Ilgalaikis ir Trumpalaikis Turtas: Apskaita ir Valdymas

Šiame straipsnyje aptarsime ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąvokas, jų klasifikaciją ir svarbiausius aspektus, susijusius su apskaita ir valdymu įmonėje. Tinkamas turto valdymas yra būtinas efektyviai įmonės veiklai ir finansinei stabilumo užtikrinimui.

Ilgalaikis Turtas

Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas įmonės veikloje ilgiau nei vienerius metus ir teikia ekonominę naudą ilgesnį laikotarpį. Šis turtas gali būti materialus arba nematerialus.

Materialusis Ilgalaikis Turtas

Materialusis ilgalaikis turtas apima:

• Žemę
• Pastatus
• Įrengimus ir įrangą
• Transporto priemones

Šis turtas nuolat naudojamas įmonės veikloje ir palaipsniui dėvisi, todėl svarbu tinkamai apskaičiuoti nusidėvėjimą.

Nematerialusis Ilgalaikis Turtas

Nematerialusis ilgalaikis turtas neturi fizinės formos, tačiau teikia ekonominę naudą įmonei. Tai gali būti:

• Patentai
• Prekių ženklai
• Autorinės teisės
• Programinė įranga (valdymo sistemos dalis visuomet būna ir programinė įranga, kuri yra skirta pačiai sistemai valdyti)

Jei anksčiau įsigytas nematerialusis turtas nebebus naudojamas įmonės veikloje, jis būtų nurašomas. Svarbu pažymėti, kad interneto svetainė, kurioje tik pristatoma įmonė ir jos produktai ar paslaugos, nelaikoma nematerialiuoju turtu.

Trumpalaikis Turtas

Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris sunaudojamas arba parduodamas per vienerius metus arba per įmonės veiklos ciklą. Šis turtas yra skirtas greitai apyvartai ir užtikrina įmonės likvidumą.

Trumpalaikio Turto Pavyzdžiai

Trumpalaikio turto pavyzdžiai:

• Pinigai
• Atsargos
• Debitoriniai įsiskolinimai
• Išankstiniai apmokėjimai

Efektyvus trumpalaikio turto valdymas užtikrina, kad įmonė turės pakankamai lėšų vykdyti savo įsipareigojimus ir finansuoti kasdienes operacijas.

Trumpalaikio Turto Skirstymas

Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:

• Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais
• Trumpalaikis nefinansinis turtas.

Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.

Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.

Trumpalaikio Turto Rodikliai

Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą, jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.

• Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus, atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
• Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
• Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Trumpalaikio Turto Apskaita

Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų. Metinėje finansinėje įmonės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į šias grupes:

• Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
• Nebaigtos vykdyti sutartys.
• Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
• Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
• Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.

Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje. Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:

• Grynieji pinigai;
• Pinigų ekvivalentai;
• Trumpalaikės investicijos;
• Gautinos sumos;
• Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
• Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).

Finansinis Turtas

Finansinis turtas - tai turtas, kurio vertė priklauso nuo sutartinių reikalavimų. Įsigytos VšĮ dalininko teisės laikomos UAB finansiniu turtu.

Finansinio Turto Pavyzdžiai

Finansinio turto pavyzdžiai:

• Akcijos
• Obligacijos
• Paskolos
• Indėliai

Turto Apskaita ir Valdymas

Tinkama turto apskaita ir valdymas yra būtini įmonės finansinei būklei įvertinti ir sprendimams priimti. Tai apima turto įsigijimo, nusidėvėjimo, nurašymo ir pardavimo apskaitą.

Svarbūs Aspektai

• Nusidėvėjimas: Sistemingas ilgalaikio turto vertės mažinimas per jo naudojimo laikotarpį.
• Nurašymas: Turto pašalinimas iš apskaitos, kai jis tampa nenaudojamas arba praranda vertę.
• Perkainojimas: Turto vertės koregavimas, atsižvelgiant į rinkos pokyčius.

Nusidėvėjimo Normatyvai ir Jų Taikymas

Finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus. Nusidėvėjimo normatyvų keitimas pagal apskaitos standartus nėra laikomas apskaitos politikos keitimu.

Apskaitoje ūkininkas nusidėvėjimo normatyvus nusistato pats, atsižvelgdamas į realų turto naudojimo laiką. Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti.

PMĮ 1 priedėlyje nurodyti normatyvai yra maksimalūs, t. y. įmonė gali suskirstyti turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taikyti skirtingus normatyvus.

Kai įmonė yra labai maža, ji gali nesilaikyti PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo normatyvų. Gamintojo nustatytas garantijos laikotarpis gali būti svarbus sprendžiant, kokį nusidėvėjimo normatyvą taikyti.

Beveik 20 metų senumo automobilį nusipirkusi įmonė jį turės nudėvėti per ateinančius 10 metų.

Pavyzdžiui, įmonė veiklos pakilimo laikotarpiu įrengimus naudodavo ne ilgiau kaip 4 metus. Tačiau pailginti nusidėvėjimo normatyvą nepagerinus turto galima tik su VMI sutikimu. Jeigu įmonė nori ištaisyti klaidą apskaitoje ir pataisyti nusidėvėjimo normatyvą, VMI leidimo nereikia. Dėl minimaliosios vertės keitimo kreiptis į VMI nereikės.

