Remigijaus Žemaitaičio turto deklaracija: Nuo 940,5 tūkst. eurų iki 1,4 mln. eurų

Remigijus Žemaitaitis - abejotinos reputacijos politikas, tačiau pagal turimą turtą yra vienas turtingiausių Lietuvos politikų. Beje, „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis milijonieriumi tapo visai neseniai: 2023 metais jis turėjo turto už 940 tūkst. Eur, jo turtas augo ir, 2024 metų duomenimis, siekia beveik 1,4 mln. Eur.

Kaip galima pamatyti iš VMI paskelbtos informacijos, 2024 metais R.Žemaitaičio ir jo žmonos Živilės Žemaitaitienės sukauptas turtas siekė 1,4 mln. eurų. Vien R.Žemaitaičio deklaruoto turto vertė siekė 1,39 mln. eurų.

Palyginimui, 2023 metų duomenimis, R.Žemaitaitis su sutuoktine buvo deklaravę turto už 940,5 tūkst. eurų. Taigi per metus šeimos turto vertė išaugo beveik puse milijono eurų.

Lyginant R. Žemaitaičio deklaracijas už 2023 ir 2024 metus matyti, kad 187 tūkst. eurų augo jo gyvenamųjų namų Lietuvoje vertė, atsirado 24 tūkst. vertės statinių, kurių prieš metus nebuvo. 95 tūkstančiais išaugo politiko valdomų žemės sklypų vertė, 149 tūkstančiais išaugo turimų akcijų vertė, 20 tūkst. padidėjo santaupos.

R. Žemaitaičio turto struktūra

Pateikti duomenys rodo, kad pernai R.Žemaitaitis įsigijo kitų statinių, kurių, kaip minėta, vertė - daugiau nei 24 tūkst. eurų. Ankstesniais metais apie juos duomenų deklaracijoje nebuvo.

R.Žemaitaičiui priklausančių gyvenamųjų namų vertė per metus augo 187 tūkst. eurų - nuo 130 tūkst. eurų iki 317 tūkst. eurų. Tuo tarpu turimų butų vertė praktiškai nesikeitė - nuo 175 tūkst. eurų nusileido iki 173 tūkst. eurų. 95 tūkst. eurų augo politiko valdomų žemės sklypų vertė - nuo beveik 50 tūkst. eurų iki 145 tūkst. eurų.

Įspūdingai augo „aušriečio“ turimų akcijų vertė. Užpernai R.Žemaitaitis deklaravo turįs akcijų, kurių vertė siekė kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų, pernai - 170 tūkst. eurų.

R.Žemaitaitis per metus sukaupė ir daugiau santaupų - pernai deklaravo turįs beveik 278 tūkst. eurų piniginių lėšų, užpernai - 257,5 tūkst. eurų.

O šeimos turimos paskolos per metus sumažėjo - nuo 166 tūkst. eurų užpernai iki 92 tūkst. eurų pernai.

R.Žemaitaitis deklaravo turįs meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ar kitų deklaruotinų daiktų už beveik 283 tūkst. eurų - lygiai tiek pat, kiek ir 2023 metais.

Beje, R.Žemaitaitis deklaravo nebeturįs automobilių, kurių vertė užpernai siekė 25 tūkst. eurų.

Politiko žmona Ž.Žemaitaitienė deklaravo 65 tūkst.

R. Žemaitaitis už praėjusius metus deklaravo 173 tūkst. eurų butą, 317 tūkst. eurų vertės namą, 24 tūkst. vertės kitų statinių, 145 tūkst. eurų vertės žemės sklypų. Politiko akcijos vertos 170 tūkst. eurų. R. Žemaitaitis turi daiktų, juvelyrikos ar meno dirbinių už 282 tūkst. eurų, 277 tūkst. eurų yra susitaupęs, 92 tūkst. eurų politikas pasiskolinęs.

Jam priklauso 490 tūkst. eurų verti Lietuvoje esantys nekilnojamojo turto (NT) objektai (173 tūkst. eurų vertės butas, 317 tūkst. eurų vertės namas, kiti statiniai, kurių vertė - daugiau nei 24 tūkst. eurų).

