Rokiškio kraštas garsėja ne tik senųjų, kultūrinių, tradicijų puoselėjimu ir jų išsaugojimu. Miestelėnai džiaugiasi ir nuolat kuriamais autentiškais, krašto identitetą atspindinčiais įvykiais, kurie, metai po metų, tampa neatsiejama Rokiškio dalimi. Apžvelkime svarbiausius aspektus, kurie formuoja šio krašto veidą.
„Verslo Aitvarai“ - Rajono Verslo Pagerbimas
Viena „jauniausių“ tradicijų - 2021-aisiais Rokiškio rajono savivaldybės pradėti teikti „Verslo aitvarų“ apdovanojimai, skirti rajono verslo atstovams pagerbti. Ketvirtą kartą Rokiškio „Verslo aitvarų“ apdovanojimai šiemet buvo įteikti profesinės verslo atstovų šventės išvakarėse - lapkričio 7 d. Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio bibliotekoje.
Rokiškio Verslo Aitvarų įteikimo ceremonija
Antrą lapkričio penktadienį švenčiama šventė šįkart subūrė ne tik 10-imt apdovanotųjų krašto verslininkų ir jų artimuosius. Į šventę atvyko būrys garbių svečių: Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas ir generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius, „SoDra“ Panevėžio skyriaus direktorius Lauras Jagminas, Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriaus atstovės, pranešimą „Regioninių investicijų svarba“ susirinkusiems skaitė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas.
Nominacijos ir Kriterijai
Padėkos ir 2024 m. Svečiui pasisakius, buvo išdalinti šių metų „Verslo aitvarai“, pasveikinti jų nusipelnę rajono verslininkai. Kiekvieną nominantą, atsiimantį aitvaro apdovanojimą, lydėjo giriamieji žodžiai. Keleto Rokiškyje veikiančių įmonių vadovai į sceną lipo ne tik „Verslo aitvaro“ apdovanojimo. Rokiškio rajono savivaldybės mero Ramūno Godeliausko potvarkiu sudaryta darbo grupė-komisija, kuri rinko kandidatūras į nominantus.
Anot mero, teikiant šias nominacijas buvo ypač svarbu atkreipti dėmesį į rajono smulkųjį bei vidutinį verslą, į besikuriantį verslą, kuriam skatinti savivaldybėje yra speciali programa:
- „Iš šios programos atsirado ir „Verslo aitvarai“ - nominacijos, paskatinimas smulkiam ir vidutiniam verslui. Tai vienas iš svarbiausių kriterijų.
- Kiti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiame: bendradarbiavimas su viešuoju sektoriumi, rėmimas, mecenatystė, prisidėjimas prie Rokiškio rajono bendrosios gerovės, socialinis verslo pobūdis.
Atsižvelgdama į tai, komisija išanalizavo rajono verslo įmones, išdiskutavo ir atrinko 8 nominantus. Kandidatūras į dvi nominacijas - „Metų vadovas(-ė)“ ir „Lietuviškiausias įmonės pavadinimas“ siūlo rajono gyventojai ir už jas balsuoja. Komisijos sudėtis - labai įvairi: nuo tų pačių verslo atstovų (įtraukėme ir Rokiškio verslo klubo atstovus) iki socialinių partnerių.
Apdovanoti Verslai
Štai keletas pavyzdžių verslų, kurie buvo apdovanoti:
- „Už indėlį inicijuojant estetinį miesto įvaizdžio kūrimą bei jo stilizavimą partnerystėje su Rokiškio rajono savivaldybe“: Ilgametis AB „Rokiškio mašinų gamykla“ vadovas R. Kilas.
- „Už verslo plėtrą“: MB „Jasauta“, direktorius Jaunius Jasinevičius.
- Šeimos bitynas „Devyni medūs“, įsikūręs Juodupėje, šiuo metu turi net 300 bičių avilių.
- „Versli moteris“: VšĮ „Jautri širdis“ direktorė Irma Rutkauskienė.
Rokiškio Mašinų Gamyklos Istorija
Rokiškio kraštas garsėja ne tik senųjų, kultūrinių, tradicijų puoselėjimu ir jų išsaugojimu. Miestelėnai džiaugiasi ir nuolat kuriamais autentiškais, krašto identitetą atspindinčiais įvykiais, kurie, metai po metų, tampa neatsiejama Rokiškio dalimi. Brolių žydų Zametų pėdsakas Rokiškyje labai ryškus. Tai ne tik Nepriklausomybės aikštės gražiausias pastatas - vadinamasis namas su bokšteliais. Brolių palikimas - kur kas didesnis. Jeigu ne verslūs Zametai, kažin ar Rokiškis turėtų mašinų gamyklos istoriją, kuri prasidėjo visai ne miesto prieigų didžiuliu pastatu, kurį sovietmečiu pasistatė Rokiškio mašinų gamykla.
