Daugelis lietuvių jau pakankamai seniai medinius langų rėmus yra pakeitę plastikiniais. Tokiu būdu, būsto renovacijos procesas lengvėja, tačiau esant tam tikriems techniniams neatitikimams, pavyzdžiui, nesandarumui ar sugedusiems mechanizmams, reikalinga apie tai pranešti ir pasirūpinti stiklo paketų keitimu. Priešingu atveju visas kruopštus būsto apšiltinimo procesas gali nueiti šuniui ant uodegos.
Vienos langus Jurbarke projektuojančios įmonės specialistas pabrėžia, kad prieš pradedant daugiabučio modernizaciją, būtina paskaičiuoti kiekvieno lango šiluminę varžą. Norint maksimizuoti renovacijos kuriamą energetinį efektyvumą, šilumos varžos turėtų būti vienodos visame name. Taip pat, idealiu atveju langai neturėtų būti senesni nei 7 metų amžiaus.
How To Repair A Concrete Balcony
„Teisybės dėlei, verta paminėti, kad daugumai žmonių svarbiausiu faktoriumi lieka kaina. Tačiau atsiranda ir tokių gyventojų, kurie nori įdomesnių estetinių sprendimų, pavyzdžiui, jie nutaria įsidėti brangiau kainuojantį matinį balkono stiklą, kuris, nors ir šviesą praleidžia lygiai taip pat, iš išorės atrodo pilkšvas ar net gelsvas”, - dėsto pašnekovas.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad balkono įstiklinimas šilumą taupo menkai, nes už tai labiausiai atsakinga vidinė balkono siena. Pastarąją galima apšildyti tokia pačia danga kaip ir visas išorines namo sienas, bet toks sprendimas turi vieną minusą: sienos išplatėjimas sumažina balkono plotą. Plačiame balkone to galbūt nesimatys, tačiau siaurame balkone ploto sumažėjimas bus ryškesnis.
Balkono įstiklinimas plastikiniais langais. Šaltinis: statybajums.lt
Kita vertus, apšiltinus vidinę balkono sieną, balkoną galima palikti ir nestiklintą, tik su tvorelėmis.
Praplatinti balkonai
Siaurų balkonų problema buvo inovatyviai išspręsta Vilniuje, Žirmūnų g. 5 esančiame 1965 m. statybos name. Pastato modernizacijai artėjant prie pabaigos, gyventojai jau gali džiaugtis apšiltintu stogu, sienomis, pakeistais langais, lauko durimis. Tai vienas iš nedaugelio daugiabučių Lietuvoje, kuriame atnaujinant buvo praplatinti balkonai.
Anot statinio statybos techninės priežiūros vadovo Sauliaus Skrodenio, esami balkonai buvo perdaryti į lodžijas. „Šiam tikslui įrengėme papildomus pamatus, ant kurių buvo sumontuota tam tikra metalo konstrukcija. Tai yra vadinamoji šalta balkonų įstiklinimo konstrukcija, kuriai naudojami aliuminio profilio langai, apšiltinamos visos balkono vidinės sienos.
O šiltos konstrukcijos dažniausiai yra plastikiniai langai: tokiu atveju, balkono sienos galima ir nešildyti arba bent jau suploninti šiltinamosios medžiagos sluoksnį ir taip sutaupyti vietos balkone“, - technines subtilybes aiškina S. Skrodenis.
Svarbu vientisumas
„Gyventojams svarbiausia, kad balkonai nepraleistų šilumos. Įstiklinimų būna įvairių, pavyzdžiui, slankiojančios sistemos, kurios nėra sandarios. Vykstant renovacijai, namo gyventojai pasirūpino ir plastikiniais rėmais - ne vien dėl šilumos, bet ir tam, kad atitiktų bendrą namo vaizdą, neišsiskirtų. Tas pats galioja ir langams, nes kai pas vienus rudi rėmai, o pas kitus balti, tai nei šis nei tas gaunasi“, - pasakoja Šarūnas Martinkus, Valančiaus g. 4 namo Jurbarke bendrijos pirmininkas.
