Norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją. Ar žinojote, kad renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą? Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę. Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius mitus apie renovaciją ir atskleisime tikrąją situaciją, susijusią su gyventojų teisėmis ir galimybėmis.
Dažniausi Mitai Apie Renovaciją
Mitas Nr. 1: Socialiai remtini gyventojai neturi galimybių dalyvauti renovacijoje.
Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
Mitas Nr. 2: Renovacija sukelia pelėsį.
Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose - užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis. Internete galima rasti įvairiausių liaudiškų patarimų apie tai, kaip kovoti su namuose atsiradusiu pelėsiu. Vis tik svarbu suprasti, kad liaudiškos priemonės padės tik tuo atveju, jei pelėsio - labai nedaug, o jo židiniai dar neišplitę.
Mitas Nr. 3: Renovacija yra brangi ir neprieinama.
Žinoma, itin daug klausimų gyventojai turi apie namo renovacijos kainą. Ir nors kiekvienas atvejis - individualus, o konkrečias kainas galima sužinoti tik parengus investicinį planą, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia ir valstybė. Programoje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis ir gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms. Vis tik specialistai pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui. Ką padaryti, norint pretenduoti į šią kompensaciją? Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.
Mitas Nr. 4: Mano namas sandarus ir renovacija nebūtina.
Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos. Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio. Vis tik atsiranda tokių gyventojų, kurie kategoriškai neigia tai, kad jų namas - nesandarus, nors ir yra senos statybos bei itin prastos būklės. Ir nors savo nuomonę turėti gali kiekvienas, specialistai tokių gyventojų visada pasiteirauja, ar jų gyvenamajame name buvo atliktas sandarumo testas. Absoliuti dauguma gyventojų pasako, kad ne. O jei šis testas nėra atliktas, tikrai negalima sakyti, kad pastatas - sandarus. Todėl net jei gyventojai ir nejaučia savo bute akivaizdžiai pučiančio vėjo, negalima teigti, kad būstas - sandarus.
Mitas Nr. 5: Paskolos renovacijai negalima grąžinti anksčiau.
Natūralu, kad visi žmonės nori gyventi gražioje bei tvarkingoje aplinkoje. Juk namai - vieta, kurioje praleidžiama itin daug laiko. Vis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, net 90 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių pastatyta iki 1993 metų. Tokie namai turėtų būti renovuojami. Vis tik neretai gyventojai būna įsitikinę, kad paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau, taip sutaupant didžiąją dalį palūkanų. Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc.
Vis tik svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis - maksimalus, o ne terminuotas. Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kiekvieną mėnesį gyventojai turi grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir palūkanų normą, kuri yra apskaičiuota pagal likusią įsiskolinimo sumą. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai. Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą.
Apibendrinant, renovacija - tai puiki investicija į Jūsų ateitį ir gyvenimo kokybę. Neleiskite mitams Jūsų sustabdyti! Pasidomėkite galimybėmis ir priimkite teisingą sprendimą.
Nuo idėjos iki rakto: mano naujas salonas
Valstybės Parama Renovacijai: Pagrindiniai Aspektai
Valstybė aktyviai remia daugiabučių namų renovaciją, suteikdama gyventojams įvairias finansines paskatas. Štai keletas pagrindinių aspektų:
- Lengvatinės paskolos: Galimybė gauti paskolą su fiksuotomis palūkanomis.
- Parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms: Finansinė parama, skirta sumažinti energijos sąnaudas.
- Kredito ir palūkanų kompensavimas: Socialiai remtini gyventojai gali gauti 100 proc. kompensaciją.
Ši parama leidžia gyventojams modernizuoti savo būstą, sumažinti sąskaitas už šildymą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Energijos Sutaupymo Pavyzdžiai Po Renovacijos
Renovacija ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir ženkliai sumažina išlaidas už šildymą. Štai pavyzdys, kiek energijos galima sutaupyti po renovacijos:
| Rodiklis | Prieš renovaciją | Po renovacijos | Sutaupymas |
|---|---|---|---|
| Energijos sąnaudos šildymui | 150 kWh/m² per metus | 50 kWh/m² per metus | 66% |
| Daugiabučio priežiūros išlaidos | 10 €/m² per metus | 2 €/m² per metus | 80% |