R. Žemaitaitis yra keturių įmonių akcininkas, savo sąskaitose turi sukaupęs daugiau nei 250 tūkstančių eurų. Beveik 283 tūkstančius eurų politikas yra investavęs į meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir kitus vertingus daiktus.

Privačių interesų deklaravimas

Vyriausios tarnybinės etikos komisijos tinklapyje (vtek.lt) nurodoma, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pateikė dvi privačių interesų deklaracijas. Pirmoji pateikta 2012 m. rugpjūčio 6 d. Joje deklaruoti ryšiai su juridiniais asmenimis, sandoriai nėra deklaruoti.

Seimo nariai privačių interesų deklaracijas teikia pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Deklaracijoje nurodoma deklaruojančio bei jo sutuoktinio asmens duomenys, juridiniai asmenys, kurių dalyviu yra pats deklaruojantis arba jo sutuoktinis, individuali veikla, gautos dovanos (išskyrus iš artimų asmenų), jei jų vertė viršija 150 eurų, bei sudaryti sandoriai, jei jų vertė viršija 3000 eurų, bei kiti asmenys ar duomenys, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Antrąją patikslintą privačių interesų deklaraciją Seimo narys R. Žemaitaitis pateikė 2017 m. kovo 6 d. Seimo narys papildė privačių interesų deklaraciją sudarytais sandoriais: žemės sklypų pirkimo-pardavimo, automobilio pirkimo bei paskolos būstui sandoriu, iš viso nurodyta 11 sandorių, kurių vertė viršija 3000 eurų.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2015 m. gegužės 1 d.

Valstybinė mokesčių inspekcija savo 2017 m. kovo 3 d. rašte Nr. R-1330 Komisijai nurodo, kad Seimo narys R. Žemaitaitis Metinę 2015 metų gyventojo (šeimos) turto deklaraciją pateikė 2016 m. gegužės 19 d. Joje nurodoma, kad R.

Seimo narys papildė privačių interesų deklaraciją sudarytais sandoriais: žemės sklypų pirkimo-pardavimo, automobilio pirkimo bei paskolos būstui sandoriu, iš viso nurodyta 11 sandorių, kurių vertė viršija 3000 eurų.

R. Žemaitaitis teigia nevengęs papildyti privačių interesų deklaracijos, o dėl darbų gausos pamiršęs tą padaryti.

Seimo narys A. Anušauskas 2016 m. gruodžio 22 d. kreipimesi nurodė, kad 2015 metais Seimo narys R. Savo paaiškinime komisijai Seimo narys R. Žemaitaitis nurodė, kad žemės sklypą pirko 2015 metų balandžio mėnesį.

1. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nustatytų privačių interesų deklaravimo terminų, dėl ko Seimo nario R.

Žemaitaitis nuo šių metų gegužės kas mėnesį gauna po kiek daugiau nei 1200 eurų nuo to momento, kai dėl gresiančios apkaltos už antisemitinius pasisakymus pasitraukė iš Seimo. Ir, kaip pats sako - tapo bedarbiu.

„Pasinaudojau įstatymu nustatytomis galimybėmis užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pažiūrėti, kaip ta Užimtumo tarnyba dirba. Tai nuo gegužės 22 dienos esu bedarbis, Lietuvoje ieškantis darbo. Gaunu 1222 eurų išmoką, ar kaip ten skaitosi“, - pasakoja Žemaitaitis.

Kritika dėl nedarbo išmokos

Eiliniai Lietuvos gyventojai ir darbo neturintys piliečiai pasipiktinę tokiu politiko elgesiu. Bet tokie yra įstatymai. Nedarbo išmoka teisiškai priklauso kiekvienam, darbo netekusiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo turimų turtų ir socialinės padėties.

Tačiau Žemaitaitis yra ne eilinis bedarbis, o labai turtingas bedarbis, kuris greičiausiai galėtų nedirbti visą likusį gyvenimą ir kuo puikiausiai gyventi be jokios valstybės paramos.

„Jeigu žmogus aiškiai gali turėti iš ko gyventi, tai sistema turėtų veikti taip, kad jam nereiktų pašalpų“, - sako vilnietis Paulius.

