Turtingiausi Lietuvos ūkininkai ir jų turto deklaracijos

Lietuvos įstatymai griežti ir saugo informacijos net ir apie viešų asmenų turtą privatumą.

Tik ribotas asmenų ratas turi prieigą prie informacijos apie visą asmens valdomą turtą.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik jo savininkams; teismams ir teisėtvarkos institucijoms - valstybės pavestoms funkcijoms atlikti; juridiniams asmenims, kurie užsiima draudimo verslu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms draudimo paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti.

Taip pat - juridiniams asmenims, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; savivaldybėms - savivaldybių funkcijoms atlikti; valstybės institucijoms ir kitiems asmenims - valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti.

Dalį tokių duomenų galima matyti jų deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet, kaip sakė į Seimą kaip nepriklausoma kandidatė bandžiusi patekti mokesčių ekspertė Rūta Bilkšytė, šitie skaičiai yra toli nuo turto vertės rinkoje.

Be to, pagal siūlomą reguliavimą, NT mokestis būtų skaičiuojamas ne nuo VMI deklaruotų sumų, o nuo sumos, kuri yra užfiksuota per Registrų centro kas penkerius metus atliekamą masinį NT vertinimą.

Paskutinis toks vertinimas atliktas 2016 m., kitas numatomas 2021 metais.

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie politikų turto deklaracijas atskleidžia, kad, kaip ir pernai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis išlieka turtingiausiu Seimo nariu.

Seime šiuo metu daugiau nei milijoną eurų turi tik septynių politikų šeimos.

LVŽS pirmininkas R. Karbauskis - vis dar turtingiausias Seimo narys.

Jo ir žmonos deklaruotas turtas pernai viršijo 15,2 mln. eurų.

Turtas per metus net išaugo, nes deklaruota didesnė turimų žemės sklypų vertė - 3,69 mln. eurų.

R. Karbauskis deklaravo akcijų už 9,74 mln. eurų, statinių ir kito nekilnojamojo turto už 1,11 mln. eurų, dalių ir pajų už 458 tūkst. eurų, kredito įstaigose jis laiko 199 tūkst. eurų.

Antras turtingiausiasis, žmonos deklaruoto turto dėka, Kęstutis Glaveckas.

Liberalų sąjūdžio nario ir kartu jo žmonos deklaruotas turtas 2017 m. siekė 4,2 mln. eurų.

Jo žmona Rūta Rutkelytė deklaravo turto už 2,7 mln. eurų, o K. Glaveckas - 1,5 mln. eurų.

Didžiąją dalį šeimos turto sudaro nekilnojamasis turtas: iš viso už 3,1 mln. eurų.

Trečioje vietoje - jau buvęs Seimo narys konservatorius Tadas Langaitis.

Jis su žmona Inga deklaravo turto už beveik 3,3 mln. eurų.

Bendrai jie su žmona dar deklaravo nekilnojamojo turto už 814 tūkst. eurų, 600 tūkst. eurų įvertino turimas akcijas.

Ketvirtas pagal turtą LVŽS narys ūkininkas Viktoras Rinkevičius. Jo ir žmonos Birutės bendras turtas - 2,9 mln. eurų. Didžiąją dalį turto sudaro žemės sklypų vertė - beveik 783 tūkst. eurų. Kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė bendrai - 863 tūkst. eurų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys parlamentaras Dainius Kreivys su žmona Dalia deklaravo valdantys turto už 2,1 mln. eurų. Didžioji dalis šeimos turto - 1,18 mln. eurų - nekilnojamame turte.

Šeštoje vietoje konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis su žmona Austėja. Jiedu turto deklaravo už beveik 1,3 mln. eurų. Iš jų - nekilnojamojo turto vertė kiek daugiau nei 204 tūkst. eurų, vertybinių popierių - 526 tūst. eurų, bankuose laikoma apie 448 tūkst. eurų.

Konservatorius Seimo narys Kazys Starkevičius su žmona Rasa deklaravo turto už 1,17 mln. eurų. Didžioji dalis turto iš nekilnojamojo turto - 569 tūkst. eurų.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Kęstutis Bartkevičius kartu su žmona Gražina deklaravo valdantys 781 tūkst. eurų vertės grynąjį turtą. Daugumą jo sudaro akcijos - 546,9 tūkst. eurų, 403 tūkst. eurų jų priklauso K. Bartkevičiui.

