Sandėliavimo patalpų reikalavimai Lietuvoje

Sandėliavimo paskirties patalpoms priskiriami sandėliai, sandėliavimo patalpos, prekių ir daiktų laikymo patalpos, archyvai, saugyklos, konteinerių, muitinės sandėliai ir pan. Sandėliavimo tikslas gali būti labai įvairus - pagamintos produkcijos laikymas, tarp jų ir maisto produktų, trąšų, grūdų, žaliavų sandėliavimas, prekių sandėliavimas ir paskirstymas, technikos sandėliavimas ir kt. Apie 80 proc. sandėlio parametrų lemia jo paskirtis ir funkcijos. Savaime aišku, elektronikos komponentų sandėlis bus visai kitoks nei statybinių medžiagų sandėlis. Daugeliu atveju sandėliuose numatomos pakrovimo-iškrovimo vietos, administracinės, poilsio patalpos.

Sandėliai klasifikuojami įvairiais aspektais. Pagal pagrindinę funkciją sandėliai gali būti: žaliavų, prekių ir gaminių, technikos laikymo, perkrovimo ir paskirstymo, konteinerių, muitinės, konsignacijos sandėliai ir kt. Pagal aukštį sandėliai gali būti žemi (iki 4,2 m aukščio), vidutinio aukščio (4,2-7,2 m) ir aukšti (nuo 7,2 iki 25 m). Standartinio sandėlio aukštis siekia 6-7 metrus. Pagal sandėliuojamų medžiagų pobūdį sandėliai gali būti specializuoti - skirti tik vieno tipo žaliavoms ar gaminiams, maišyto tipo, skirti kelių rūšių skirtingiems kroviniams, ar daiktams ir universalūs sandėliai, pritaikyti daugeliui prekių, gaminių, krovinių. Kadangi vis daugiau darbų sandėliuose atlieka robotai, neseniai STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" papildytas nauju sandėlių tipu - automatizuotas sandėliavimo sistemų statinys.

Rengiant sandėlio projektą pirmiausia analizuojama sklypo padėtis, privažiavimo keliai ir transporto pobūdis bei intensyvumas. Projektavimo užduotyje turi būti nurodyta sandėlio paskirtis, planuojamas plotas, sandėliavimo būdai (padėklai, stelažai), viduje naudojama judėjimo ir kėlimo įranga, reikalingos pagalbinės patalpos, vartų skaičius ir kt. Kaip sako sandėlius projektuojantis architektas Lauras Paulauskas, geriausia, jei sandėlis projektuojamas drauge su gaisrininku ir konstruktoriumi. Jeigu sandėlio tarpatramis mažesnis nei 12 m, toks statinys dar nepriskiriamas prie ypatingų, jei didesnis - tai jau bus ypatingas statinys.

Dažniausiai užtenka daugelyje Lietuvos vietų išbandytų vadinamųjų taškinių pamatų, kai tam tikrose vietose iš betono suformuojamos banketės - poliai ir jungiami su rostverku, o ant bankečių montuojamos laikančiosios kolonos. Tokia konstrukcija, lyginant su kitais pamatų tipais, ir lengvesnė, ir pigesnė. Vokiečiai ją išbandę ir naudoja jau daugybę metų. Sandėlio grindys dažniausiai būna įrengiamos iš liejamo betono. Priklausomai nuo apkrovų naudojami C25/30 stiprio betonai. Dabar dažniausiai armavimui naudojama polipropileninė fibra, priklausomai nuo apkrovų 2- 4 kilogramai m3. Didelius plotus užbetonuoti naudojamos lazerinės betono lyginimo mašinos. Betonui apkietėjus paviršius glaistomas. Ant glaistyto betoninio paviršiaus galima įrengti liejamas dangas kurios dažniausiai tinkamiausios sandėliams.

Sandėlio atitvaroms tinka bet kuri statybinė medžiaga, klausimas tik - ar verta, kiek kainuoja ir kiek trunka statyba. Būtent dėl šių priežasčių šiuolaikiniai sandėliai beveik nestatomi iš betono, gelžbetonio, plytų, blokelių, nebent reikalingas ypatingas sienų tvirtumas, sandarumas. Tokiu atveju dažniausiai naudojamos surenkamos gelžbetonio konstrukcijos. Neretai sandėlio atitvaros kombinuojamos iš kelių medžiagų, pavyzdžiui, gelžbetonio, metalo, medžio, daugiasluoksnių sandwich plokščių.

