Daugiabučių renovacija Lietuvoje tampa vis populiaresnė, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti šildymo išlaidas. Vienas iš radikalesnių, bet efektyvių sprendimų - atsijungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos ir individualios šildymo sistemos įrengimas.
Aplinkos ministerija pagrįstai džiaugiasi įsiūbavusi daugiabučių renovaciją. Tiek norinčiųjų atsinaujinti kiaurasienius namus Panevėžys matė tik 2009-aisiais, kai valstybė dar dengė 50 proc. renovacijos išlaidų.
Investiciniai planai ir prioritetai
Savivaldybės renovuoti atrinktų daugiausia šilumos suvartojančių daugiabučių investicinius planus išanalizavusi B. Valkiūnienę stebina parinkti modernizacijos prioritetai: daug dėmesio namų fasadams ir, pirmininkės nuomone, per menkas pasenusioms namų šilumos sistemoms.
„Labai keista, kad pagrindinis dėmesys sutelkiamas fasadui apšiltinti. Bendrijoms siūlomi ne pigiausi, bet ir ne daugiausia šilumą taupantys variantai. Į akis krinta, kad beveik nesprendžiami klausimai, susiję su šildymo sistema. Bandoma ne atnaujinti, kaip skamba pati programa, bet grąžinti daugiabučius į buvusią 1960, 1970 ar 1980 metų padėtį“, - kritikavo B. Valkiūnienė.
Tačiau dabar planuojamiems masiškai renovuoti daugiabučiams, anot B. Valkiūnienės, siūlomi investiciniai planai orientuoti tik į trumpalaikę naudą.
„Renovuojant namą turi būti orientuojamasi ne į 2013 m., o į 2020 m., kai ir Lietuvoje įsigalios visiškai naujos energijos taupymo europinės direktyvos. Nežinau, kodėl niekas apie tai nekalba. Gal todėl, kad namą aprengti yra vienas iš lengviausių statybinių darbų, dabar rengiamuose investiciniuose projektuose šilumos sistemos pertvarka apsiriboja šilumos punkto renovacija, o dėmesys sutelkiamas į fasadą“, - svarsto daugiabučio pirmininkė.
Ją stebina, kad net ir fasadams atnaujinti dažniausiai naudojamos keraminės plytelės - vienas iš brangesnių, bet ir mažiausią šilumos ekonomiją duodantis variantas.
„Daugiabučius būtinai reikia renovuoti, bet protingai, ne aprengti tik gražiais kailiniais. Šiltinti iš išorės reikia, bet ne įmantriai, ir būtina tvarkyti viduje šildymo sistemą“, - pataria renovacijos kelią perėjusi pirmininkė.
Autonominis šildymas: Marijonų g. pavyzdys
Marijonų g. daugiabučio renovacija, pirmininkės teigimu, išsprendė iš karto dvi didžiules bėdas: apšiltino fasadą ir iš esmės pertvarkė namo „kraujotaką“.
Nuo centrinio šildymo atsijungęs daugiabutis įsirengė dujinę katilinę, butuose sumontuota autonominė šilumos apskaitos sistema, vandenį namui šildo ant šlaitinio stogo sumontuoti saulės kolektoriai. Pasak B. Valkiūnienės, ekonominis efektas - akivaizdus. Šiltuoju sezonu už gyvatuką ir vandens pašildymą butas sumoka vidutiniškai apie 9 Lt.
Finansinė paskata ir valstybės parama
Vis dėlto B. Valkiūnienė ragina kiaurasienius daugiabučius nedelsiant atnaujinti. Anot jos, bene didžiausia paskata skubėti renovuoti - šiuo metu siūloma 40 proc. valstybės parama. Ateityje dotacijas planuojama mažinti, o statybų kainoms, tikėtina, gresia kilimas.
Nors Marijonų g. 31-asis namas buvo renovuotas, kai valstybė rėmė tik 30 proc., pasak B. Valkiūnienės, gyventojai laimėjo dėl 2009-aisiais vyravusių krizinių statybos kainų. Kardinali namo renovacija, atskaičiavus valstybės dotacijas, vienam kvadratiniam metrui atsiėjo 430 Lt.