Buvęs Seimo narys Kęstutis Pūkas kartu su žmona Lina deklaravo 652,7 tūkst. eurų turtą. Didžioji dalis jo - iš nekilnojamojo turto vertė siekia 296 tūkst. eurų. 135,6 tūkst. eurų savo turto pora laiko kredito įstaigose.

Nevedusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario Kęstučio Mažeikos turto vertė - 621,8 tūkst. eurų, dauguma jo nekilnojamame turte - 343 tūkst. eurų.

Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas - turtingiausias mūsų krašto žmogus.

Rygoje gyvenantis 59 metų verslininkas ir politikas yra deklaravęs turto daugiau kaip už 4,8 mln.

Į šalies viešųjų asmenų turtingųjų trejetuką patenka liberalsąjūdininkas europarlamentaras ir lošėjas Antanas Guoga (26,6 mln. eurų), liberalsąjūdininkas Vilniaus miesto tarybos narys verslininkas Vidmantas Martikonis (19,1 mln.) ir valstiečių vedlys, Seimo narys Ramūnas Karbauskis (15,3 mln.

Respublikonas, buvęs Seimo narys V.Valkiūnas savo deklaracijoje yra nurodęs, kad turi žemės sklypų už 1,66 mln. eurų, 1,41 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto, akcijų už 1,05 mln. eurų, 688,6 tūkst. eurų santaupų bei dar yra pats paskolinęs, bet nesusigrąžinęs 114,7 tūkst.

V.Valkiūnas aiškino, kad pagrindinis jo turtas yra Latvijoje veikianti ir maždaug 20 mln.

eurų vertės bendrovė.

Iš Kupiškio rajono tarybos po teismo nuosprendžio dėl korupcijos išmestas ūkininkas, į tarybą atėjęs su rinkimų komitetu 62 metų Zigmantas Aleksandravičius turtingųjų sąraše su 3,56 mln.

Kupiškėnas yra deklaravęs transporto beveik už 300 tūkst. eurų, 1,23 mln. eurų vertės nekilnojamąjį turtą, žemės sklypų už 1,05 mln. eurų, įvairių kitų vertybių už 961,7 tūkst. eurų, 18,7 tūkst. eurų grynais bei paskolintus 590 tūkst.

Politiko žmona Irena, turinti 95,6 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, žemės sklypų už 1,05 mln. eurų bei 6 tūkst. eurų santaupų šalies turtingųjų sąraše su 1,15 mln.

Ir dar vienas Kupiškio rajono tarybos narys - 35 metų konservatorius ūkininkas Egidijus Černius su 3,32 mln.

Jis turi 233,6 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, žemės sklypų už 1,67 mln. eurų, įvairių vertybių už 867,2 tūkst. eurų, šiek tiek daugiau kaip 0,5 mln. eurų grynais, yra paskolinęs 28,5 tūkst. eurų, bet ir pats negrąžinęs 465,4 tūkst.

Rokiškio rajono tarybos narys, „Ivabaltės“ bendrovės savininkas ir vadovas, „Už laisvę augti narys“ Irmantas Tarvydis su 3,24 mln.

53 metų vyras yra deklaravęs 1,28 mln. eurų vertės akcijų, kitų vertybių už 1,14 mln. eurų, 357,6 tūkst. eurų vertės žemės sklypų, 12,2 tūkst. eurų vertės automobilį, nekilnojamojo turto už 155,7 tūkst. eurų ir 291,4 tūkst.

68 metų Seimo narys valstietis Viktoras Rinkevičius su 861,4 tūkst. eurų vertės turtu šiek tiek aplenkė prezidentę Dalią Grybauskaitę, kurios turtas įvertintas 851 tūkst.

Biržietis sąraše atsidūrė 112-oje vietoje, užtat jo žmona ekonomistė Birutė Rinkevičienė įsispraudžia netgi į 50-uką.

Politiko antroji pusė valdo 1,53 mln.

