Lietuvoje apstu medinių pastatų, tačiau ne visi jie yra tinkamai prižiūrimi. Seni, sukrypę ir apleisti medinukai vis dar yra dažnas vaizdas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai restauruoti medinį namą, išsaugant jo autentiškumą ir užtikrinant ilgaamžiškumą.
Medinis namas Šnipiškėse, Vilniuje. Šaltinis: Wikipedia
Nuo ko pradėti medinio namo restauravimą?
Prieš pradedant bet kokius darbus, būtina įvertinti sudedamąsias pastato dalis. Demontavus apdailą, reikėtų įvertinti rąstų, perdangų, stogo ir kitų laikančiųjų konstrukcijų būklę. „ID Vilnius" projektų vadovas V. Brezgys sako, kad rekonstruoti prieš pusantro šimto metų statytą medinį pastatą buvo tikras iššūkis.
Tad turėtų būti atliekami konstrukciniai tyrimai ir įvertinta, ar pastatas nėra pasėdęs, kokios būklės pamatai - gal juos reikėtų sustiprinti, ar apatinis vainikas nepaveiktas puvėsio. Jei namo rąstai nunykę, pažeisti puvėsio, namą reikėtų išramstyti ir sukelti domkratais, bei pažeistas rąstų dalis protezuoti, pakeičiant analogiškais naujais. Toks būdas nėra pats pigiausias, tačiau patikimiausias, jei norima mediniu pastatu naudotis dar ilgai.
Žingsniai restauruojant medinį namą:
- Konstrukcinis įvertinimas: Rąstų, perdangų, stogo ir kitų laikančiųjų konstrukcijų būklės nustatymas.
- Medienos tyrimai: Ar mediena paveikta grybo ar pelėsio. Jei jo yra, reikėtų cheminėmis priemonėmis jį išnaikinti. Nesustabdžius grybo plitimo, jis toliau ardys medieną ir namas greičiau sunyks. Be to, pelėsis nėra gerai ir žmogaus sveikatai.
- Perdangų ir balkių patikra: Medinių perdangų, balkių būklės patikrinimas. Galbūt stogas kažkur praleidžia vandenį ir balkiai yra paveikti drėgmės. Tad pirmiausia reikėtų pašalinti išorinius drėgmės veiksnius ir sutvarkyti perdangų būklę.
- Stogo sandarumo užtikrinimas: Namo stogas turi būti sandarus, kad medinės konstrukcijos nebūtų pažeistos lietaus ar sniego.
- Inžinerinių sistemų patikra: Pasirūpinti dūmtraukiais ir elektros instaliacija. Turi būti užtikrinta, kad namas bus saugus jį šildant ir naudojantis elektra.
- Puošybos elementų atkūrimas: Atkurti langų, durų ar sienų puošybos elementus, išsaugant namo charakterį.
Medienos apsauga ir apdorojimas
Antra, reikėtų atlikti tyrimus, ar mediena nėra paveikta grybo ar pelėsio. Nesustabdžius grybo plitimo, jis toliau ardys medieną ir namas greičiau sunyks. Be to, pelėsis nėra gerai ir žmogaus sveikatai.
Jei visgi jo yra, reikėtų cheminėmis priemonėmis jį išnaikinti. Būtina patikrinti medinių perdangų, balkių būklę. Galbūt stogas kažkur praleidžia vandenį ir balkiai yra paveikti drėgmės. Tad pirmiausia reikėtų pašalinti išorinius drėgmės veiksnius ir sutvarkyti perdangų būklę.
Medienos apdorojimas antiseptikais. Šaltinis: stogocentras.lt
Stogo restauravimas
Ketvirtuoju žingsniu būtina patikrinti, ar namo stogas yra sandarus, kad medinės konstrukcijos nebūtų pažeistos lietaus ar sniego. Stogo danga privalo būti sandari. Jei pastatas labai senas, stogas dažniausiai būna kiauras, galbūt sovietmečiu uždengtas asbestinio šiferio lakštais.
Istoriškai tokių dangų anksčiau nebūdavo. Daugumos medinių XIX-XX a. pastatų stogai buvo čerpiniai arba skardiniai. Tad susidėvėjusią stogo dangą geriausia dengti tradicinėmis medžiagomis, taip išsaugant jo autentiškumą. Stogo dangą geriausia tikrinti pavasarį ir sutvarkyti iki rudens.