„Aš, pavyzdžiui, esu bedarbis ir negaunu išmokos, ar galite jūs man parūpinti nedarbo išmoką, nueiti į Užimtumo tarnybą ir pasakyti, kad man išmokėtų nedarbo išmoką?“ - kalba vilnietis Rimantas.

„Kai žmogus, turintis tiek pajamų ir važinėjantis tokiais nekukliais automobiliais, ima tokią išmoką, tai klausimai daugiau tikrai yra vertybiniai“, - komentuoja politologė Rima Urbonaitė.

Tačiau vien Žemaitaičio namas, esantis Vilniuje, šalia Neries upės, pagal rinkos vertę gali kainuoti apie vieną milijoną eurų. Be to, politikas turi butą ir sodybą Rusnėje, kurioje augina danielius ir vykdo kitą ūkinę veiklą.

„Ponas Žemaitaitis yra ne šiaip žmogus, kuris sulaužė Konstituciją, jis yra abejotinos reputacijos politikas, bet ir labai turtingas politikas. Buvo daug skandalų, teko apie tai rašyti, tai ir vandenvietėje atsiradęs prabangus namas, jis pats girdavosi ir savo ūkiu, pinigais ir sakydavo, kad Seimo nario darbas jam yra tik pramoga“, - teigia tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.

„Man pinigų nereikia, aš gaunu dividendus, aš gaunu iš ūkio pajamų, mano vidutinės pajamos mėnesinės yra apie 4-5 tūkstančiai“, - sako R. Žemaitaitis.

„Tai šiuo atveju, ta pašalpa yra įdomi situacija, teisiškai jis į ją teisę turi ir ji yra maksimali dėl to, kad jo atlyginimas buvo pakankamai didelis, bet klausimas, ar iš tikro nėra moralu ją imti, kai tu pinigų turi pakankamai daug ir net vyksta tyrimai dėl tų pinigų kilmės“, - komentuoja S. Malinauskas.

Žemaitaičio kolega ir likimo brolis, Seimo mandato per apkaltą netekęs Petras Gražulis, tikina, kad pasielgė priešingai. Nesinaudojo jokia valstybės pagalba.

„Aš nei cento negavau ir niekur nesikreipiau, nes jeigu jau nedavė išeitinės, tai supratau, kad niekur neapsimoka ir kreiptis“, - tikina politikas Gražulis.

Žemaitaitis įsitikinęs, kad nesielgia netinkamai, o kaip tik - tinkamai, nes paimtus iš valstybės pinigus neva panaudoja kilniems tikslams.

„Aš tuos pinigus nei pasiimu sau, aš tuos pinigus realiai net neimu, tie pinigai yra skirti labdaringam fondui, kas žino mane. Šilutė ir Šilalė tai žino, kad mes remiame vaikus, ypatingai - dvyliktokus“, - pasakoja politikas.

„Tai yra žmogus, kuris niekada nepraleis bet kurio euro ir jį pasiims tik galėdamas, ir ta nedarbo išmoka yra visiška smulkmena, palyginus su tuo, kokios galimybės Žemaitaičiui atsiras, jeigu jam pasiseks Seimo rinkimuose ir jis prieis prie biudžeto pinigų, kuriuos visiškai teisėtai, nebūtinai kokiems ten kokiems abejotiniems, bet susijusiems žmonėms galės paskirstyti“, - kalba Malinauskas.

Tačiau, net nepriėjęs prie biudžeto pinigų, bedarbis Remigijus Žemaitaitis nevargsta. Praėjusiais metais be Seimo nario atlyginimo deklaravo gavęs 44 tūkstančius 200 eurų pajamų, kaip individualios veiklos vykdytojas. Tai yra, gavo pajamas iš savo ūkinės veiklos.

Ministrų kandidatų turtas

Tik du viešai įvardinti kandidatai į ministrus - socialdemokratas Vytenis Andriukaitis ir „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis - turi turto už daugiau kaip milijoną litų. Pusę milijono litų viršijantis skaičius - taip pat retenybė.