„Bendrijų pirmininkai man parodo savo namų dabartinius investicinius planus. Mane labai nustebina, kad tai, kas dabar skiriama fasadui renovuoti, kainuoja tiek, kiek mes sumokėjome už gerokai daugiau darbų - atsijungimą nuo „Panevėžio energijos“, dujinės katilinės, autonominio šildymo butuose, saulės kolektorių įrengimą, šlaitinio stogo medienos konstrukcijų ir dangos pakeitimą“, - vardijo pirmininkė.
Anot jos, 60 kv. m butas už paimtą paskolą renovacijai ir 3 proc. palūkanas per mėnesį sumoka apie 180 Lt. B. Valkiūnienė skaičiuoja, kad tokio dydžio butas po namo atnaujinimo už šildymą, karštą vandenį ir mokesčius bankui sumoka 2000 Lt mažiau nei anksčiau paklodavo vien už „Panevėžio energijos“ paslaugas.
Šiuo metu svarstomos pataisos, kad valstybė padengtų 100 proc. namo modernizavimo projekto rengimo išlaidų. Tai reiškia, kad namas galės nemokamai atlikti energetinį auditą, parengti investicinį projektą. Tik po to gyventojai galės nuspręsti, ar jie renovuos namą.
Būsto energijos taupymo agentūros pozicija
Daugiabučių renovaciją kuruojančios Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šiuo metu už valstybės lėšas visoje Lietuvoje baigiami rengti 840-ies daugiabučių atnaujinimo investiciniai planai. Agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, tai neįpareigoja gyventojų renovuoti namą - jei planu nepatenkinti žmonės atsisakys dalyvauti būsto atnaujinimo programoje, jo apmokėti nereikės.
Pasak V. Serbentos, planų rengėjų reikalaujama daugiabučių gyventojams pasiūlyti 2-3 energijos taupymo priemones. Teigiama, kad tuomet renovacija gyventojams nebūtų finansiškai skausminga. Kol padengtų atnaujinimo išlaidas, būstų savininkai mokėtų 10 proc. mažiau, nei už šildymą paklodavo prieš renovaciją.
Tačiau jei gyventojai nusiteikę atverti pinigines plačiau, pasak V. Serbentos, investicinį planą visada galima koreguoti pagal jų norus. „Kokius darbus name atlikti, sprendžia patys gyventojai. Ir ne tik pertvarkyti šilumos sistemą, bet ir sutvarkyti kanalizaciją, elektros instaliaciją. Labai priimtina ir saulės kolektorių idėja, bet nežinau, ar Savivaldybės būtų suinteresuotos atjungti daugiabučius nuo centrinio šildymo“, - pripažino V. Serbenta.
Gyventojų nuomonės ir problemos
Mintis atsijungti nuo „Panevėžio energijos“ vis dėlto vilioja apie renovaciją svarstančio tik 13-os butų Laisvės a. 25A namo gyventojus. Jiems itin patraukliai atrodo autonomiškai besišildančio ir saulės kolektorius įsirengusio Marijonų g. 31-ojo namo pavyzdys.
„Svarbu sutvarkyti ir namo fasadą, bet visų pirma reikia renovuoti šildymo sistemą. Nebegalime virtuvės spintelių žiemą naudoti vietoj šaldytuvų. Žiemą butuose nebūna šilčiau nei 13 laipsnių, karšto vandens iš čiaupo tenka laukti 20 sekundžių, jei kaimynas prieš tai jau nuleido, o jei ne - net kelias minutes. Ir už tai žiemą 95 kv. m butas sumoka tūkstantį litų“, - namo problemas vardijo vienas renovacijos idėjos autorių Audrius Vadluga.
Šiuo metu 22-iems Savivaldybės atrinktiems kiauriausiems Panevėžio daugiabučiams baigiami rengti investiciniai projektai. Planuojama, kad statybininkų namai sulauks jau pavasarį. Savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės teigimu, iki rugpjūčio pabaigos Aplinkos ministerijai rengiamasi pateikti dar sąrašą neefektyvių ir renovacijos pageidaujančių daugiabučių.
Anot direktorės, į jį planuojama įtraukti prašymus pateikusius, tačiau į pirmąjį sąrašą nepatekusius namus, be to, bus renkami papildomi bendrijų prašymai.
Kiek numatoma Panevėžyje renovuoti daugiabučių per antrąjį etapą, anot direktorės, Aplinkos ministerija nėra paskelbusi.