Jei stogas be atatampų (stogo „stygų“), tai nėra gerai, net labai blogai, nes visas stogo svoris plėšia sienas į išorę. Jei būtų „stygos“, tai visas stogo svoris pasiskirstytų tolygiai. Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas arba gegnių galai išsinėrę iš „spynų“ (medinis įkirtimas ir dviejų medžio dalių sujungimas).
Jei stogas įlinko per vidurį, vadinasi, viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių tašų pagalba. Reikia virvių pagalba atstatyti gegnes į pradinę padėtį. Tada imame dešimties mm vielos, atsikasame spalius ir gegnių apačioje gręžiame balkius, ir tokiu pačiu būdu, kaip prieš tai žaidėme „gumą“, tai ir vėl sužaidžiame, tik žaidžiame „nematų“ po spaliais (spalius reikia atkasti), gegnių apačioje, per išgręžtas gegnėse skyles, veriame vielą. Ir vielomis sutempiame iki galo. Po šios „operacijos“ vielą užkasame spaliais. Taip atliekame su visomis iškrypusiomis gegnėmis. Ir stogas tampa sustyguotas.
Po to reikia gegnes pritvirtinti prie murlotų, aišku, jei jos nuo jų „nulipę“.
Langų ir durų keitimas
Jei sename name pakeisime langus plastikiniais ir naujas šarvo duris įdėsime, tai garantuoju, kad po pusmečio, o sėkmės atveju po metų namo palubėse galima bus galima pjauti pelėsinio grybo derlių. Senovinis namas turi kvėpuoti. Per senovinių medinių langų plyšiukus, nes jie neturėdavo sandarinamųjų gumelių, patekdavo oras. Ir pro durų plyšiukus oras deguonimi maitindavo namą. Pakeitus langus ir duris, namas „uždusinamas“. Ir visi galvoja klaidingai, kad užsandarinę namą šilumos išlošiame, o čia atvirkščiai - namas atšąla.
Sprendimai: Senus langus galima sandarinti specialiomis gumelėm: ar klijuojamomis, ar išfrezavus lango varčią įspraudžiamomis (panašiai sandarinamos ir durys). Lango stiklus, jei tai paprasti stiklai, reikėtų sudėti į rėmą klijuojant silikonu. Keičiant langus sandariais (kad ir plastikiniais), būtinai reikia įvesti ventiliaciją. Ventiliacija turi būti paskaičiuota, kad oro pasikeitimas atitiktų bent jau prieš tai buvusį.
Ugniakurams, židiniams, krosnims turi būti atvestas atskiras oro „maitinimas“ (prie židinio po grindimis privedamas vamzdis ar kanalas, kurio skersmuo panašus į kamino skersmenį). Tada krosnis maitinsis oru atskirai, nesudarydama vakuumo namo viduje ir malkų kaloringumas tada sieks 100 proc.
Languose turi būti mikro ventiliacijos. O namo ventiliacinė sistema padaryta taip, kad konvekcinės oro srautų turbulencijos suktųsi būtent tose vietose, kur yra langai. Tokie oro srautai nugarina nuo langų drėgmę ir padaro šalčio nišas, kurios dar labiau padidina langų šiluminę varžą.
Pamatų restauravimas
Lietuvoje įšalo gylis 1,2 m. Taigi ir pamatų gylis turi būti ne mažesnis. Jei pamatas vos 0,5 m gylio, reikia žiūrėti gruntą. Jei gruntas smėlėtas ar žvyruotas, ir tiek pakanka. Jei molis, tai čia problemėlė. Molis laiko drėgmę. Drėgmė sušąla, ir ledas plečiasi. O kai ledas plečiasi, kelia į viršų pamatus. Pavasarį - vėl paleidžia žemyn. Tokia svyravimo amplitudė būna apie 10 cm.
Jei pamatas padarytas blogai, jis jau turi buti sutrūkinėjęs. Jei smėlėta, tai drėgmės nėra ir nėra kam kilnoti pamatus. Jei pamatai maži ir sutrūkę, tai reikia atkasinėti sektoriais ir užliejinėti mažomis atkarpomis pamatą. Arba naudojant specialią įrangą dalį namo pakabinti ant įtvarų ir tada perdaryti pamatus.