VRK duomenimis, turtingiausias pretendentas į ministrus - Sveikatos apsaugos ministerijai vadovauti siūlomas V. Andriukaitis. Jis deklaravo turįs turto už daugiau kaip 1,71 mln. Lt. Tiesa, nemaža dalis šio turto - skolintos lėšos.

VRK pateikiamais duomenimis, turtingiausiais kandidatas į ministrus yra gavęs 542,53 tūkst. Lt paskolų. Beje, V. Andriukaitis ir skolinasi, ir skolina - jis deklaravo suteikęs paskolų už 515,89 tūkst.

Antra pagal storį pinigine pasigirti gali „Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidatas į vidaus reikalų ministrus R. Žemaitaitis: jis deklaravo turįs turto už daugiau kaip 1,47 mln. Lt. Tačiau didžioji dalis šios sumos - 622,57 tūkst. Lt - skolintos lėšos.

Trečias turtingiausias kandidatas į ministrus - Darbo partijos netikėtai į žemės ūkio ministro postą pasiūlytas konservatorius Mindaugas Kuklierius. Jo turto vertė, VRK duomenimis, siekia daugiau kaip 985 tūkst. Lt, tačiau trečdalį šios sumos - 338,37 tūkst. Lt - sudaro skolintos lėšos.

Ketvirtas pagal turtus - J. Bernatonis. Buvęs ministras ir buvęs ambasadorius per politinę ir diplomatinę deklaravo užgyvenęs turto už daugiau kaip 900 tūkst.

Tarp pretendentų į ministrus yra dar du politikai, kurių turtas viršija pusę milijono litų - tai socdemas Juozas Olekas ir „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis. Socdemas Rimantas Sinkevičius yra netoli šios ribos su 481,29 tūkst.

Kita socialdemokratė Birutė Vėsaitė gali pasigirti turtu, kurio vertė - 272,45 tūkst. Lt.

Jau ketvirtą kadenciją iš eilės į Seimą išrinktas pretendentas į teisingumo ministrus J. Sabatauskas per ankstesnes tris kadencijas nepralobo. VRK skelbiamais duomenimis, jo turto vertė siekia vos 66,38 tūkst. Lt.

Darbo partijos kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą Loreta Graužinienė deklaravo turto už 157,52 tūkst. Lt, socdemų pretendentas į finansų ministrus R. Šadžius - už 162,18 tūkst. Lt.

Juos nežymiai lenkia „darbiečių“ pretendentė vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai Virginija Baltraitienė, deklaravusi turto už 176,29 tūkst. Lt.

VRK skelbiamais duomenimis, daugumos pretendentų į ministrus metinės pajamos panašios ir svyruoja tarp maždaug 90-110 tūkst. Lt.

Mažiausiai gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybei sumokėjo kitas pretendentas į teisingumo ministrus - Juozas Bernatonis. Tiesa, jis deklaravo ir mažiausias pajamas.

Pagal gautų pajamų ir sumokėto GPM santykį pirmauja didžiausias pajamas deklaravęs politikas - pretendentas į finansų ministrus R. Šadžius.

Šis politikas nurodo per 2011 metus gavęs 125,35 tūkst. Lt pajamų ir sumokėjęs 15,4 tūkst. Lt GPM. Pajamų mokesčio dalis R. Šadžiaus metinėse pajamose - apie 12,29 proc.

Mažiausias metines pajamas deklaravo J. Bernatonis ir R. Žemaitaitis - atitinkamai 82,87 ir 85,41 tūkst. Lt.

Kandidatų į ministrus turtas, pajamos ir mokesčiai (2011 m.)

Antras turtingiausias kandidatas R. Žemaitaitis VRK deklaravo esantis trijų bendrovių akcininkas. Tai bendrovės „Dervira“, „Dervira ir partneriai“ bei „Statyk pats“.

Jo partijos bendražygis, aplinkos ministru tapti siekiantis V. Mazuronis deklaravo ryšius su vienu juridiniu asmeniu - bendrove „Architektų gildija“.

„Darbietė“ L. Graužinienė yra individualios įmonės savininkė.

Jos partietė V. Baltraitienė nurodė tris juridinius asmenis, kuriuose tiesiogiai dalyvauja jos vyras Regimantas Baltraitis. Tai automobilių remontu besiverčianti Kėdainių įmonė „Vikrema“, kur R. V.