Rokiškio Mašinų Gamykla
XIX a. antrojoje pusėje Rokiškio miestas sparčiai plėtėsi, buvo statomi akmens mūro dviejų aukštų pastai. Didžiulį postūmį Rokiškio pramonei vystytis suteikė 1873 m. nutiestas geležinkelio ruožas Radviliškis-Dvinskas (Daugpilis). 1916 m. pradėjo veikti pirmoji Rokiškio elektrinė. 1928 m. dvaro pastate atidaryta pieninė ir įsteigta „Lietmetalo“ (savininkai broliai Zametai) bendrovė, kuri užsiėmė žemės ūkio technikos gamyba. Šios bendrovės dirbtuvės buvo Laisvės gatvėje.
Nuo „Lietmetalo“ iki Šių Dienų
Pagal gamyklos metraštyje sukauptą informaciją, Rokiškio geležies dirbinių fabrikas „Lietmetal“ ir garo malūnas - AB Rokiškio mašinų gamyklos pirmagimis - pradėjo dirbti 1928 m. spalyje. Tačiau apie tai, kad į fabriką priimami darbuotojai, buvo paskelbta birželyje. Į naują fabriką kviesti kalviai, šaltkalviai, tekintojai, gręžėjai. Iš viso - trys dešimtys darbininkų.
Šį fabriką valdė keturi šeimininkai: vyriausiasis vadų - inžinierius elektrikas Izraelis Zametas, metalo gaminių krautuvių savininkai Stepas Givavskis, Petras Rukas ir Janis Rembergas, iš Rygos svarstyklių gamyklos atvykęs su visais savo ir brolio įrengimais: presais, gręžimo ir tekinimo staklėmis, įvairiais įrankiais. Po pusmečio savininkai susipyko ir J. Rembergas, prisiteisęs 10 tūkst. litų, susikrovė įrenginius ir išsigabeno juos į Rygą.
Ne veltui sakoma, kad žydas visada ras išeitį. Taip ir nutiko. I. Zameto brolis Chonė, taip pat inžinierius, rado sprendimą, kaip fabriką išgelbėti. Jis vedė turtingą žmoną iš Klaipėdos krašto, gavo gerą kraitį, už kurį pastatė motorinę, nupirko galingą variklį, prie fabriko pastatė malūną su dviem poromis girnų, valcais ir kruopine. Užteko pinigų ir trūkstamiems įrengimams, užsienyje užsakė gamybai reikalingų medžiagų. Mechanikos cechui vadovavo vokietis, kuriam kas mėnesį mokėdavo po 1 tūkst. litų. Tačiau meistras fabrikui buvo per brangus, tad jį atleido ir rado pigiau apmokamą meistrą iš Klaipėdos krašto. Šiam atseikėdavo 600 litų. Kalvių cechui vadovavusiam meistrui mokėjo 100 litų mažiau.
Fabrike buvo gaminamos traversos, kurių net 12 tūkst. vienetų užsakė Ryšių ministerija, įleidžiamosios durų spynos, svirnų spynos, įvairūs lankstai, lankų, vartų apkaustai, akėčios, vežimų ašys. Išsekus Zametų pinigams ir sumažėjus užsakymų, kreditoriai nebenorėjo duoti paskolų. Vos atidarytame fabrike dirbo 27 darbininkai, o po dešimtmečio - net 64. Tačiau užsakymų sumažėjus, darbas organizuotas sezonais. Užklupus sunkumams savininkai nebepajėgė laiku išmokėti algų, žmonėms tekdavo dirbti po 10-12 val., todėl darbininkai ėmė bruzdėti. 1929 m.
Pokario Metai ir Plėtra
1940 m. valdžią užėmus sovietams, „Lietmetalo“ fabrike įvyko didelės permainos. Jis buvo nacionalizuotas ir pavadintas „Plūgu“. Bet nuveikti spėta nedaug, nes 1941 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir planuoti fabriko plėtros darbai nutraukti. Vokiečių okupacijos metais fabriko reikalai niekam neberūpėjo ir jo veikla buvo visiškai apmirusi. Po karo prasidėjo naujas jo gyvavimo etapas, bet pradžia buvo sunki: patalpos apgriautos, įregimai užleisti ir aplaupyti, kuro talpyklos ir banko sąskaitos - tuščios. Sandėliuose rastus 12 plūgų nutarta kaime iškeisti į lašinius, kuriuos pardavus būtų už ką nupirkti būtiniausius kontoros reikmenis.