Biržų rajone yra antras po V.Valkiūno turtingas politikas.

41 metų ūkininkas valdo 1,21 mln. eurų turtą.

Didžiausią išsiskyrusio vyro turto dalį sudaro žemės sklypai ir nekilnojamasis turtas.

Panevėžio rajono tarybos narys liberalsąjūdininkas verslininkas 63 metų Jonas Katinas disponuoja 693,4 tūkst.

Tik pridėjus jo žmonos Nijolės Katinienės valdomą turtą, bendra šeimos nuosavybė peržengia 1 mln.

eurų ribą.

Visi kandidatai į Seimą privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti savo turto ir pajamų deklaracijas, kuriose būtina nurodyti sukauptą turtą, santaupas, suteiktas ar gautas paskolas bei metines pajamas.

Lrytas.lt peržiūrėjo 82 pirmą kartą į Seimą išrinktų tautos atstovų deklaracijas.

Pajamomis išsiskiria Valstiečių ir žaliųjų partijos narys Petras Nevulis, valdantis savo ūkį.

Per metus jis gavo daugiau nei 273 tūkst. eurų pajamų.

Jis taip pat turi turto už beveik 140 tūkst. eurų ir beveik 62 tūkst. eurų santaupų.

Turtu išsiskiria ir kitas ūkininkas - liberalas Juozas Baublys.

Varėnos rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas praėjusiais metais gavo 184 tūkst. eurų pajamų, o jo sukauptas turtas siekia 283 tūkst. eurų.

Žemės ūkis užsidirbti padėjo ir dar vienam „valstiečiui“ Viktorui Rinkevičiui.

Žemės ūkio technika prekiaujančiai įmonei „Biržų žemtiekimas“ vadovaujantis V.Rinkevičius pernai uždirbo 240 tūkst. eurų ir turi sukaupęs turto už 580 tūkst. eurų.

Vienu didžiausiu sukauptu turtu gali džiaugtis „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Jaunuoju ūkininku prisistatantis ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete lektoriumi dirbantis naujasis seimūnas valdo turto už 487 tūkst. eurų ir pernai gavo 105 tūkst. eurų pajamų.

Be ūkininkų, pajamomis išsiskiria finansų ministrė Rasa Budbergytė, į Seimą patekusi su Socialdemokratų partija.

Šiemet Europos Sąjungos Audito rūmus palikusi R.Budbergytė gavo 208 tūkst. eurų pajamų ir turi sukaupusi 141 tūkst. eurų piniginių lėšų.

Finansų ministrė taip pat yra suteikusi 208 tūkst. eurų paskolą.

Iš jų 145 tūks. eurų ji yra paskolinusi savo sūnui.

Politika dažnai siejama su dideliais pinigais, tačiau tarp naujųjų Seimo narių nemažai tokių, kurie su didelėmis pinigų sumomis dar tik susipažins.

Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Robertas Šarknickas, Alytaus miesto savivaldybėje dirbantis tarybos nariu, yra sukaupęs turto vos už 2 tūkstančius eurų, o santaupų visiškai neturi.

R.Šarknicko metinės pajamos siekė kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų.

Liberalė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Aušrinė Armonaitė neturi nei santaupų, nei turto, o praėjusiais metais gavo 6,68 tūkst. eurų pajamų.

Panašiai gyvena ir „valstietė“, partijos veiklos koordinatorė Rūta Miliūtė - jokio turto, jokių santaupų, 6,65 tūkst. eurų metinės pajamos.

Yra ir tokių Seimo narių, kurie, remiantis pajamų deklaracijomis, neuždirba net minimalios mėnesinės algos.

Kas mėnesį minimalią algą gaunantis žmogus per metus turėtų sukaupti 4,56 tūkst. eurų pajamų, bet yra Seimo narių, kurie pernai uždirbo beveik du kartus mažiau nei tiek.

„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Juozas Imbrasas, dirbantis Vilniaus miesto savivaldybėje, gavo 2,7 tūkst, eurų, individualiai konsultantu dirbantis „valstietis“ Stasys Jakeliūnas uždirbo 3,7 tūkst. eurų, o konservatorius Vytautas Kernagis - 3,4 tūkst. eurų.