Pašnekovas džiaugiasi Jurbarko renovacijos sėkme: 10 tūkst. gyventojų turinčiame mieste modernizuoti jau 35 daugiabučiai. „Pagrindinėje gatvėje estetinis vaizdas visai kitoks. Gyventojai sugebėjo efektyviai pasinaudoti palankiomis pirmojo renovacijos etapo finansavimo sąlygomis, kurios leido modernizuoti iki 15 daugiabučių“, - tvirtina pašnekovas.
Matydami geruosius pavyzdžius, renovacijos ėmė pageidauti vis daugiau gyventojų, tiek dėl estetikos, tiek dėl galimybės sutaupyti. „Pats galiu iš patirties pasakyti: gyvenu keturių kambarių bute ir už šilumą dabar moku gal tik trečdalį to, ką mokėdavau prieš renovaciją“, - tikina Š. Martinkus.
Daugiabučio renovacija. Šaltinis: atnaujinkbusta.lt
Kvartalinė daugiabučių renovacija
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, pagal renovuotų daugiabučių dalį, šiuo metu modernizuojasi aktyviausiai ir tarp renovacijos lyderių patenka mažosios savivaldybės. Kokybiškos renovacijos žingsnius mėginame išgryninti šiuo metu vykstančioje Lietuvos architektų sąjungos (LAS) iniciatyvoje „Kvartalinė daugiabučių renovacija“.
Ši iniciatyva - tai Europos Komisijos paskelbtos Naujojo Europos Bauhauzo programos dalis. Viena iš labiausiai reikalingų dėmesio yra bendruomenės įtrauktis - matyt, ir dabartinės programos stringa dėl to, kad labai sunku žmones įtikinti, kokią jie gaus naudą iš renovacijos.
Kol kas mes galime kalbėti tik apie energetinę naudą, o gyvenant daugiabutyje ypač svarbi bendrųjų erdvių ir infrastruktūros kokybė, suteikianti gyventojui didelę dalį gerovės jausmo. Tai gali būti įvairiausios erdvės, objektai ar net veiklos - vaikų žaidimo aikšteles, meninės instaliacijos, miesto daržininkystė ir kitos idėjos, kurios padėtų kurti pridėtinę gyvenimo daugiabutyje vertę.
Taip pat ieškome naujų būdų keisti teisinę bazę, naujų finansavimo modelių. Dabartinė susiklosčiusi situacija trukdo renovacijai: kiekvienas butas turi savininką, todėl labai sunku įgyvendinti sprendimus, kuriems reikia visų sutikimo.
Fasadų apšiltinimas ir kitos didesnės transformacijos kelia klausimą, kas laukia originalaus pastato įvaizdžio. Kol kas namai yra renovuojami po vieną, tačiau sovietmečiu daugiabučių kvartalai buvo kuriami bendrai, pastatai turėjo bendrą architektūrinį vardiklį, spalvą, medžiagiškumą, ritmą, tam tikras detales, kurios juos siejo į vieną atpažįstamą vienetą.
Mes manome, kad, planuojant holistinę kompleksinę renovaciją, būtina į visą kvartalą žiūrėti bendrai ir architektūrinius estetinius sprendimus derinti prie visumos. Po renovacijos kvartale turėtų būti išlaikytos pagrindinės originalaus projekto vertybės: urbanistinė struktūra, mastelis, pastatų išdėstymas, ritmas ir tam tikros charakteringos detalės (pavyzdžiui, laiptinių dekoro elementai, betoninės arkos tarp pastatų).
Prof. Sigitas Kuncevičius, „Vilnius Tech“ Architektūros katedros vedėjas, „a.s.a. Šiandieninį renovacijos procesą vertinu neigiamai, nes pagal pagrindinį terminą „architektūros objektų renovacija“ renovacija turėtų kompleksiškai apimti visus struktūrinius, funkcinius ir estetinius pokyčius, o ne tik fasadų, stogų, inžinerinių įrenginių pakeitimus.