Pakviestas banko valdytojas suteikė kreditą darbuotojų algoms, Vietinės pramonės ministerija skyrė tris tonas dyzelino, žmonės aptiko iš fabriko pavogtus ir paslėptus kuliamosios mašinos diržus… Fabrike dirbo savamoksliai, nebuvo kam ruošti techninės dokumentacijos ir brėžinių, o vienintelis matavimo įrankis tada tebuvo metras.
1956 m. fabrikas buvo sujungtas su buitinio aptarnavimo kombinatu ir tapo pavaldus Vietinės pramonės ministerijai. 1957 m. „Plūgo“ vadovybė motyvuotai prašė vyriausybės atskirti fabriką nuo buitinio kombinato ir leisti pradėti jo plėtrą. Nurodyta, jog Rokiškyje yra pakankamai darbo jėgos, bet nepakanka pramonės įmonių. Prašymas buvo patenkintas.
Taigi fabrikas įžengė į naują veiklos etapą: 1958 m. vietoj „Plūgo“ įkurta Rokiškio žemės ūkio mašinų gamykla, o mikrorajone, tuomet miesto pietiniame pakraštyje, pastatyti pirmieji gamyklos korpusai. Juose - kontora, buitinės ir gamybinės patalpos su naujais įrenginiais. Pradėtos gaminti modernesnės žemės ūkio mašinos: spyruoklinės bei zigzaginės akėčios, spygliuoti volai, ravėjimo akėčios, cukrinių runkelių keltuvai.
Žemės ūkio įrenginių gamyba
1962 m. pabaigoje pradėta didžiulio priestato statyba, gamybinių patalpų reorganizacija. Žemės ūkio įrenginių paklausa buvo labai didelė, todėl kilo poreikis plėsti gamybinę bazę. Sumontuotas pirmasis akėčių surinkimo konvejeris, mašinų dažymo linija, pastatyta įmonės katilinė. Šalia dirvos purenimo įrangos imtasi pašarų ruošimo įrenginių gamybos. 1966 m. pradėta serijinė žolės miltų agregatų gamyba, įdiegti aukšto našumo automatizuoti gamybos įrenginiai. Fabrike gimę įrengimai kelią prasiskynė į Vokietiją, Lenkiją, Vengriją ir kt. šalis. Vėliau pradėtos gaminti gręžimo ir tekinimo staklės, kiti pusautomačiai įrenginiai, grėbliai-vartytuvai. 1981 m.
Rimgaudas Kilas ir Dabartinė Situacija
Šiemet įmonės 90-mečio jubiliejų minėsiančios AB Rokiškio mašinų gamyklos generalinis direktorius Rimgaudas Kilas, vadovaujantis 32 metus, gamyklos komandą vadina „kolektyvu“. Pokalbis sukosi daugiausia apie įmonės istoriją, nes be jos, anot R. Kilo, nebūtų įmonės šiandienos. Bendrovės vadovas su didele pagarba minėjo nuo ištakų fabrikui vadovavusius aštuonis direktorius, iš kurių vadovo poste ilgiausiai dirba jis pats.
Generalinis direktorius sako: ne jo vieno, o viso kolektyvo nuopelnas yra tai, kad įmonė išliko, įveikusi galybę sunkumų, ir pakilo kaip feniksas iš pelenų. Sunkiausias periodas buvo tuomet, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę. „Staiga nebeliko nieko: rinkos, žaliavų, darbuotojų. Buvo laikas, kai nežinojau, ko griebtis, nežinojau, ką gaminsime rytoj ar po savaitės. O buvau atsakingas už tūkstantį darbuotojų. Nebuvo iš ko jiems mokėti. Daug specialistų išsivaikščiojo, kūrė privačius verslus. Pats su žmona, nėra ko gėdytis, namuose siuvom pirštines, karpėm plastiką, kad išmaitintume šeimą. Nenoriu atsiminti tų metų. Bet išgyvenom…“ - pasakojo R. Kilas.
Šiandien įmonė tvirtai stovi ant kojų. Esame subrangovai: pagal brėžinius gaminame metalo konstrukcijų elementus Olandijai, Švedijai, Suomijai, Danijai, kitoms valstybėms. Dirbdamas subrangos pagrindais milijonų pelno neuždirbsi, mūsų įmonės pelningumas siekia 5 proc. Neatsisakėme ir mums įprastos žemės ūkio padargų gamybos. Jie paklausūs vietinėje rinkoje.