Modeliuojant konstrukcijų skaičiavimo programa SCIA Engineer keturių skirtingų sandėlio konstruktyvų (medžio, plieno, gelžbetonio ir kombinuotą gelžbetonio su plienu) projektus, paaiškėjo, kad pagal pastatų stabilumo, geotechninius ir atsparumo ugniai skaičiavimus, stabiliausiais ir atspariausias ugniai yra gelžbetonio konstrukcijų sandėlis. Jo konstrukcijos yra stabiliausios, mažiausiai nusidėvinčios ir atspariausios ugniai, tačiau tokio sandėlio statyba yra brangiausia. Antroje vietoje yra sandėlis iš kombinuotų konstrukcijų - gelžbetonio ir metalo, ši konstrukcija pasirodė ir pigiausia, trečioje vietoje liko medinės sandėlio konstrukcijos. Renkantis konstruktyvą žinotina, kad, jeigu sandėlio tarpatramis mažesnis nei 12 m, toks statinys dar nepriskiriamas prie ypatingų, jei didesnis - tai jau bus ypatingas statinys.

Dažna ir palyginti nebrangi sandėlių sienų medžiaga - profiliuoti skardos lakštai. Tokie statiniai paprastai vadinami angarais, pirmiausia jie buvo pradėti statyti kaip lėktuvų laikymo ir remonto patalpos. Profiliuotos skardos lakštai turi banguotą reljefą, kuris suteikia sumontuotoms plieninėms konstrukcijoms standumą ir tvirtumą. Stogo sijos viena su kita bei kolonos su sijomis tvirtinamos standžiomis jungtimis. Profiliuotos skardos lakštų privalumai: pigus ir greitas montavimas, paprastas įrengimas, atsparumas korozijai. Yra įmonių, gaminančių standartizuotus plieno lakštų sandėlius ar angarus, kurie tinkami daugiafunkcinei paskirčiai. Bet, norint palaikyti komfortišką temperatūrą profiliuotos skardos sandėliuose - angaruose, reikia įrengti šildymo sistemą arba apšiltinti, o tai ne visada priimtina.

Daugiasluoksnės plokštės (angl. Sandwich panels) - trisluoksnis gaminys, kurį sudaro du išoriniai plieno lakštai, tarp kurių įklijuotas užpildas - izoliacinė medžiaga. Nuo užpildo medžiagos ir jos storio priklauso Sandwich plokščių techninės savybės. Užpildui naudojama mineralinė vata, poliuretanas, polistireninis putplastis. Daugiasluoksnių plokščių privalumas - lengvumas ir geros šilumos izoliacijos savybės. Užpildo medžiaga sumažina šilumos perdavimą tarp dviejų sluoksnių. Tai reiškia, kad daugiasluoksnės plokštės gali padėti palaikyti komfortišką patalpų temperatūrą, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą, nesudėtinga pasiekti netgi viso pastato A++ energinio efektyvumo klasę.

Daugiasluoksnės plokštės pasižymi gera garso izoliacija, mažina triukšmo lygį. Užpildo medžiaga sugeria garso bangas, o apvalkalai jas atspindi, todėl sumažėja triukšmo lygis. Atsparumas ugniai yra dar viena esminė daugiasluoksnių plokščių savybė. Užpildo medžiaga paprastai yra nedegi arba atspari ugniai, todėl kilus gaisrui yra mažesnė tikimybė, kad liepsnos išplis. Be to, daugiasluoksnėse plokštėse naudojamos plėvelės gali būti pagamintos iš ugniai atsparių medžiagų, taip dar labiau sumažinant gaisro pavojų. Be viso to daugiasluoksnės plokštės yra greitai sumontuojamos, yra daug jų gamintojų, tarp jų ir Lietuvoje, dėl netolimo transportavimo mažėja jų kaina. Neperseniausiai buvo atnaujintas daugiasluoksnių plokščių gamybos standartas EN 15254-5:2018, taikomas visiems daugiasluoksnių plokščių gamintojams Europos Sąjungos šalyse. Daugiasluoksnės plokštės yra numeris vienas tarp medžiagų, pasirenkamų sandėlių, prekybos, pramoninės ir gamybos paskirties pastatų statybai.

Sandėliavimo patalpos statomos iš kombinuotų medžiagų ir konstrukcijų, kai naudojamos dvi ar daugiau karkaso ir atitvarų medžiagos. Pavyzdžiui, profiliuotos skardos lakštų apvalkalas ant metalo ir medienos karkaso, arba metalinis karkasas su jį užpildančia izoliacine medžiaga ir apdaila. Plieninių konstrukcijų sandėliavimo patalpa derinama su mūru. Sandėlio stogo forma gali būti įvairi - dvišlaitė, vienšlaitė, plokščia, nuolydis irgi gali būti įvairus, dėl sniego apkrovų rekomenduojama rinktis 7 - 20 laipsnių nuolydį.

