Geriausia šviesa yra natūrali. Žmogus kaip biologinė būtybė yra pilnai prisitaikęs gyventi pagal natūralų paros ritmą ir tinkamiausia šviesa yra tokia, kokia tuo metu yra lauke. Deja, mūsų gyvenimo ciklas ne visai sutampa su paros ritmu, ir todėl reikia ir dirbtinės šviesos. Be to, ne visur ir ne visada galime turėti pakankamai natūralios šviesos net dieną. Tačiau, kur galima, visada rekomenduočiau naudoti natūralią šviesą.
Apskaičiuota, jog iki 19 proc. visos pagamintos elektros energijos pasaulyje sunaudojama apšvietimui. Šio proceso sulėtinimui ir elektros energijos išteklių taupymui kuriami ekonomiškesni šviesos šaltiniai - įvairios lemputės, dar vadinamos „energiją taupančiomis". Energiją taupo kompaktinės liuminescencinės lempos, kurios, lyginant su įprastomis kaitrinėmis, elektros energijos sąnaudas ir CO₂ išsiskyrimo lygį sumažina iki 80 proc.
Šios lempos penkiskart daugiau (25 proc.) elektros energijos paverčia šviesa, kai tuo metu kaitrinės lemputės šviesa paverčia tik 5 proc. energijos, kiti 95 proc.energijos išsiskiria šilumos pavidalu. Tačiau tai ne vienintelės rūšies lempos, galinčios taupyti elektros energiją. Tobulėjančių technologijų dėka tokiomis savybėmis pasižymi dalis halogeninių lempų.
Jau prekyboje yra reflektorinių halogeninių lempų, išeikvojančių tik 65 proc. elektros energijos sąnaudų. Tokia lempa skleidžia daugiau šviesos, naudodama mažiau energijos. Dalis šilumos išlieka lemputės kolboje, kai šviesos srautas atsispindi nuo vidinio kolbos paviršiaus tiesiai ant įžiebimo spiralės. Yra halogeninių lempučių, kuriose įprastas dujų mišinys pakeičiamas ksenono dujomis (Xenon technologija). Šių dujų dėka pastebimas mažesnis volframo siūlelio šilumos praradimas. Taip sutaupoma iki 20 proc.
Vienas iš ekonomiškiausių šviesos šaltinių yra diodinė lemputė. Jos sparčiai tobulinamos ir gaminamos vis galingesnės, todėl populiarėja tarp vartotojų. Diodinės lemputės pasižymi labai ilgu galiojimo laiku - net iki 100 000 valandų. Jos nekaista ir sunaudoja daug mažiau elektros energijos už kaitrines.
Šių lempučių šviesos intensyvumas gerokai lenkia kaitrines lemputes ir jau siekia liuminescencinių lempų rodiklius (kalbama apie E27 cokolio, nereflektorinę lemputę, kurios išvaizda panaši į standartinės kaitrinės lamputės). Baltos spalvos diodo šviesos intensyvumas yra 25-30lm/W, spalvoto diodo (ypač raudonos spalvos) - iki 50lm/W.
Turbūt esate pastebėję, kad saulės atokaitoje vidurdienį skaityti baltame lape juodai parašytą tekstą yra ne itin malonu. O juk apšvieta yra didžiausia kokia tik gali būti. Dideli kontrastai vargina akis, ilgesnį laiką padirbėjus regėjimo įtempimo reikalaujantį darbą kontrastingoje aplinkoje, silpsta regėjimas.
Todėl nerekomenduojama sėdėti žiūrint į langą. Saulėtą dieną tai mažina ekrano matomumą ir sukuria aštrius šešėlius. Tamsiu paros metu apšvieta už lango yra dešimtis ir šimtus kartų mažesnė už darbo vietos apšvietą, kontrastas yra didžiulis. Geriau, jei darbo vieta bus pasukta šonu į langą. Siekiant išvengti kontrasto tamsiuoju paros metu, ant langų sumontuoti šviesūs roletai.
Šešėliai taip pat sukuria aštrius kontrastus. Skaistis apšviestoje vietoje ir šešėlyje gali skirtis dešimtis kartų. Kad būtų išvengta aštrių šešėlių, nereikėtų įsileisti tiesioginės saulės šviesos. Galima ją išskaidyti matine šviesia medžiaga arba naudoti žaliuzes. Dirbtiniam apšvietimui reikia naudoti ne taškinius šviesos šaltinius, o išsklaidytą šviesą. Labai tinka netiesioginė šviesa, kuomet beveik nėra šešėlių.
Tiesa, vien netiesioginę šviesą naudoti nėra energetiškai efektyvu, todėl dažnai naudojami kombinuotos tiesioginės ir netiesioginės šviesos šviestuvai. Optimalus santykis būtų apie 60-70 proc. netiesioginės ir 40-30 proc. tiesioginės šviesos. Geriausia naudoti pakabinamus šviestuvus. Jie, palyginti su toršerais, pigesni ir leidžia laisviau formuoti interjerą nei sieniai šviestuvai.
Kitas svarbus dalykas yra akinimas. Turbūt daugeliui yra tekę važiuoti automobiliu tamsiu paros metu. Kuomet neapšviestame kelio ruože iš priekio atvažiuoja automobilis, kelias apsišviečia žymiai geriau, tačiau matomumas ženkliai suprastėja. Taip yra būtent dėl akinimo. Kalbant apie dirbtinį apšvietimą, labai svarbu yra šviestuvo vieta ir jo optika.
Šviestuvo vietą geriausiai gali parinkti specialistas, atsižvelgęs į situaciją. Šviestuvas turėtų neakinti ne tik toje dabo vietoje dirbančio žmogaus, bet ir kitų toje patalpoje esančių. Dėl akinimo taip pat nereikėtų „peršviesti" lubų - jei atstumas nuo šviestuvo iki lubų yra nedidelis, netiesioginės šviesos šviestuvas gali apšviesti lubas taip ryškiai, kad pradeda akinti pačios lubos. Šiuo metu šviestuvams sukurta įvairių optikų, mažinančių akinimą.
Staliniai šviestuvai rečiau naudojami profesionaliam darbo vietos apšvietimui. Pasirenkant konkretų šviestuvą darbo vietai šiandien derėtų rinktis tarp T5 dienos šviesos (liuminescencinių) lempų ir LED. Montuojamų į lubas šviestuvų yra labai įvairaus galingumo, ilgių ir optinių savybių. Korpusas pagamintas iš lieto aliuminio, dažomas pilka arba balta spalva milteliniu būdu. Šviestuvai gali būti naudojami atskiri (C50-R), taip pat ir jungiami į šviestuvų linijas (C50-RR).
Jei norite nebrangaus varianto, geriau rinktis dienos šviesos lempas. Jei investicija į LED šviestuvus lyginant su T5 dienos šviesos lempomis leis sutaupyti 20-30 proc. energijos, tai investicija į išmanią valdymo sistemą leis sutaupyti iki 80 proc.
Elegantiškas, mažo aukščio - tik 64 mm, pakabinamas šviestuvas skirtas LED šviesos šaltiniams arba liuminescencinėms lempoms. Kitas dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį, yra valdymas. Namų biure dažniausiai užtenka paprasto jungiklio, tačiau didesniame biure verta įrengti automatines šviesos valdymo sistemas. Kitas aspektas - buvimo jutikliai. Jie itin tinka, kuomet darbuotojas ne visą darbo laiką būna darbo vietoje.
Kaip pasirinkti elektros lempute | kokia lempute pirkti | lempuciu rusys | arvizas patarimai
tags: #reikalavimai #irengiant #liuminescensines #lempas #patalpose