R. Kilas labai norėtų namui su bokšteliais įpūsti gyvasties - brolių Zametų Rokiškiui dovanotą vieną gražiausių istorinių pastatų paversti prabangiu viešbučiu su restoranu, kad šis pastatas taptų reprezentaciniu miesto veidu svečiams ir turistams. Bet tam reikia mažiausiai milijono. „Jeigu laimėčiau loterijoje, šiandien pat imčiausi. Juk tai mūsų gamyklos pirmtakų paveldas“, - vilčių, kad kada nors šis stilingas pastatas taps traukos objektu, nepraranda R. Kilas.
Prieš daugiau nei dešimtmetį R. Kilo bandymas jame sutelkti visas miesto kultūros įstaigas ir padaryti pastatą kultūros židiniu netapo kūnu - rajono taryba, kurioje tuo metu R. Kilas dirbo, į šį siūlymą neįsiklausė, o jį dar apkaltino viešųjų ir privačių interesų painiojimu. Tad pastatą nutarta parduoti verslininkui. Už paskolą pirktas statinys vėliau atiteko bankui, verslininkui suteikusiam kreditą. Dabar jau šešeri metai jis tuščias ir nešildomas. Dėl atmosferos poveikio ir nepriežiūros statinys nyksta.
„Liūdna, bet bus dar baisiau. Jis virs pačiu didžiausiu Rokiškio pastatu šmėkla, kurį reikės nugriauti“, - svarstė R. Kilas. Rokiškio mašinų gamyklos administracija įsikūrusi šalia esančiame pastate, patalpos erdvios, įrengtos moderniai, darbuotojų laiko apskaita vykdoma elektronine sistema, o darbuotojams, kurių - per 100, sudaryti visi buities patogumai: virtuvė su įranga maistui pasišildyti, prausyklų ir dušų zona, darbo drabužius skalbia firma, įrengta masyvi batų džiovykla.
Gyventojų Atsiliepimai apie Rokiškį
Rokiškio rajono savivaldybė turbūt nė kiek ne mažiau nei Rokiškio TIC‘as yra ta vieta, kurioje gyventojai nesidrovi išsakyti pastebėjimų ir pasiūlymų, ko trūksta Rokiškiui. Vicemeras Antanas Taparauskas sako, kad vienas įdomesnių klausimų, jo pastebėjimu, buvo šis - kada Rokiškyje bus pastatyta naujų daugiabučių? Esą Rokiškyje pasigendama nekilnojamojo turto objektų plėtros.
„Savivaldybė, greičiausiai, net teisiškai negalėtų investuoti į statybas. Vis tik dauguma pastebėjimų, kurių tenka sulaukti, žemiškesni. Tai kelių prioriteto peržiūrėjimas dėl valymo darbų, bet už tai atsakinga „Kelių priežiūra“, o ne savivaldybė. Tad žmonėms dėl to kartais būna sudėtinga padėti. Taip pat yra tekę sulaukti pageidavimo dėl apšvietimo - kad visą naktį būtų apšviestos miesto gatvės. Teoriškai įmanoma tą padaryti, bet nesame didmiestis, kad būtų toks didžiulis poreikis. Dargi anksčiau iš jaunimo yra tekę sulaukti pastebėjimų, kad Rokiškyje trūksta kėglinės ar kino salės. Dabar tokių pageidavimų nebegirdėti. Baseiną turime, arena irgi, tikėkimės, atsiras, tad viskas tik geryn“, - komentavo A. Taparauskas.
Nuomonės apie Tapatybę ir Paveldą
Rajono tarybos narė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė mano, kad Rokiškiui, tiksliau, savivaldybės ekspertų grupėms, trūksta suvokimo, kad šis kraštas turi tam tikrus kanonus. „Labai liūdna, kad padaryta taip, jog Rokiškio kraštas nebeturėtų jokių tapatybės ženklų. Aš kalbu apie tai, kuo Rokiškis anksčiau visą laiką didžiavosi, pavyzdžiui, Tyzenhauzų paveldu. Visos valdžios, visos sistemos stengiasi išsaugoti Nepriklausomybės aikštę, bet mūsų akyse griūva Zameto namas. Vienas gražiausių aikštės pastatų. Tačiau kodėl šioje vietoje mes esame bejėgiai?“, - retoriškai klausė R. Stankevičiūtė-Vilimienė.