Dažniausiai sandėlio stogo konstrukcija projektuojama iš medinių sijų, klijuotos medienos sijų, dvitėjinių medienos arba metalinių sijų, metalinės arba medinės santvarinės konstrukcijos. Stogo dangai naudojami profiliuoti plieno laštai, bituminė ruloninė danga, daugiasluoksnės plokštės. Dažniausiai pasirenkama sandėlio stogo konstrukcija - metalinės santvarinės stogo konstrukcijos su daugiasluoksnių plokščių danga. Sandėlio stogo stabilumui labai svarbus veiksnys yra vėjo ir sniego apkrovos, taip pat tvirtinimo elementai.

Gaisrinė sauga sandėliuose

Gaisrinei saugai sandėliuose skiriamas ypatingas dėmesys, todėl geriausia, jei sandėlio projektavime dalyvauja gaisrininkas, o elektrikai rengia atskirus elektros instaliacijos ir gaisrinės saugos projektus. Nuo reikalingo sandėliavimo patalpų atsparumo ugniai dažniausiai priklauso laikančiojo konstruktyvo medžiagos. Statinio stogo plotas (kv. Asg ir Bsg kategorijų patalpose turi būti įrengtos lengvai numetamos išorinės konstrukcijos. Ritininė stogo danga lengvai numetamų konstrukcijų zonoje turi būti padalyta (perpjauta) į ne didesnes kaip 180 kv.

Pagal Bendrosios gaisrinės saugos taisykles, jeigu patalpose kaupiasi dulkės, elektros skirstomųjų spintų ir skydinių durys turi būti sandarios, atstumai nuo šviestuvų iki sandėliuojamų medžiagų turi būti didesni nei 50 cm. Remiantis „Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis" per Asg, Bsg, Cg, kategorijų sandėliavimo paskirties pastatus ir patalpas draudžiama tranzitinius kabelius tiesti atvirai. Jei sandėlyje bus degiųjų medžiagų, reikia numatyti ne darbo metu galios ir apšvietimo tinklų atjungimą komutavimo aparatais išorėje, nepaisant, jog tinklai gali būti atjungiami viduje. Elektros kabeliai sandėlio instaliacijoje parenkami pagal gaisrinės saugos lygį.

Kabeliai pagal LST EN 13501-6:2014 standartą „Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 6 dalis. Elektros laidų ir kabelių klasė pagal degumą, pagal dūmų susidarymą, pagal liepsnojančių dalelių ir (arba) dalelių susidarymą, pagal rūgštingumą I,II ir III klasės gamybos ir pramonės, sandėliavimo patalpose turi būti ne žemesnė kaip Eca. O jei patalpose vienu metu gali būti daugiau nei 50 žmonių, ne žemesnės kaip Dca klasės. Kabeliai taip pat privalo atitikti ES "Statybos produktų reglamentą" (angl. CPR - Construction Products Regulation).

Jeigu gyvenamosiose patalpose labai svarbu, kad elektros kabeliai būtų behalogeniai ir mažo dūmingumo, tai sandėliavimo patalpose svarbiau, kad elektros instaliacijos kabeliai būtų atsparūs ugniai. Sandėliavimo patalpose žmonių susibūrimų beveik nebūna, bet gaisro atveju galimi didžiuliai materialaus turto nuostoliai. „Prysmian Group Baltic" kabelių asortimente yra grupė ugniai atsparių kabelių.

Pagal Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisykles „Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų kabeliai turi būti apsaugoti nuo gaisro ir mechaninio pažeidimo. Tokių sistemų kabeliai nuo tiesioginio ugnies poveikio turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis užtvaromis arba tam tikslui naudojami specialūs ugniai atsparūs kabeliai, atitinkantys LST EN 50362 arba LST EN 50200 standartus.

Kadangi sandėlių įrengimas nėra standartinis, parenkant instaliacinius ir galios kabelius reikia atsižvelgti į jų eksploatacines sąlygas. Pagrindinė įranga prekių ir gaminių sandėliuose yra stelažai, jų yra įvairių tipų pagal sandėliuojamų prekių ir medžiagų pobūdį. Tai paletiniai, padėklų, mobilieji, automatizuoti, gravitaciniai, surenkami, besisukantys ir kt. Sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 50 kv.m, praėjimai tarp stelažų, rietuvių ir (ar) konteinerių turi būti ne siauresni kaip 0,8 m, o sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 200 kv.m - ne siauresni kaip 1,2 m. Sandėliuose fizinį rankų darbą palengvina ritininiai konvejeriai, transporto priemonės, tokios kaip šakiniai krautuvai, padėklų krautuvai, kėlimo įranga.