Pastatų fasadai yra sutvarkomi, bet turime įvertinti tai, kad prarandama pagrindinė statinių istorinė raiška. Šiltinant pasiekiamos geresnės išorinių atitvarų charakteristikos, tačiau sienos storėja, o langai dažnai statomi į tas pačias vietas ir angokraščiai iškreipia pastato architektūrinę tektoniką. Džiaugtis rezultatu negalime, nes prarandame aiškų stilistinį vaizdą ir autentišką XX a.
Kalbant apie pastatų struktūros funkcinius pokyčius, dar 2000-ųjų pradžioje Vilniuje, Žirmūnų gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose, buvo numatyti pirmieji suplanavimo pokyčiai - įrengiant stiklines lodžijas, praplečiant virtuvės ar bendrojo kambario plotą. Deja, toks startas vėliau buvo prarastas siekiant tik utilitarių tikslų.
Bendroje pasaulinėje praktikoje pozityvių pavyzdžių matome dar XX a. Renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus Lietuvoje, galėtų būti taikomos įvairios metodikos: balkono nupjovimas ir pristatymas atskirai stovinčių lodžijų, šalčio tiltų prilitavimas ir drėgmės likvidavimas.
Kita problema - funkciniai mazgai, neatitinkantys šiandieninių reikalavimų. Reikia spręsti prieinamumo klausimus, nes dalyje XX a. penkiaaukščių pastatų nėra liftų, o su vežimėliu sunku patekti į pirmą aukštą - tai svarbu tiek neįgaliesiems, tiek jaunoms šeimoms.
Efektyvių metodikų renovacijoje yra daug. Apmaudu, kad, kalbant apie renovaciją, pagrindinis dėmesys vis dar skiriamas tik pastato fiziniam kūnui, jo techninių parametrų užtikrinimui: kaip pasiekti sandarumą, užtikrinti tinkamą šiluminę varžą, pakeisti inžinerinius vamzdynus, bet yra pamirštamas žmogus ir jo poreikiai.
Renovacija turėtų prasidėti nuo orientacijos į gyventoją - ko jam trūksta, kad būtų gera gyventi. Galbūt gyventojus reikėtų pirmiausia sudominti, kad jie norėtų renovacijos? Šiuo metu jiems dažnai neaišku, ką iš renovacijos gaus, o kartais, po rekonstrukcijos, gyvenimo sąlygos netgi ir pablogėja.
Pavyzdžiui, jeigu prieš renovaciją turėjo nedidelį balkoną, o po renovacijos uždėjo 30 cm apšiltinimą, tuomet turi atnaujintą balkoną, kuriuo nebepatogu naudotis. Manau, būtų daug paprasčiau, jeigu visi namo gyventojai gautų kažkokią pridėtinę vertę, o renovuojant pastatą būtų galima koreguoti ir pastato suplanavimą.
Rekonstruojant galima priimti normatyvą, kad gyvenimo sąlygos negali pablogėti. Tai reikštų, kad balkonas negali sumažėti, o balkono plotą leistų padidinti iki 30-40 procentų. Kita galimybė - pirmas aukštas įgautų teisę į terasėles su mini kiemeliais (pagal galimybes), kiti aukštai - didesnius erdvesnius balkonus. Dėl šių pokyčių žmonės galėtų leisti daugiau laiko gryname ore, auginti gėles ar pan.
Smulkmena, bet, numačius bendrus balkonų, terasų ar palangių apželdinimo sprendinius, vėlgi turėtume visiškai kitą emociją ir estetiką. Galbūt įstatymų bazėje verta numatyti, kad renovuojant namą įmanomas ir iki 50 proc. stogo ploto antstatas, kuriame galėtų būti įrengiamos kūrybinės studijos, dirbtuvės ar net parduodamas plotas. Toks mechanizmas pritrauktų kuriančius žmones, atsirastų kokybinis statusas, į tokius būstus persikelti norėtų ir jauni žmonės.
Kaip ir kiti sektoriai, daugiabučių renovacija susidūrė su karantino keliamais sunkumais, kai daugiabučių gyventojai negalėjo organizuoti gyvų susirinkimų. Kita svarbi problema - rangovinių organizacijų stoka. Šiuo metu iš pirmo karto įvyksta tik kas trečias pirkimas, matomas bendras rangovų trūkumas.