Turto Naudojimas ir Nusidėvėjimas

Turto naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kurį įmonė turtą ketina naudoti. Kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas.

Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Nenaudojamo turto nusidėvėjimas pagal PMĮ yra neskaičiuojamas.

Jeigu įmonė 2011-2014 metais pastato nenaudojo, bet skaičiavo nusidėvėjimą, jis bus neleidžiami atskaitymai. NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y. ilgalaiko turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atidavus IT eksploatuoti (faktiškai pradėjus naudoti).

Tik šiltuoju metų laiku naudojamo turto nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas visus metus. Kai įmonė tam tikrą laiką nenaudoja IT, jo nusidėvėjimas PM apskaičiavimo tikslais paprastai neskaičiuojamas.

Situacijos, kai veikla uždrausta: Patalpos, įranga, baldai ir kitas turtas laikinai nenaudojami. Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ.

Apskaitoje nudėvimas bet koks riboto naudojimo laiko turtas, net ir kultūros vertybės. Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas turtas gali būti nudėvimas tik apskaitoje. Automobilių, kuriuos įmonė ketina parduoti, nusidėvėjimas neturėtų būti skaičiuojamas.

Specifinis Turtas ir Jo Apskaita

Jeigu įsigytas kasos aparatas pagal savo technines charakteristikas yra sukonstruotas kaip kompiuteris, t. y. jeigu spausdintuvai įsigyjami kaip atskiri turto vienetai. Keturratis, nors ir laikomas transporto priemone, nėra priskiriamas automobilių kategorijai.

Automobilių stovėjimo aikštelė - tai materialusis turtas, kuris paprastai yra ilgalaikis. Įmonė, pasistačiusi saulės parką - antžeminę elektrinę, tokį NT turėtų laikyti ilgalaikiu turtu.

Pelno mokesčio įstatyme nėra numatyta jokių lengvatų ar specialių normatyvų nudėvint lenktyninį automobilį. Žoliapjovių, sniego valymo įrangos ir pan. Panaudos sutartimi išnuomoto ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas.

Ne gaminių gamybos išlaidos į gamybos savikainą paprastai neįskaitomos. Investicinio projekto lengvatos taikymas apribotas laike.

Klaidų Taisymas ir Papildoma Informacija

Esminės klaidos apskaitoje taisomos retrospektyviai. Kadangi pastatas buvo pirktas pernai ir įmonė dar gali perskaičiuoti 2018 m. I. 2. Reikalavimo nurašyti iki 1 Eur vertės nusidėvėjusį ilgalaikį turtą nėra.

Papildytas PMĮ 14 straipsnio, kuris nurodo, kaip nustatoma turto mokestinė įsigijimo kaina, komentaras. Papildytas PMĮ 14 str.

Atsargų Apibrėžimas

Atsargos trumpalaikis turtą sunaudojame per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą. Pavyzdžiui, trumpai apibendrintos atsargų grupės pagal pavyzdinį sąskaitų planą:

• 20 Atsargos
  • 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės
  • 202 Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai
  • 203 Produkcija
  • 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti
  • 205 Biologinis turtas
  • 206 Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
  • 207 Nematerialusis turtas, skirtas parduoti

Įmonė, sudarydama sąskaitų planą, gali naudotis pavyzdiniu sąskaitų planu, tačiau turi galimybę ir turėti analitinių sąskaitų, kurios lengviau padėtų tinkamai įvertinti atsargas. Atsargų skirstymas smulkiau renkantis analitines sąskaitas kiekvienai atsargų rūšiai ne tik palengvina savikainos nustatymą, bet taip pat leidžia ir atskirai vertinti atsargas.

Atsargų Įvertinimas

Pirktos žaliavos ir medžiagos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina, pridedant su įsigijimu tiesiogiai susijusias išlaidas, atėmus pirkimo metu suteiktas nuolaidas. Produkcija ir biologinis turtas vertinamas pasigaminimo savikainą, t. y. visas išlaidas (sąnaudas), susidariusias gaminant ir parduodant produkciją (medžiagų, kuro, energijos, darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos aptarnavimo ir valdymo, administracinės, pardavimo ir kt.), arba tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, t. y. vertę, kurią nustato pardavėjas ir pirkėjas sandorio dieną įvertindami įprastines rinkos sąlygas.

Sudarant finansines ataskaitas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiama į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Į savikainą negali būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžintinas.

Atsargos, kurios įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos finansinių ataskaitų valiuta. Įmonė, įsigijusi atsargas užsienio valiuta, šių atsargų savikainą apskaičiuoja pagal pirkimo dieną galiojantį apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.

Atsargų Įkainojimo Būdai

Kad būtų galima apskaičiuoti sunaudotų, parduotų atsargų savikainą, atsargos apskaitoje yra įkainojamos pagrindiniais įkainojimo būdais: FIFO, LIFO, vidutinės kainos, konkrečių kainų.