Sandėliavimo patalpų rinka Lietuvoje

2023 metais sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos rodikliams Lietuvoje pasiekus rekordines aukštumas, 2024-2025 metais jau fiksuojamas pajamų mažėjimas, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) Lietuvoje per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 70 mln. Po rekordinio plėtros laikotarpio 2024 metais, per 2025 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje ir jo apylinkėse buvo pastatyti penki nauji įvairios paskirties projektai, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė 70.500 kv. m. Įvairaus dydžio ir koncepcijos projektus įgyvendino tokios įmonės kaip: „Transekspedicija“, „Sirin Development“, „Darnu Group“, „Transtira“, „Galio Group“.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus mieste ir jo apylinkėse išaugo 7% iki 1.080.000 kv. m. Be tipinių sandėlių įmonės ir toliau aktyviai investuoja į daugiafunkcinės paskirties projektus (angl. stock-office), kuriuose dažniausiai bent pusę ploto užima sandėliavimui skirtos patalpos. Sparčiai augantis naujų sandėliavimo patalpų plotas, kurio plėtrą inicijuoja ne tik nuomai statantys plėtotojai, bet ir savo reikmėms projektus įgyvendinančios didelės įmonės, pastaruoju metu augina ir bendrą laisvų patalpų plotą.

Per 2025 metų pirmąjį pusmetį laisvų sandėliavimo patalpų lygis Vilniuje ir jo apylinkėse ūgtelėjo nuo 5% iki beveik 7%. „Ir tai yra aukščiausias laisvų patalpų lygis nuo 2011 metų. Savo reikmėms didelius logistikos centrus statančios įmonės po truputį atlaisvina patalpas senesniuose projektuose, o naujai įgyvendinti ir rinkai skirti projektai dažnai atsidaro ne pilnai išnuomoti“, - atkreipia dėmesį R. Kauno mieste ir jo apylinkėse per 2025 metų pirmąjį pusmetį buvo pastatyti du nauji sandėliai, kurie modernių sandėliavimo patalpų rinką papildė beveik 65.000 kv. m.

Baldų gamybos įmonės „Freda IV“ užsakymu Kauno laisvoje ekonominėje zonoje „YIT Lietuva“ baigė vieno didžiausio sandėlio Lietuvoje statybas. Į 60.000 kv. m ploto sandėlį su administracinėmis patalpomis buvo investuota beveik 50 mln. eurų. Tuo metu „Sirin Development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pastatė 12.000 kv. m ploto sandėlį, kuriame veiklą vykdys gėrimų gamintoja „Coca-Cola HBC Lietuva“. Po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Kauno mieste ir jo apylinkėse išaugo beveik 10% iki 742.100 kv. m.

Klaipėdos mieste ir jo apylinkėse pastaruoju metu didesnių sandėliavimo projektų nebuvo įgyvendinta, o labiau investuojama į daugiafunkcinės paskirties projektus. Tai šalia miesto ribos ir pagrindinių miesto gatvių esantys projektai, kurie gali itin lanksčiai prisitaikyti prie nuomininkų poreikių ir įvairiais santykiais pasiūlyti biuro, prekybines, maitinimo ir sandėliavimo paskirčiai tinkančias patalpas. Tarp tokių plėtojamų projektų galima paminėti: „Acorn verslo parkas“, „Jūros miestas“, „Liepų parkas“.

Tuo metu į tipinius ir didesnio ploto sandėlius planuoja investuoti krovinių pervežimo ir logistikos paslaugas teikianti įmonė „Vlantana“, kuri šalia autostrados Vilnius-Klaipėda valdomo sandėlių komplekso pastatys dar du apie 40.000 kv. m ploto sandėlius. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metų viduryje bendras sandėliavimo patalpų plotas Klaipėdos mieste ir jo apylinkėse sudarė 377.500 kv. m.

„Sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose 2025 metų pirmąjį pusmetį išliko stabilios. Kadangi sandėliavimo patalpų rinka reguliariai papildoma vis nauju plotu, o nemaža dalis potencialių nuomininkų vis dar išlieka atsargūs svarstydami tiek apie plėtrą ar patalpų atnaujinimą, tai patalpų savininkų derybinės galios šiuo metu yra apribotos“, - teigia R. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2025 metų viduryje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose šiuolaikines sandėliavimo patalpas dažniausiai buvo siūloma nuomotis už 4,2-5,8 Eur/kv. m, o senesnės statybos - už 2,0-4,0 Eur/kv. m.

Pasak R. Reginio, tikėtina, kad ir šių metų antrąjį pusmetį sandėliavimo patalpų sektoriuje išsilaikys panašios tendencijos, t. y. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami pramonės ir sandėliavimo sklypams Lietuvoje, ar galima tokiuose sklypuose statyti parduotuves ir kokios yra žemės paskirties keitimo galimybės.

Žemės paskirtis ir reikalavimai

Vadovaujantis LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymu dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos apibrėžiamos kaip:

• Žemės sklypai, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių statiniams.
• Žemės sklypai, skirti sandėlių statiniams.
• Žemės sklypai, skirti energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius.
• Žemės sklypai, skirti atliekų naudojimo, paruošimo naudoti ar šalinti statiniams ir (ar) įrenginiams.

Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“:

• Gamybos, pramonės paskirties pastatai - gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės, skerdyklos ir kita).
• Sandėliavimo paskirties pastatai - pastatai, pagal savo tiesiginę paskirtį naudojami sandėliuoti (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti).

O parduotuvė priskiriama prekybos paskirties pastatams:

• Prekybos paskirties pastatai - skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai).

Ar galima pramonės ir sandėliavimo sklype statyti parduotuvę?

Teoriškai, pagrindinė pastato paskirtis turėtų būti sandėliavimo arba pramonės. Tokiu atveju, pastate 49% ploto galėtų būti skirta parduotuvei, o 51% - sandėliui. Tačiau yra galimybių gauti komercinės paskirties sklypo paskirtį tokioje teritorijoje. Tuomet ir parduotuvę oficialiai bus galima statyti. Darytina išvada, kad prekybos paskirties pastatas gali būti statomas tik komercinės paskirties žemėje.

Ministrų aprašas apibrėžia, kad komercinės paskirties objektų teritorijos - tai žemės sklypai, skirti:

• Viešbučių paskirties pastatams.
• Administracinės paskirties pastatams (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų pastatus).
• Prekybos paskirties pastatams.
• Paslaugų paskirties pastatams.
• Maitinimo paskirties pastatams.
• Sporto paskirties pastatams.

Vadinasi, norint statyti parduotuvę, reikėtų keisti žemės paskirtį į komercinę.

Žemės paskirties keitimas

Norint statyti parduotuvę pramonės ar sandėliavimo sklype, dažniausiai reikalingas žemės paskirties keitimas į komercinę. Šis procesas gali būti sudėtingas ir reikalauja atitikties įvairiems teisiniams reikalavimams bei procedūroms.

Žemės paskirties keitimo etapai:

1. Kreipimasis į savivaldybę su prašymu pakeisti žemės paskirtį.
2. Detaliojo plano rengimas (jei reikalingas).
3. Projekto derinimas su atitinkamomis institucijomis.
4. Žemės paskirties keitimo įregistravimas Registrų centre.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad žemės paskirties keitimas gali būti apribotas dėl teritorijų planavimo dokumentų, aplinkosaugos reikalavimų ar kitų teisės aktų.

Reikalavimai pastatams pramonės ir sandėliavimo sklypuose

Pastatams, statomiems pramonės ir sandėliavimo sklypuose, keliami specifiniai reikalavimai, susiję su sauga, priešgaisrine sauga, aplinkosauga ir kitais aspektais.

Pagrindiniai reikalavimai:

• Atitiktis statybos techniniams reglamentams (STR).
• Priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymasis.
• Aplinkosaugos reikalavimų laikymasis (atliekų tvarkymas, triukšmo lygis ir kt.).
• Sanitarinių normų laikymasis.
• Infrastruktūros užtikrinimas (vandentiekis, nuotekų tinklai, elektra ir kt.).

Prieš pradedant statybos darbus, būtina gauti statybos leidimą ir parengti atitinkamą projektinę dokumentaciją.

Papildomi reikalavimai sandėlių statybai ir įrengimui

Šioje lentelėje pateikiami papildomi gaisrinės saugos reikalavimai, atstumai ir kiti svarbūs aspektai, kuriuos reikia įvertinti projektuojant ir statant sandėlius.

tags: #reikalavimai #sandeliavimo #patalpoms