Turtingiausias kandidatas į ministrus V. Andriukaitis nurodo, kad dar 2006 m. iš pernai nacionalizuoto banko „Snoras“ paėmė 750 tūkst. Lt paskolą.

Be to, V. Andriukaitis nurodė, kad interesų konfliktą jam kelti gali sūnų užimamos pareigos.

Susisiekimo ministru pretenduojantis tapti R. Sinkevičius deklaravo esąs bendrovių „Achema“ bei „Lidma“ akcininkas.

Kandidatas į finansų ministrus R. Šadžius nurodė dirbantis bendrovėje „Vtex“, o taip pat - Edukologijos bei Vilniaus universitetuose.

J. Olekas turi ryšių su valstybės valdoma bendrove „Lietuvos geležinkeliai“, kurioje dirba ne vienas įtakingas socialdemokratas.

J. Sabatauskas nurodė, kad jo žmona Stanislava Sabatauskienė dirba šilumos tiekimo kompanijoje „Litesko“.

Tiesioginis jo konkurentas, teisingumo ministro kėdės taip pat siekiantis J. B.

„Darbiečių“ į žemės ūkio ministrus siūlomas konservatorius M.

Žemaitaitis ir Vėgėlė: turtingiausi kandidatai į prezidentus

Turtingiausias kandidatas 2024 m. prezidento rinkimuose - Ignas Vėgėlė. Jis yra ir vienintelis milijonierius tarp visų 8 kandidatų. Už jo rikiuojasi Remigijus Žemaitaitis.

Pasak R. Urbonaitės, svarbu, apskritai, kaip atrodo kandidato visa biografija, darbinė veikla ir [tada] jau turima sukauptas turtas ir pajamos. Dalies kandidatų pajamų deklaracijos R. Urbonaitei atrodo aiškios ir klausimų nekeliančios.

„Jis yra dar trijų įmonių akcininkas. Tos įmonės, bent jau kai kurios, matosi, susijusios su šeimos nariais. Kitas dalykas - R. Žemaitaitis nurodo 2023 metais gavęs virš 40 tūkst. eurų pajamų iš individualios veiklos. Kaip Seimo narys gali gauti pajamas iš individualios veiklos - aš nežinau. Klausimų R. Urbonaitei kyla ir dėl įmonių, kurių akcininkas yra R. Žemaitaitis, finansų.

Visgi daugiausiai neaiškumų - dėl I. Vėgėlės.

„Jis nurodo daugiau nei 20 metų dirbęs advokatų kontoroje, kurios pavadinimas yra „Ignas Vėgėlė ir partneriai“. Tokios kontoros rekvizitai.lt puslapyje jūs nerasite. Ją rasite, pavyzdžiui, puslapyje e-teismai.lt, bet toje kontoroje nedirba I. Vėgėlė“, - sako R. Urbonaitė.

„Kitaip tariant, jeigu jūs norite nusisukti sprandą ir šiandien sužinoti apie, pažymiu, advokatą I. Vėgėlę, jūs tikrai šiandien sunkiai kažką sužinosite.

Save išsikėlęs kandidatas I. Vėgėlė 2023 m. deklaravo turto už 1,582 mln. eurų. Jis taip pat nurodė turintis vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių už 22 144 eurų, 256 tūkst. eurų piniginių lėšų ir suteikęs paskolų už 1,335 mln.

R. Urbonaitė pažymi, kad I. Vėgėlė nebėra „Vilpra“ akcininkas, nors prieš dešimtmetį dar buvo galima matyti kai kuriuose „Verslo žinių“ straipsniuose, kad I. Vėgėlė juo buvo. Užtat jis yra davęs paskolų „Vilpra“ įmonėms“, - pasakoja R. Urbonaitė.

„Kai kurie kandidatai man tampa visiška pelke. <...> Ir kol kas nė vienas iš jų net negalvoja, kad galbūt reikėtų pateikti tam tikrus paaiškinimus“, - reziumuoja politologė, turėdama omenyje R. Žemaitaitį ir I. Vėgėlę.

tags: #remigijus #zemaitaitis #turto #deklaracija