Konkrečių kainų metodas tinka labai mažoms įmonėms arba įmonėms, kurios labai smulkmeniškai tvarko apskaitą, nes kiekvienas parduotas (sunaudotas) atsargų vienetas yra įkainojamas jo pirkimo pasigaminimo savikaina. Dažniausiai toks būdas naudojamas brangioms atsargoms, kurias lengva sekti parduodant.

Svertinio vidurkio metodas yra taikomas, kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios atsargos pirktos, pagamintos pirmiausia. Svertinio vidurkio būdas - parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant iš laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio. Vidutinė atsargų vieneto kaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų vertę dalijant iš jų kiekio. Ta pačia vidutine kaina įkainojamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos.

FIFO ir LIFO metodus galima gretinti. FIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos vėliausiai įsigytų atsargų įsigijimo savikaina. Šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo pirmiausia sunaudotos.

LIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tada, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausia. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pagal pirmųjų atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

Atsargų Sunaudojimo Apskaitos Būdai

Registruojant apskaitoje atsargų sunaudojimą, galima pasirinkti vieną iš būdų: nuolat ir periodiškai.

Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė - apskaitoje registruojamos visos pardavimo pirkimo ir pasigaminimo operacijos. Šis būdas dažniausiai taikomas nedideliems kiekiams atsargų, brangioms atsargoms. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatytant atsargų likutį ir pardavimų savikainą nereikia didelių pastangų. Atlikus inventorizaciją, likučiai yra sutikrinami, o atsiradusius trūkumus arba perteklius galima užregistruoti aiškiai žinant priežastis.

Periodiškai apskaitomų atsargų būdas - buhalterinėse sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos.

Norint nustatyti atsargų likutį, reikia atlikti inventorizaciją. Inventorizuojant nerastas atsargų kiekis laikomas parduotu, o tai ne visada atitinka tikrąją situaciją. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal pirktų atsargų ir likučių duomenis. Apskaičiuojant parduotų prekių savikainą, naudojama formulė:

Atsargų likutis laikotarpio pradžioje + per laikotarpį pirktos atsargos - atsargų likutis laikotarpio pabaigoje = per laikotarpį parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina.

Apibendrinus galima daryti išvadą, kad atsargos, nors ir laikomos trumpalaikiu turtu, bet yra labai svarbios įmonės veiklos tęstinumui. Turtas bendrąja prasme - pasižymi didele įvairove ir gali turėti daug kvalifikacijų. Kalbant apie juridinių asmenų - įmonių turtą, jis pasižymi aiškia struktūra, kurią nulemia finansinė įmonių apskaita bei ją apibrėžiančios bendrosios taisyklės. Visas įmonių turtas atsispindi įmonių finansinėse ataskaitose. Viena iš pagrindinių įmonių finansinių ataskaitų galime įvardinti balansą, jo sudarymo dieną įmonės turtas matomas tiksliausiai. Balanse nurodoma turto vertė nebūtinai yra reali. Ypač stipriai gali skirtis ilgalaikio turto, įgyto seniai ir apskaitomo įsigijimo verte bei nusidėvėjimu, vertė.

Įmonės valdyme ypač svarbi bendra trumpalaikio turto suma. Kodėl? Nes sąskaitos, mokesčiai, paskolos mokami tam tikru periodiškumu. Įmonė turi turėti grynųjų pinigų , kad būtų laiku vykdomi įsipareigojimai.

Individualios veiklos turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis turtas- tai turtas, kuris naudojamas individualioje veikloje ilgiau kaip vienus metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už gyventojo nusistatytą kainą. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams per nusidėvėjimą, deklaravus tokį turtą deklaracijos FR0457 formoje.

Iki veiklos vykdymo pradžios įsigyto trumpalaikio turto (pvz. įrankiai ir pan.) vertė negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. 2010 m. · Gyventojas nusistatė 290 €. Gyventojas, 2010 m. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos atimamos lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka Pelno mokesčio įstatymo (toliau- PMĮ) (2001-12-20 įstatymas Nr. IX-675, Žin., 2001, Nr. 110-3992) 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo normatyvą metais. Gyventojas 2010 m. · 2010-04-01 įsigijo ilgalaikį turtą- baldus už 867 €.

Jeigu ilgalaikis turtas priskiriamas individualios veiklos turtui ne tuo pačiu metu, kurį įsigytas, tada turi būti skaičiuojamas sąlyginis nusidėvėjimas, t.y. iš įsigijimo kainos atimama kainos dalis, kuri atitinka to turto amortizacijos per laikotarpį nuo turto įsigijimo iki turtas buvo deklaruotas kaip inividualios veiklos turtas, sumą. Ši suma apskaičiuojama vadovaujantis PMĮ 18 straipsnio 11 dalies nuostatomis.

Pardavus ar perleidus individualios veiklos ilgalaikį turtą leidžiamiems atskaitymams priskiriama tik ta šio turto įsigijimo kainos dalis, kuri nebuvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų.

tags: #ribota #ir #neribota #laika #turintis #turtas