Kuo mažiau jungimų pamatuose, tuo jie geresni, mat per pamatų sujungimus jie silpniausi. Jei pamatai silpni ir nenorima jų kasinėti ir lieti naujų, tai tada yra dar vienas būdas (skandinaviškas) šiai problemai spręsti. Reikia apie visą namą nukasti apie pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį.
To griovio perimetre padaryti gerą drenažą su vandens nuvedimu. Tada kloti ant to griovio dugno specialų putų polistirolą apie dešimt cm storio. Tada išklijuoti pamatus tuo pačiu putų polistirolu ir pamatus nutinkuoti naudojant arnuojantį tinkliuką. Pamato apačioje ant sukloto ant žemės polistirolo tiesti polietileno plėvelę. Viską užkasti. Plėvelė nuves vandenį iki drenažo, neleisdama jam pabėgti po pamatu. Putų polistirolas apsaugos nuo šalčio žemės gruntą apie pamatus, šaltis nepalįs po pamatais ir tokiu būdu neiškilnos pamatų.
Šiltinimas
Pagrindinis reikalavimas šiltinant namą yra toks: iš vidaus reikia užsandarinti labai sandariai polietileno plėvele ir ant tos plėvelės sumontuoti vidaus apdailą. O iš išorės „kvėpuojančiomis“ medžiagomis paruošti sandarinimą nuo vėjo. Didžiausias klaidas sandarindami sienas žmonės daro tada, kai užsandarina polietilenine plėvele ir iš vidaus, ir iš išorės. Tada sienos viduje esanti drėgmė garuoja, kondensuojasi pakraščiuose ir bėga ta plėvele, kaip šiltnamio langas. Vasarą dar gauna karščio ir sušunta visa siena. Mediena nuo tokio sušutimo pavirsta į virtą bulvę. Tai idealiausia terpė auginti pievagrybius…
Kad išvengtume grybų fermos, reikia iš vidaus sandarinti, o iš išorės leisti sienai kvėpuoti ir džiūti. Efektyviausia šiltinti iš lauko - neįsileisti šalčio. Kiti saugosi nuo šalčio šiltindami tik vidų. Tai mažiau efektyvus būdas, nes nukenčia vidaus plotas. Lauke gi daugiau vietos nei viduj… Tai ir naudokime lauko plotą šiltinimui. Ir, be to, šiltinant lauką viduje galima gyventi, o jei užsiimsime vidaus šiltinimu, tai reikės statyt palapinę šalia namo.
Norint apsaugoti nuo graužikų išorės sienos šiltinimo medžiagas, tam yra tik vienas būdas - užsandarinti, kad neįlįstų tie graužikai. Šiais laikais yra begalės priemonių apsaugoti sieną nuo mažųjų piktadarių. Medinei apdailai yra visokios metalinės skardukės, tinkleliai, grotelės.
Fasado apdaila
Plastikas senam rąstinukui visiškai netinks plastikinės lentelių imitacijos (organiškai pjaunasi su medžiu plastikas). Toks namas parodo jo šeimininko visuomeninę padėtį. Pamačius plastiku apkaltą namą, iš karto susidaro pigumo įspūdis. Jau geriau tada palikti nuogus rąstus. Nupūsti smėliasrove ir tik nutepti juos keliomis rūšimis antiseptiko bei palikti taip, kaip yra. Jei jau daryti apdailą, tai lai ta apdaila ir sudėti pinigai, kad ir kokie jie bebūtų, tegul pagerina vaizdą, o ne pablogina.
Pusrąsčių lentelės. Čia apdailos medžiaga yra daug geresnė už plastiką. Ji bent iš grynos medienos. Bet tie nutekinti mažiukai pusrąsčiai dideliame plote žiūrisi apgailėtinai. Tokia medžiaga geriausia tinka labai mažiems statiniams, į kuriuos ir karalius nesibodi pėsčias nutrepsėti, statyti.
Paprastos medinės dailylentės: Šios, kad ir atrodo labai senoviškai, iš visų aukščiau išvardytų tinka labiausiai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis sienų apmušimas. Paprastos lentos. Norvegai savo fasadų apdailai naudoja paprastas neobliuotas ir tik lentpjūvėje pjautas lentas. Jas jie sukala vertikaliai. Mūsų lietuvio akimi atrodo gal ir bjauriai, bet praktiškumo prasme tai genialu. Vienas pliusas, kad tokios lentos super pigios. Antra, jos dedamos vertikaliai, tad vandens lašiukai neužsistovi ir nuteka žemyn.
