėta 1971 m. Glifosatas yra plataus veikimo spektro herbicidas, sunaikinantis vienamečius ir daugiamečius žolinius ir net sumedėjusius augalus. Herbicidas į augalą dažniausiai patenka per lapus, taip pat ir per žaliuojantį stiebą.
Glifosato veikliąją medžiagą turintys herbicidai yra pagrindinė priemonė piktžolėms apleistuose dirvonuose, užterštuose pasėliuose naikinti iki kultūrinių augalų sėjos ar po derlius nuėmimo. Vienas iš panaudojimo būdų yra piktžolių naikinimas itin piktžolėtuose pasėliuose iki derliaus nuėmimo, kuomet javai, rapsai ar kiti kultūriniai augalai purškiami iki kūlimo likus ne mažiau kaip 14 d. ir kai grūdų ar sėklų drėgmė ne didesnė kaip 30 proc.
Romas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas: Purškimas glifosatais išgelbėjo ūkininkus nuo varpučių ir gerokai padidino derlių. Glifosatus, kaip priemonę piktžolėms ūkyje naikinti, naudojame jau seniai. Iš pradžių, kai laukai buvo apleisti ir smarkiai užteršti piktžolių sėklomis, jais purkšti tekdavo kiekvienais metais.
Kodėl pagal technologiją purškiama likus dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo? Todėl, kad tik per dvi savaites piktžolės yra sunaikinamos ir sudžiūsta. Tokiu metu piktžolės būna vegetuojančios, todėl beveik visais atvejais sunaikinamos 100 proc.
Aušra Beniulienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė: Per daugiau kaip 30 metų istoriją glifosatai buvo tiriami ir vertinami daugelio pasaulio šalių kompetentingų valstybinių bei mokslo tyrimo institucijų, jie yra įregistruoti visose Europos Sąjungos šalyse, todėl toks ažiotažas mums buvo labai netikėtas.
Glifosato herbicidai
Glifosatų poveikis ir saugumas
Kristina Valionienė, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė: Norėtųsi priminti augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Veikliosios medžiagos vertinamos ES lygiu ir sprendimai dėl jų įrašymo į ET direktyvos 91/414/EEB I priedą priimami Europos Komisijos (EK) sprendimu.
Įrašant veikliąsias medžiagas į ET direktyvos 91/414/EEB I priedą, detaliai įvertinama veiklioji medžiaga, t. y. jos tapatumas, fizikinės ir cheminės savybės, analizės metodai, toksikologiniai ir metabolizmo tyrimai, likučiai augaluose, augalų produktuose ir ant jų, ekotoksikologiniai tyrimai, išlikimas ir pasiskirstymas aplinkoje.
Remiantis toksikologiniais ir metabolizmo tyrimų duomenimis, nustatoma veikliosios medžiagos leistina paros suvartojimo norma žmogui ADI (Acceptable daily intake). Remiantis likučių tyrimais (likučių metabolizmo ir pasiskirstymo augaluose bei naminių gyvulių organizme, likučių lauko tyrimais, naminių gyvulių šėrimo studijomis, pramoninio perdirbimo tyrimais ir kt.), nustatomos didžiausios leistinos veikliųjų medžiagų koncentracijos (DLK) įvairiuose produktuose.
Pateikiant produktus į rinką kaip maistą ar pašarus, ar jais šeriant gyvūnus, produktuose negali būti pesticidų likučių, viršijančių 2008 m. sausio 29 d. ir 2008 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 149/2008 ir Nr. 839/2008 nustatytas DLK.
Glifosatas įrašytas į ET direktyvos 91/414/EEB I priedą 2002 metų liepos 1 d. 10 metų laikotarpiui, t. y. iki 2012 metų birželio 30 d. Veiklioji medžiaga glifosatas pasižymi žemu ūmiu toksiškumu: žiurkėms per virškinimo traktą LD50 > 2000 mg/kg, per odą LD50 > 2 000 mg/kg, įkvėpus LC50 > 5 mg/l/4 val. (aukščiausia įmanoma koncentracija). Ši medžiaga nedirgina ir nesensibilizuoja odos. Gali smarkiai pažeisti akis.
Glifosato pagrindinio metabolito augaluose AMPA (aminometilo fosfoninės rūgšties) ūmus toksiškumas žemesnis negu pradinės medžiagos, jis negenotoksiškas, neteratogeniškas. Tai greitai, bet ribotai (~30 proc.) absorbuojama, greitai ir beveik visiškai pasišalinanti bei organizme nesikaupianti medžiaga. Leistina paros suvartojimo norma (angl. ADI) nustatyta 0,3 mg/kg/d (saugos faktorius 100). Leistinas sisteminis operatoriaus sąlyčio lygis (angl. AOEL) 0,2 mg/kg/d (saugos faktorius 100), ūmi referentinė dozė (ang.
Herbicidai, kurių veiklioji medžiaga glifosatas, yra sisteminiai. Naikina vienametes ir daugiametes vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles. Veiklioji medžiaga glifosatas absorbuojamas per augalo lapus ir kitas žaliąsias jo dalis aktyvios vegetacijos metu. Poveikis piktžolėms pastebimas po 5-10 dienų, o visiškai jos žūsta po 2-3 savaičių. Efektyviausiai herbicidas veikia piktžolėms turint gerą lapiją (kai varputis turi ne mažiau 3-4 lapus). Geriausiai veikia, kai oro temperatūra yra 10-20 °C ir pakanka drėgmės.