Vienas iš galimų sprendimų - atviras kvietimas. Tuomet pirkimai pasiskirstytų per metus tolygiai ir nesupultų vienu metu. Taip rangovai ir kiti tiekėjai turėtų galimybę tolygiai paskirstyti pajėgumus. Taip pat svarstytina galimybė skelbti konkursą ne pavieniams daugiabučiams, o pastatų grupėms. Laimėję didesnės apimties darbų konkursą, rangovai galėtų efektyviau paskirstyti išteklius.
Renovacija - tai didelis sektorius, kuris galėtų būti patrauklus rangovams. Artimiausiu metu mūsų laukia didelis renovacijos apimčių augimas. Ilgalaikei renovacijos strategijai įgyvendinti rengiamas planas, kuris numato priemones kvartalinei renovacijai skatinti, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir inžinerinės sistemos, bendrosios erdvės.
Jei po daugiabučio modernizavimo pasiekiama A energinio naudingumo klasė, galima atgauti pusę renovacijai išleistų lėšų.
Sėkmingas renovacijos pavyzdys
2015 metais Alytuje, Jurgiškių g. 25 buvo modernizuotas 9 aukštų, 36 butų, turintis 2214,72 m2 šildomo ploto daugiabutis. Atlikta visapusiška renovacija: apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai ir durys, modernizuota šildymo sistema, sumontuoti saulės kolektoriai ir šilumos siurbliai. Po modernizavimo namas atjungtas nuo centralizuotų miesto šilumos tinklų. Šilumą išgauna šilumos siurbliai, o karštą vandenį ruošia saulės kolektoriai.
Sumontuoti geoterminiai NIBE F1245 2*60 kW šilumos siurbliai, generuojantys ją iš 100 metrų gylio gręžinių. Karštam vandeniui ruošti įrengti 44 m2 ploto saulės kolektoriai, yra 3x1000 ltr boileriai. Faktiškai pasiektas 69,9 proc. šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas. 2023 metų kovo mėn. trijų kambarių buto vidutinė šildymo kaina buvo 28 Eur, dviejų - 22 Eur.
Kaip sako daugiabučio bendrijos pirmininkas Juozas Čaplikas, jei nebūtų padidėjusi elektros energijos kaina, šildymas ir karštas vanduo kainuotų dar mažiau.
APVA kvietimas teikti paraiškas. Šaltinis: atnaujinkbusta.lt
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskutinio kvietimo daugiabučiams atnaujinti metu gavo beveik 500 paraiškų, kurių bendra investicijų suma siekia 445 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršijo pirminę kvietimui numatytą investicijų sumą, planuota taikyti konkursinį paraiškų atrankos būdą.
Iš 477 patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį jų planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Svarbi šio kvietimo tendencija - alternatyvių energijos šaltinių diegimas planuojamuose atnaujinti daugiabučiuose.
Į finansuojamų projektų sąrašą taip pat įtraukti trys A energinio naudingumo klasę planuojantys pasiekti daugiabučiai iš atskiro iki 2023 metų spalio 2 d. vykstančio kvietimo. Pagrindinė šio kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.
Pagal šį kvietimą modernizuojamiems daugiabučiams, ketinantiems pasiekti A klasę, numatytas 410 mln. Eur finansavimas: jį sudaro lengvatinis kreditas, projekto parengimo išlaidų kompensavimas, 30 proc. išlaidų kompensacija įgyvendinus projektą bei papildoma 20 proc.
2022 metais Aplinkos ministerijos užsakymu ekspertų įmonė atliko tipinio daugiabučio renovacijos į C, B ir A klases modeliavimą. Modeliavimui ir analizei pasirinktas tipinis surenkamų g/b plokščių daugiabutis. Šiam pastatui jau buvo paruoštas investicijų planas, kuriame buvo numatyta pasiekti C arba B energinio naudingumo klasę.
