Šiame straipsnyje aptariama, kada priestatas prie pastato laikomas rekonstruotu priestatu, o kada - atskiru turtu. Tokie ir panašūs klausimai užduodami pakankamai dažnai, todėl kiekvieną kartą reikia rimtai pagalvoti. Šis straipsnis skirtas paaiškinti tai, kas nusako, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar vis gi ne.
Dažnai klausiama: ar reikalingi leidimai norint prie namo pastatyti priestatą su pamatais? Namas yra 70 m2. Vienas priestatas būtų 20 m2, kitas (verandos tipo) 8 m2.
Pagrindiniai Teisiniai Aspektai
Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, naudojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 139 punkte nurodytų valstybės registrų, kadastrų, informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių duomenys.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų formos ir planai
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų formos ir statinių verčių nustatymo žiniaraščiai pildomi, nekilnojamųjų daiktų planai rengiami elektroninėmis priemonėmis, išskyrus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.
Žemės sklypo plano ir žemės sklypo kadastro duomenų formos, kurios rengiamos CAD (angl. Computer Aided Design) programine įranga, turinį nustato valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus tvirtinama Skaitmeninio žemės sklypo plano ir skaitmeninės žemės sklypo kadastro duomenų formos specifikacija.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai (toliau - žemės paviršiaus objektai) sutartiniais ženklais planuose braižomi pagal techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“, patvirtinto Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45, 1 priede nustatytus reikalavimus.
Žemės sklypo ribų ženklinimas
Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas Nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais bei laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų.
Riboženkliais ženklinamos sausuma einančios žemės sklypų ribos. Tarp gretimų riboženklių turi būti matomumas. Riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su natūraliais arba dirbtiniais žemės paviršiaus objektais (upė, upelis, ežeras, medžių eilė, tvora, pastato siena, melioracijos griovys ir t. t.).
Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, besiribojančios valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos kaip atskiras žemės sklypas, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys), išskyrus Nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytus atvejus.
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) arba įgaliotas asmuo, kviestiniai asmenys ir matininkas.
Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas
Po žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pavadinimu įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo data, numeris ir sudarymo vieta. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, kur YYYY - metai, MM - mėnuo, DD - diena. Kai žemės sklypo ribų paženklinimas-parodymas užtrunka ilgiau nei vieną dieną, surašoma tiek žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, kiek dienų tęsiasi žemės sklypo paženklinimo-parodymo procedūra. Paženklinimo-parodymo akto antro ir paskesnių lapų viršuje, dešinėje pusėje, įrašomas žodis „Tęsinys“.
1 punkte nurodoma kadastrinių matavimų užsakovo vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir įmonės kodas.
2 punkte nurodoma, kad žemės sklypo ribas nustatė ir riboženkliais paženklino matininkas (įrašant kvalifikacijos pažymėjimo numerį, matininko vardą, pavardę), vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu (jį įvardijant) ir kitais dokumentais, kurių pagrindu atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai.
3 punkte nurodomas žemės sklypo adresas ir plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jeigu žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nurodomas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nurodytas suprojektuoto žemės sklypo plotas.
4 punkte esančioje lentelėje įrašomi nustatant žemės sklypo ribas dalyvavę kviestiniai asmenys. Jeigu jie sutinka su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu ir nurodo datą. Kai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo žemės sklypo savininko (esamo arba būsimo) ar kviestinio asmens įgaliotas asmuo, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte esančioje lentelėje įrašomi įgalioto asmens vardas, pavardė, įgaliojimo registravimo data ir numeris.
5 punkte įrašomi duomenys apie į žemės sklypų ribų nustatymą neatvykusius kviestinius asmenis ir (arba) nurodomos nustatant žemės sklypo ribas dalyvavusių kviestinių asmenų pastabos bei įrašai apie atsisakymą pasirašyti. Jeigu kviestiniai asmenys atsisako pasirašyti ir nurodyti atsisakymo priežastis, apie tai 5 punkte parašo matininkas ir pasirašo.
7 punkte užsakovas (žemės sklypo savininkas) nurodo savo vardą ir pavardę ir pasirašo.
Statybos Leidimas ir Projekto Reikalavimai
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.
Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Sunaikinti žemės sklypų riboženkliai atstatomi dalyvaujant kviestiniams asmenims. Atstačius sunaikintus žemės sklypų riboženklius surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo atstatant sunaikintus riboženklius dalyvaujantys kviestiniai asmenys ir matininkas.
Atstatant sunaikintus žemės sklypų riboženklius, kadastriniai matavimai atliekami nuo tų pačių geodezinio pagrindo punktų, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Taip atstačius žemės sklypo riboženklius, valstybinėje koordinačių sistemoje turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau - GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau - LitPOS).
Kai geodezinio pagrindo punktai, nuo kurių buvo atlikti ankstesni kadastriniai matavimai, neišlikę arba nėra įrašų apie geodezinio pagrindo punktus, nuo kurių buvo atlikti ankstesni kadastriniai matavimai, sunaikinti žemės sklypų riboženkliai atstatomi pagal kitus to paties geodezinio pagrindo išlikusius punktus, jei didžiausias susiejamo ėjimo ilgis yra ne didesnis už nurodytą Taisyklių 13-15 punktuose.
Jei didžiausias susiejamo ėjimo ilgis yra didesnis už nurodytą Taisyklių 13-15 punktuose, sunaikinti žemės sklypų riboženkliai atstatomi naudojant ankstesniais kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytus stabilius gamtinius ir antropogeninius objektus, jei jie nepakitę.