Anot R. Stankevičiūtės-Vilimienės, vertėtų prisiminti, kiek daug jėgų sudėjo muziejininkai, kraštotyrininkai, kad sukauptų didelę muziejaus kolekciją, bet… Muziejus neturi kur ją eksponuoti. Taip pat tarybos narei skaudu, kodėl, anot jos, išjuokiamas L. Šepkos parkas. „Tai mūsų dievdirbys, kuris buvo rikiuojamas į geriausių primityvistų Europoje gretas. Ir štai, jo vardo teminiame parke atsiranda geltoni gultai ir sakoma, kad viskas yra normalu. Ne - mes braukiam savo istoriją. Miestas taps kaip mišrainė. Kaip silkė pataluose. Kaip ir skanu, bet visur gali pamatyti. Negalim pasakyti, kad Rokiškio istorija niekinama, bet mes patys nevertinam savęs“, - tikino R. Stankevičiūtė-Vilimienė.
Rimgaudo Kilo Pozicija
Antai Rokiškio mašinų gamyklos vadovo Rimgaudo Kilo manymu, Rokiškyje nieko netrūksta. „Sunku vardinti trūkumus, kai savo miestą myli. Aišku, kiekvienas turi savo nuomonę, bet aš, kaip tikras rokiškėnas, galvoju, kad mūsų miestas labai gražus ir žalias. Pas kaimyną pažiūri, pamatai kur geriau - pas save darai ir kuri ką nors. Bent jau mes, verslininkai, prie gerovės kūrimo Rokiškyje prisidedame, kiek galim… Drąsiai galiu sakyti, kad pas mus gražiau nei Kupiškyje ar Zarasuose. Ir infrastruktūrine prasme, ir vizualine. Anykščiai - nieko nesakau - gražus miestas. Tiems, kurie skundžiasi, palinkėsiu mažiau skųstis ir burnoti. Pažiūrėkite kitomis akimis į savo miestą ir pagalvokite, ką galėtumėte padaryti, kad Rokiškyje gyventi būtų jaukiau. Nors apsišluoti, kiemą išsigrėbti, nešiukšlinti miesto… Nes, mano nuomone, jeigu nieko neįdedi ir reikalauji, tai tada ir nesipiktink“, - galvoja R. Kilas.
Apgyvendinimo Įstaigų Trūkumas
Taip pat, anot Rokiškio TIC direktorės, dažnai pastabų sulaukiama dėl apgyvendinimo įstaigų trūkumo. „Rokiškio miesto svečiai norėtų apsistoti, bet pritrūksta vietų. Apgyvendinimo įstaigų Rokiškyje nemažai, bet jų reikėtų daugiau, jei kai kurie lankytojai, norintys likti nakvynei, skundžiasi, kad jos negauna. Kalbame ne kiek apie pavienius lankytojus, bet ir turistus didesnėmis grupėmis. Būtent pastariesiems apsistoti gali būti sudėtinga. Tada nukreipiame į kaimo turizmo sodybas. Tačiau ne visiems toks pasiūlymas tinka, nes jie konkrečiai pageidauja apsistoti mieste ar šalia miesto“, - sakė S.
Pusryčių Mieste Poreikis
„Anksti nuo ryto žmonės atvažiuoja į Rokiškį autobusu su reikalais, pavyzdžiui, laukia vizitas pas gydytoją, ir nuo ryto turi daug laisvo laiko. Dėl to ir sulaukiame tokio apgailestavimo, ir gana dažnai. Taip pat žmonės pastebi, kas rytais darosi degalinėse. Pilna žmonių - visi lekia kavos ir sumuštinių. Vadinasi, pusryčių mieste poreikis tikrai yra, bet maitinimo įstaigos dirba, kaip joms patogiau“, - teigė S.
Pažintinių Takų Trūkumas
Anot Rokiškio TIC direktorės, dažnai Rokiškio gyventojai ir svečiai atkreipia dėmesį į Nepriklausomybės aikštėje esantį Zameto namą. „Ak, tiesa, dar sulaukiame pastebėjimų, kad Rokiškio krašte trūksta pažintinių takų. Šiuo metu jų yra du. Tai Kazliškio šilelio takas ir Dusetų girios pažintinis takas. Pasiūlymas - turėti pažintinį taką per Rokiškio miestą. Pavyzdžiui, nuo dvaro iki ežero per miškelį“, - pridūrė S.
Apibendrinimas
Rokiškio kraštas yra unikalus savo istorija, verslo iniciatyvomis ir gyventojų nuomone. Nuo „Verslo aitvarų“ apdovanojimų iki Rokiškio mašinų gamyklos istorijos, šis kraštas turi ką pasiūlyti tiek verslui, tiek turizmui. Nors yra tam tikrų iššūkių, tokių kaip apgyvendinimo įstaigų trūkumas ir paveldo išsaugojimas, Rokiškis toliau vystosi ir puoselėja savo identitetą.