Papildomai buvo parengtas trečias priemonių paketas, kurį įgyvendinus, pastatas pasiektų A energinio naudingumo klasę. Į namo modernizavimo priemonių modelius buvo įtrauktos energiją taupančios priemonės - šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės sienų šiltinimas, langų ir durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas arba rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas.
Pasirodė, kad pasiekus C klasę, lyginant su esama būkle, sutaupoma 60 proc. sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniu ruošti (kWh/m²/metus). Atitinkamai B klasę - 61 proc., o A klasę - 70 proc.
Daugiabučio renovacijos kaina (1 kv. Skaičiuojant preliminarų mėnesinės įmokos dydį gyventojams (be palūkanų) Eur/m², C energinio naudingumo klasės pastate ji syruoja nuo 1,32 iki 1,40, B energinio naudingumo klasės pastate - nuo 1,36 iki 1,44, A energinio naudingumo pastate - nuo 1,60 iki 1,72.
Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas. Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos.
Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas. Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų.
Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas. Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos.
Tikslus izoliacinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas įvertinus realius gelžbetonio sienų šiluminius parametrus. Pasirinkus norimą putplasčio plokščių tipą, žinant storį ir šiltinamų sienų plotą, nesudėtinga apskaičiuoti reikalingą termoizoliacijos kiekį ir kainą.
Be termoizoliacinės medžiagos svarbus ir kartais pamirštamas dalykas yra sienų paruošimas šiltinimui, kurį sėkmingai gali kontroliuoti patys daugiabučio gyventojai. Kad termoizoliacija būtų efektyvi, reikia, kad sienos būtų švarios, sausos, nuo jų nuvalytos druskų, pelėsinių grybų ir samanų apnašos, užtaisyti plyšiai, ištrupėjusios vietos. Būtina išvalyti ir užsandarinti stambiaplokščių siūles, kad juose neliktų drėgmės.
Klijuojant putplasčio plokštes tarp plokščių ir sienų neturi likto oro tarpo, klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. Yra ir daugiau šiltinimo detalių, kurias sėkmingai gali kontroliuoti gyventojai. Taip daroma tam, kad išvengtume šiluminio tiltelio ir apsaugotume nuo šalčio prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.
Sienų ir cokolio termoizoliacijos sluoksnio plyšiai turi būti užsandarinti polistireno atraižomis arba užpildyti montažinėmis putomis. Nesusipažinusiems su šilumos tiekimu į daugiabučius atrodo, kad šilumos punkto pertvarkymas reikalingas tik šilumos tiekėjams.
Tai netiesa. Modernizuojant daugiabutį, kuriame yra vienvamzdė šildymo sistema, ji dažniausiai pertvarkoma į dvivamzdę - pastaroji yra efektyvesnė ir tiksliau reguliuojama, atsiranda galimybė reguliuoti temperatūrą butuose.
Prieš balansuojant šildymo sistemą, iš jos turi būti pašalintas oras, sistema turi būti išvalyta nuo purvo nuosėdų. Iš šildymo sistemos nepašalintas oras yra korozijos ir purvo/nuosėdų susidarymo priežastis. Kad sistemoje nesikauptų oras ir nešvarumai, būtina naudoti oro/purvo separatorius ir cikloninius - vakuuminius oro šalinimo įrenginius. Tai yra „trys viename": dvieigis vožtuvas + balansinis ventilis + slėgio perkričio reguliatorius.
Renovuojant daugiabučius dažniausiai naudojamos apribotos temperatūros termostatinės galvutės (pavyzdžiui, 16-28 laipsnių C). Laiptinėse ir bendro naudojimo patalpose dažniausiai naudojamos „antivandalinės" arba viešosioms patalpoms skirtos termostatinės galvos.
Kur ir kokius gaminius rinktis šildymo punkto ir sistemos modernizavimui? Geriausia tokioje įmonėje, kuri nėra prietaisų tik perpardavėja, o atstovauja gamintojus, specializuojasi būtent šildymo ir vėsinimo sistemų įrangos srityje, turi šios srities specialistus. Viena tokių įmonių, Lietuvoje veikianti jau daugiau kaip 20 metų - „IMI Hydronic Engineering".
tags: #renovuojant #sumazejo #balkonu #plotas