Daugiabučių namų gyventojai vis dažniau svarsto galimybę įsirengti patalpas palėpėse. Tačiau, norint tai padaryti teisėtai ir be problemų, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos reikia žinoti planuojant palėpės įrengimą.
Teisiniai aspektai ir bendraturčių susitarimai
Daugiabučio namo palėpė, jei ji nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, yra bendrojo naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams.
Ja, kaip ir kitais bendrosios dalinės nuosavybės objektais, naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Individualaus namo savininkui toks klausimas nekyla, nes tik nuo jo paties norų ir galimybių priklauso sumanymo įgyvendinimas. Kai pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, visus veiksmus reikia derinti su bendraturčiais. Todėl neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms.
Vengdami galimų problemų, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) konsultantus daugiausia ir kreipiasi daugiabučių namų gyventojai. Kad palėpė džiugintų, reikia ne tik gero apšvietimo, patalpų projekto, bet ir tinkamai susitvarkyti dokumentus.
Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę, pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Kai nuosavybės teisės įregistruotos, bet kuris iš bendraturčių turi teisę jam priklausančią dalį perleisti kitam bendraturčiui.
Bendraturčių susitarimu, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti palėpės dalis, butų savininkai gali nusistatyti savo palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane. Kad įregistruotoje atskiroje bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje savininkai galėtų nustatyti savo palėpės dalies konkrečią vietą, jie turi susitarti dėl palėpės - reikia plano, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti dalis.
Visų namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytas susitarimas tvirtinamas notaro ir įregistruojamas NTR. Norint gyvenamąsias patalpas įrengti didesnėje, nei gyventojui priklauso, palėpės dalyje, būtina gauti palėpės bendraturčių sutikimus-atsisakymus savo dalies.
Kaip išsirinkti palėpės laiptus?
Reikalavimai įrengiant patalpas palėpėje
Norint įrengti patalpas palėpėje, aiškina Registrų centras, reikia turėti ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį palėpės, bet ir nurodytą palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane, bei visų šio turto bendraturčių atsisakymus nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje (tuo atveju, kai savos palėpės dalies per mažai).
Tokie atsisakymai turėtų būti patvirtinti notaro ir įforminti pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartimi ar kt. Šiame etape taikytini statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai priklauso nuo to, kokiai statybos rūšiai priskiriami atliekami darbai, ar pastatas nėra įregistruotas kultūros vertybių registre, kokioje vietovėje yra pastatas, jei įrengiant palėpę bus keičiama pastato išvaizda (pvz., įrengiami stoglangiai), ir kt.
Formuojant naujas gyvenamąsias patalpas daugiabutyje, komentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai, privaloma laikytis statybos techninio reglamento „Gyvenamieji pastatai" reikalavimų.
Dokumentai ir procedūros
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2. punkte detalizuotas dokumentų, kurie turi būti pateikiami kadastro tvarkytojui, sąrašas.
Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo, turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Statybos leidimas
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Tinkamai susitvarkius dokumentus, susitarus, daugiabučio gyventojai palėpėje gali įsirengti patalpas ne tik bendriems susiėjimams, bet ir šventėms.
tags: #registrucentras #palepes #patalpu #irengimas