Apmūrijimas. Pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jeigu jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti.
Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu. Bet šiaip galima naudoti paprastas raudonas pilnavidures plytas.
Grindų restauravimas
Jei restauruojamo namo grindys - asla? Jei medinės? Ką daryti? Kai namas medinis ir perdangos medinės, su betonu per daug nepasišvaistysi. Norvegai paprastai sprendžia tokias problemas. Ant grindų tiesia specialias plokštes, kažkuo primenančias mūsiškį „šiferį“, tik be bangučių. Tas plokštes prisuka prie grindų, po to pila armuotą išlyginamąjį sluoksnį, po to suraizgo šiltinimo kabelius, po to - vėl plonas sluoksniukas specialaus išlyginamojo sluoksnio, kad paslėptų kabelius, po to hidroizoliacija tepa kampus ir visus sujungimus armuoja specialiu audiniu, panašiu į stiklo audinį (tepa keturis sluoksnius tos hidroizoliacijos). Po to klojamos plytelės ar linoleumas. Taigi tokios šildomos grindys užima vos kelis centimetrus. Taigi nei padidina apkrovą medinei perdangai, nei apsunkina „nešančias“ konstrukcijas.
Jei asla paprasta - tik plūktas molis, tai ant aslos reikia kloti hidroizoliaciją, po to klojamos putų polistirolo plokštės, tada raizgomas grindinis šildymas, užpilama betono apie 4-5 cm ir klojama grindų danga.
Medinio namo priežiūra
Kasmetinis medinio namelio būklės įvertinimas ir priežiūros palaikymas - yra būtini, tačiau pilną ir visapusišką medinio namo apsaugos atnaujinimą rekomenduojame kartoti vidutiniškai kas trejus metus. Nuolat tikrindami medinį namą bei jo stogą ieškokite pažeistų ar laisvų čerpių, deformuotų, nesandarių ar pilnų latakų bei atvirų gegnių. Skirkite dėmesio ir kaminui, ieškokite pažeidimų ant dūmtraukio vamzdžių, galimų įtrūkimų tarp dūmtraukio vamzdžio ir kamino ar kamino ir stogo.
Medinio namo priežiūra plaunant jį iš išorės bei iš vidaus yra puikus būdas apžiūrėti ir nuodugniai įvertinti vietų, kurių paprastai nematote, būklę. Tokiu būdu taip pat galite nuodugniai pašalinti bet kokius medinio namo sienų paviršiaus nešvarumus, tokius kaip dulkės, miltligė, žiedadulkės, paukščių išmatos ar vabzdžių išmatos. Labiausiai rąstinio namo paviršių rekomenduojame plauti minkštų šerių šepetėliu ir specialiu plovikliu, kurį reikia sumaišyti su šiltu vandeniu (santykiu 50:50).
Savo klientams nuolat primename bei rekomenduojame medinio namelio priežiūrą užtikrinti vos tik baigus jo statybas. Atkreipkite dėmesį į tai, kad tiek dažai, tiek visos priemonės, kuriomis ketinama užtikrinti medinio namo apsauga, privalo būti tepamos tik ant visiškai sausos medienos. Kai kuriais atvejais prieš padengiant medieną specialiomis priemonėmis ar dažais ją netgi rekomenduojama nuvalyti drėgnu skudurėliu arba net nušlifuoti senas apsaugos priemones, prieš medinio namelio sienas padengiant nauju jų sluoksniu.
Tik naudojant ilgalaikę apsaugą nuo UV spindulių, vandens bei galingus fungicidus ir kokybiškus dažus užtikrinsite, kad medinis namas gerai atrodys ilgą laiką. Iš pradžių namelio medieną specialiomis priemonėmis dažniausiai reikia apdoroti kasmet, vėliau apsaugą užtenka atnaujinti kas kelerius metus, priklausomai nuo to, kiek sluoksnių ją padengėte bei kokias priemones naudojote.
Greitas patarimas: nežinote, kada pakartotinai namelio medieną apdoroti apsaugos priemonėmis? Purkškite vandenį ant savo rąstinio namelio išorės sienų, įskaitant rąstų kampus ir kraštus. Jei vanduo pakyla ir ritasi žemyn, apsauga vis dar veikia, todėl kol kas medieną galite palikti taip, kaip yra, ir vėl patikrinti po pusmečio.