Herbicidai, kurių veiklioji medžiaga glifosatas, registruoti visose ES šalyse narėse. Lietuvoje registruoti 27 herbicidai, turintys šią veikliąją medžiagą. Jie skirti daugiametėms ir vienametėms vienaskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms naikinti prieš ir po derliaus nuėmimo, pūdymuose, laukuose po derliaus nuėmimo, soduose, miškuose ir ne žemės ūkio paskirties plotuose.
Intensyviai ūkininkaujantys žemdirbiai to nedaro, tuo labiau, kad tai visiškai neapsimoka: jei oras lietingas, joks Roundup negelbės, vis vien teks džiovinti. Kita vertus, nupurškus drėgmė - geriausiu atveju, jei nelis, - sumažės 2 proc., tai žymiai brangiau negu 2 proc. drėgmę sumažinti džiovykloje. Lietaus atveju pinigai - apie 100 Lt/ha - kaip į balą.
Herbicidų pasirinkimas
Glifosatų naudojimas ir aplinkosauga
Nors glifosato veiklioji medžiaga įvardijama kaip mažiau kenksminga aplinkai negu dauguma kitų herbicidiniu poveikiu pasižyminčiu veikliųjų medžiagų, tačiau niekada nereikia pamiršti jo toksiškumo žmonėms ir aplinkai. Sukauptų stebėjimų ir tyrimų duomenys daugelyje šalių parodė, kad glifosatas ir jo skilimo produktai gana ilgai išlieka aplinkoje, jų randama dirvoje ir vandenyje.
Dėl klimato ir dirvožemio specifikos, nusistovėjusių tradicijų ir technologijų, galų gale dėl ekonominės situacijos Lietuvos ūkininkai bene 4 kartus mažiau sunaudoja pesticidų negu daugumos kitų ES šalių gyventojai. Iš kitos pusės, intensyvus ūkis visai be cheminių produktų vargu ar įmanomas.
Prognozuojama, kad po 30 metų pasaulyje padaugės gyventojų tiek, kad jiems išmaitinti dabartinės žemės ūkio produkcijos kiekis turės būti 40 proc. didesnis. Manau, kad privalome galvoti, kaip intensyvinti gamybą, skatinti biokuro naudojimą, neteršti aplinkos, stengtis taupiai ir atsakingai naudotis gamtos suteiktomis galimybėmis ir galvoti apie ateitį.
Po sudėtingos šių metų žiemos dalis pasėlių žuvo, kiti gana retoki, galima matyti visiškai tuščių lopų. Esant prastam stelbimui pasėliuose arba tuščiuose jų plotuose tikėtina, kad piktžolės sudygs pakartotinai, ir prieš derliaus nuėmimą ne vienam ūkininkui teks apsispręsti dėl glifosatų naudojimo. Tačiau purškimas turėtų būti labai pasvertas visais požiūriais.
Glifosatų naudojimo apribojimai ir rekomendacijos
Dar 1996-1998 metais Lietuvos žemdirbystės institute buvo atlikti tyrimai dėl glifosato veikliąją medžiagą turinčių herbicidų naudojimo prieš derliaus nuėmimą ir parengtos jo naudojimo rekomendacijos. Jose buvo akcentuojama, kad šį herbicidą pjūties paankstinimui naudoti netikslinga, rekomenduojama naudoti varputėtuose ar kitomis piktžolėmis užterštuose pasėliuose.
Nustatant daigumą laboratorijoje jo neigiamas poveikis gyvybingumui ir daigumui neišryškėjo. Tačiau taikant kitus specialius sėklų daigumo nustatymo metodus, buvo pastebėti tam tikri daigų pažeidimo simptomai, būdingi tik glifosatu purkštų augalų grūdams. Daigelių šaknys buvo kreivos, kylančios į viršų, prastai išsivysčiusios. Taigi glifosatu purkštų javų grūdai dygsta šiek tiek prasčiau, dalis sudygusių daigų būna silpnesni, prasčiau auga.
Pastaruoju laiku ūkininkai retai naudoja glifosatus, paprastai tik tuomet, kai reikia paruošti dirvą kaupiamosioms kultūroms, bet jokiu būdu nepurškia norėdami išdžiovinti grūdus - tai visiška nesąmonė.
Beje, susidomėjimas glifosato naudojimu 2008 m. derliaus nuėmimo metu buvo kilęs ir Latvijoje. Latvijos Valstybinės augalų apsaugos tarnybos duomenimis, tuo metu buvo operatyviai ištirta 18 kviečių, 12 miežių pavyzdžių, paimtų iš 7 Latvijos regionų. 12 pavyzdžių kviečiai ir miežiai buvo purkšti 9-15 dienų prieš derliaus nuėmimą, 6 pavyzdžiai - likus 17-36 dienoms iki pjūties. Visuose pavyzdžiuose rasta mažiau negu 0,1 mg/kg glifosato likučių, t. y. Mes laikomės pesticidų naudojimo taisyklių, kurios patvirtintos ir galioja visoje ES. Kiekvienas purškimas pesticidais registruojamas ūkio žurnale, todėl visuomet galima sužinoti, kaip apdorotas kiekvienas pasėlis.
Išvados
Glifosatai yra veiksminga priemonė piktžolėms naikinti, tačiau jų naudojimas turi būti atsakingas ir atitikti ES bei nacionalinius reglamentus. Svarbu atsižvelgti į aplinkosauginius aspektus ir galimą poveikį grūdų kokybei. Ūkininkai turėtų rinktis optimalius purškimo būdus ir laiką, kad užtikrintų derliaus saugumą ir kokybę.
tags: #raundapo #naudojimas #zemiausia #temperatura