Teisiniai ginčai ir gyventojų pareigos
K.Baršausko gatvės 89-ojo namo gyventojai dar 2017 metų lapkritį vykusiame susirinkime nusprendė renovuoti pastatą.
Tokiam sumanymui neprieštaravo jame įsikūrę Gražina ir Artūras Počiuipos, nors jie jau aštuonerius metus naudojasi dujiniu šildymu, kurį teisėtai įsirengė nuosavomis lėšomis, remiantis gyventojų sprendimu, kad laiptinės nebus šildomos, o už naujos centralizuoto šildymo sistemos, įskaitant šilumos punkto įrengimą, Počiuipoms nereikės mokėti.
Nesutarimai kilo, kai renovacijos projektą vykdanti bendrovė „Būsto valda“ nesutiko sumažinti Počiuipoms numatytos įmokos - jie esą taip pat turėtų sumokėti už atnaujinamą centralizuoto šildymo vamzdyną ir šilumos punktą, nors jais nesinaudoja, taip pat radiatorius laiptinėje, nors 2017 metais priimtu gyventojų sprendimu nuspręsta radiatorių neįrengti.
Ginčą narplioja Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai. Teisme ginčijamas Kauno savivaldybės išduotas leidimas namo renovacijai. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis šioje byloje tapo 16 daugiabučio gyventojų.
Kauno apylinkės teisme taip pat nagrinėjamas sutuoktinių ieškinys, kuriuo siekiama paneigti jų prievolę mokėti už išimtinai kitų butų savininkų poreikiams įrengiamos centralizuotos sistemos ir punkto įsigijimą.
Bendrovės „Būsto valda“ pozicija
Namą administruojanti bendrovė „Būsto valda“ vadovaujasi teisės aktais, kuriuose nurodyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, priežiūrą ir išlaikymą.
Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
Savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Norime priminti, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
Šilumos ūkio įstatyme nurodyta, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai (šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens) įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise.
Taigi daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Norime akcentuoti, kad, vadovaujantis aukščiau pateiktais argumentais, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildoma nuosavybės teise turima patalpa, tai nekeičia savininko pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo šildymo sistemos priežiūros, atnaujinimo, renovacijos ir bendrųjų patalpų, jei jos šildomos, išlaidų.
Pabrėžiame, kad bendrojo naudojimo objektai - konstrukcijos, įranga, patalpos ar kiti objektai (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), tarnauja bendriesiems savininkų poreikiams, nes yra susiję su viso namo įrengimu, funkcionavimu ar kitokiu naudojimu ir nėra atskirų namo patalpų savininkų ar trečiųjų asmenų nuosavybė.
Bendrovės „Kauno energija“ pozicija
Bendrovės „Kauno energija“ komunikacijos projektų vadovas Ūdrys Staselka teigia:
- Gyventojai visada turėjo galimybę atjungti savo buto šildymo sistemą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, įstatymai to nedraudė, tačiau atjungiantysis privalo atlikti seką veiksmų, kurie užtikrintų tiek jų, tiek ir kaimynų interesus.
- Procedūrų eigą nustato miesto savivaldybė, o šilumos tiekėjas atjungimo procese beveik nedalyvauja.
- Bet kuriuo atveju atjungiantysis privalo suprasti, kad atjungdamas savo buto šildymo sistemą nuo bendros namo šildymo sistemos jis išardo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, kuri buvo numatyta namo projekte.
- Tuo jis sutrikdo tinkamą jos veikimą ir pažeidžia kaimynų interesus turėti tolygų ir užtikrintą šilumos bei karšto vandens tiekimą.
Be to, kiekvienas atjungimas didina prielaidas šilumos kainai kitiems vartotojams didėti. Kuo daugiau atsijungusių, tuo daugiau sistemos sąnaudų tenka liekantiems vartotojams.
Dažniausios pretenzijos iš atsijungusių nuo centralizuoto šilumos tinklo gyventojų susijusios su būtinybe toliau mokėti už name suvartojamą šilumą.
Pažymėtina, jog net atsijungusiems asmenims pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas privalu mokėti už namo bendrosioms reikmėms suvartotą šilumą. Tai yra šiluma, kuri sunaudojama namo vamzdynuose, konstrukcijose, įvairiose namo ertmėse bei namo bendrojo naudojimo patalpose - laiptinėse, rūsiuose, palėpėse.
Nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atjungtų butų skaičius Kaune yra neįtikėtinai mažas, o pastaraisiais metais norinčiųjų tai padaryti išvis neliko, nes „Kauno energijos“ tiekiama šiluma jau ilgą laiką stabiliai yra arba pigiausia Lietuvoje, arba viena pigiausių, o kauniečiai moka skaičiuoti.
Vienvamzdės šildymo sistemos rekonstrukcija
Daugelyje senos statybos daugiabučių namų yra vienvamzdė šildymo sistema. Galimi keli tokios sistemos rekonstrukcijos būdai.
- Pakeisti vienvamzdę šildymo sistemą į kolektorinę.
- Privalumai: kiekvienas butas tampa visiškai autonomiškas, galima įsirengti radiatorinį ir/ar grindinį šildymą.
- Pakeisti vienvamzdę šildymo sistemą į kolektorinę su karšto vandens ruošimu.
- Privalumai: kiekvienas butas tampa visiškai autonomiškas - galima sumontuoti radiatorinį ir/ar grindinį šildymą, pasijungti arba atsijungti karšto vandens ruošimą. Mokama tiksliai už suvartotą šilumos kiekį.
- Trūkumai: labai brangu, kiekviename bute reikalinga nauja šildymo ir karšto vandens sistema. Reikia išmontuoti esamą šildymo sistemą ir suprojektuoti bei sumontuoti naują.
Jei jūsų namas kol kas neatnaujinamas, tai geresniam šilumos perdavimui reiktų bent pakeisti senus radiatorius naujais. Jeigu pastebėjote, kad radiatorius akivaizdžiai pažeistas korozijos, ar atrodo „išsipūtęs", kuo skubiau susisiekite su namo administratoriumi ar vadybininku, namo šilumos ūkį prižiūrinčiu specialistu.
Prieš keičiant radiatorius naujais, privalu parengti šildymo prietaisų keitimo projektą. Šildymo sistemos prietaisų pakeitimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Projektus rengia šildymo prietaisų projektų rengimo paslaugas teikiančios įmonės.
Alternatyvūs šildymo būdai
Gyvename kintančio klimato sąlygomis, todėl šildymas būtinas kiekvienuose namuose. Deja, tinkamiausio šildymo būdo pasirinkimas gali būti sudėtingas sprendimas, o suklysti nesinori - kiekviena šildymo sistema reikalauja investicijų. Laimė, visus reikalavimus šildymo sistemai atitinka šilumos siurbliai, kurie yra universalus, efektyvus ir aplinkai draugiškas šildymo būdas.
Atsijungti nuo centralizuoto šildymo bus galima tik tada, jeigu kitas šildymo būdas būtų 20 proc. efektyvesnis - tokia riba numatyta siekiant, kad atsijungimas leistų gyventojams reikšmingai sutaupyti. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas: už balsavo 100 parlamentarų, prieš nebuvo, o 22 susilaikė. Pataisos turėtų įsigalioti nuo birželio.
Kompensacijos už šildymą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys ir net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas.
Vyriausybė pritarė šildymo kompensacijoms iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Šis pakeitimas aktualiausias dirbantiems ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, pakeitimu norima neišskirti pensijos amžiaus ir dirbančių žmonių.
Nuo kitų metų pradžios kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Atsižvelgiant į reikšmingai išaugusias šildymo kainas, būsto šildymo kompensacijoms papildomai skirta 16 mln. eurų.
Surinkti duomenys rodo, kad dauguma galinčiųjų gauti kompensacijas jų negauna - veikiausiai dėl to, kad nežino turintys tokią galimybę. Paprasčiausia pasitikrinti ir užpildyti dokumentus SPIS sistemoje internetu, o tie, kurie to padaryti negali, raginami kreiptis į seniūniją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.
Efektyvus energijos vartojimas
Efektyvus energijos vartojimas yra raktas į mažesnes sąskaitas ir aplinkosaugą. Ši elgesio formulė apibūdinama ir paprasčiau - efektyvus energijos vartojimas. Sąvoka, tikslas, priemonė ir pasekmė - viskas telpa viename.
Nevykdami į darbą sutaupome laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartojame ir daugiau energijos - elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai aktualus.