Pasirinkite lankstų sandariklį, kurio pagalba galėtumėte užkamšyti ertmes tarp rąstų jungčių, per kurias į medinio namo konstrukcijas galėtų patekti įvairių kritulių (lietaus, sniego ar šlapdribos). Mediena visada buvo pažeidžiama kenkėjų ir vabzdžių. Valyti latakus, kontroliuoti ir stebėti vandens srautą bei galimus nuotėkius yra labai svarbūs darbai, norint, kad būtų užtikrinta aukščiausio lygio medinio namo apsauga.
Medinio namo rąstai gali patamsėti dėl vandens purslų, kurie taip pat gali sukelti irimą, užkrėtimą ir daug kitų, nemažai kainuojančių problemų. Svarbu patikrinti ir tai, ar ant namo pritvirtintuose lietaus latakuose nėra lapų ar kitų kliūčių, dėl kurių gali sutrikti vandens nutekėjimas, o lietaus vanduo pradėti kauptis ten, kur nereikia bei pridaryti nemažų problemų.
Profesionalų medinio namo patikrinimą atlikdami kas kelis metus pastebėsite ir tai, ar neatsirado tarpų tarp langų ir durų, taip pat galinčių sukelti problemas. Nuolatinis tikrinimas yra ypač svarbus. Jis gali užtikrinti, jog medinio namo priežiūra bus atlikta profesionaliai, o šis jūsų šeimos poreikiams tarnaus ilgus metus.
Medinių daugiabučių renovacija
Mediniai daugiabučiai - tylūs mūsų miestų liudininkai, menantys praeitį ir išsaugantys savitą architektūrinį veidą. Tačiau kartu jie dažnai slepia ir kitą realybę: šalti kambariai, pelėsio pažeistos sienos, didžiulės sąskaitos už šildymą. Ar tokį namą dar įmanoma prikelti naujam gyvenimui?
Lietuvos miestuose ir miesteliuose vis dar stovi nemažai medinių daugiabučių, kurie yra tarpukario ar pokario laikotarpio statiniai, menantys šalies istoriją. Tačiau tokių namų gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis ir natūraliai pradeda svarstyti - ar tokį pastatą apskritai įmanoma renovuoti? Vis tik dalis medinių daugiabučių yra avarinės ar blogos techninės būklės, todėl prieš modernizaciją būtina įvertinti visą konstrukciją, pamatus, laikančiąsias sienas. Tačiau dažniausiai pokyčiai yra įmanomi.
O tai - labai gera naujiena, mat seni mediniai daugiabučiai yra gana problematiški. Pavyzdžiui, jie praktiškai neturi termoizoliacijos - žiemą juose šalta, o šiluma greitai išeina per sienas, stogą ir grindis. Jokie darbai renovacijos metu neatliekami padrikai bei skubotai. Prieš pradedant modernizaciją atliekama ekspertizė, kurios metu nusprendžiama, kurias pastato dalis būtina sustiprinti ar pakeisti.
Šiuolaikinės specialios technologijos leidžia apšiltinti medines sienas taip, kad būtų išlaikytas autentiškas pastato vaizdas, tačiau ženkliai pagerėtų šilumos izoliacija. Specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad renovacijos metu pakeičiami vamzdynai, elektros instaliacija, įrengiama moderni ventiliacija. Atnaujinti mediniai daugiabučiai tampa energetiškai efektyvūs - šildymo išlaidos sumažėja kelis kartus.
Renovacija pašalina pelėsį, drėgmę ir skersvėjus, užtikrina geresnį mikroklimatą. Net ir senas, bet modernizuotas medinis daugiabutis tampa patrauklus pirkėjams ar nuomininkams. Pasitelkus tinkamus sprendimus, namo medinė architektūra išsaugoma, o kartais net paryškinama. Mediniai daugiabučiai - svarbi mūsų miestų istorijos ir architektūros dalis. Nors jų modernizacija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, specialistai įsitikinę: tinkamai parengus projektą, pasirinkus patyrusius rangovus ir pasinaudojus valstybės parama, tokie pastatai gali sėkmingai atgyti.
tags: #restauruoja #medinius #namus