Mažiausios pajamos - Palangoje savo sveikatos mokyklą valdančio „valstiečio“ Dainiaus Kepenio. Per metus jis uždirbo vos 2,5 tūkst. eurų.

Tarp naujųjų Seimo narių yra ir tokių, kurių finansinę padėtį apibūdinti sunku: vargšai jie ar turčiai?

Labiausiai išsiskiria konservatorius Tadas Langaitis bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas J.Imbrasas.

„Tvarkiečio“ J.Imbraso metinės pajamos yra rekordiškai mažos - vos 2,7 tūkst. eurų.

Naujasis Seimo narys iki šiol dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Ogi todėl, kad turi sukaupęs dideles santaupas - 202 tūkst. eurų, kurių, atrodo, nėra linkęs investuoti, mat valdo turto tik už 39 tūkst. eurų.

Klausimų kelia ir konservatoriaus T.Langaičio deklaracija.

„Baltosioms pirštinėms“ atstovavęs ir skaidrumo iš politikų nuolat reikalaujantis naujasis Seimo narys praėjusiais metais gavo 7,7 tūkst.

7,7 tūkst. per metus - nedidelės pajamos, tačiau T.Langaitis valdo turto už 577 tūkst. eurų - daugiausia iš visų naujų Seimo narių.

Negana to, deklaracijoje galima rasti dar vieną įdomų skaičių - 1,25 milijono eurų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai leidimus pigiau įsigyti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamo dyzelino gavo daugiau kaip 142 tūkst. žemdirbių, o mokesčius 2015 m. VMI mokėjo iš viso beveik 115 tūkst. ūkininkų ir jų partnerių.

Vidutiniškai vieno asmens per metus sumokėta suma - 574 eurai.

Vidutinės jo metų pajamos - 8,89 tūkst.

Nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atleisti visi ūkininkai, kurių pajamos per metus nesiekia 45 tūkst. eurų, o daugiau gavusieji apmokestinami lengvatiniu 5 proc. tarifu.

Tačiau prieš tai jie turi teisę iš pajamų atskaityti leistinas sąnaudas, ir tuomet mokesčio dydis kartais nesiekia nė 1 proc. gautų pajamų.

Akivaizdūs pavyzdžiai - į Seimą patekusių ūkininkų turto ir pajamų deklaracijos (žr. Panevėžio rajone apie 400 ha žemės valdęs Petras Nevulis, paklaustas, ar pasiryžęs po planuojamo GPM padidinimo daugiau mokėti valstybei, tikino, kad jis nėra niekuo išsiskiriantis iš kitų ūkininkų.

Mokesčių reforma siekiama, kad apmokestinimo lygis priklausytų nuo žemės ūkio veiklos dydžio - smulkiosioms bendrovėms ar ūkininkams liktų galioti 5 proc. pelno mokesčio arba GPM tarifas, o stambesnės bendrovės (t.y. bendrovės, kurių metinė apyvarta viršija 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius - daugiau kaip 10) būtų apmokestinamos 15 proc. pelno mokesčiu.

Analogiškai ir stambesnieji ūkininkai būtų apmokestinami priklausomai nuo gaunamo pelno lygio: iki 10 tūkst. eurų - 5 proc., o 15 proc. tarifas galiotų asmenims, gaunantiems nuo 30 tūkst. eurų pelno.

Pažymėtina, kad į bendrą apmokestinimo sistemą numatoma įtraukti tik tuos žemės ūkio veiklą vykdančius gyventojus, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos viršys PVM registracijos ribą - 45 tūkst. eurų per metus.

Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis būtų taikomas atsižvelgiant į kiekvieną šeimos narį - vienam asmeniui neapmokestinama NT riba sieks 100 tūkst. eurų.

„Pradinė idėja buvo ta, kad tas mokestis būtų taikomas būsto vienetui. Vėliau Konstitucinis Teismas paaiškino, kad tai turi galioti asmeniui. Šeimai yra 440 tūkst. eurų riba, tai iš esmės niekas nėra apmokestintas. Su šiuo veiksmu siūlome grįžti prie pradinės idėjos, kad tik patys brangiausi būstai būtų apmokestinami. Iš esmės 2 asmenų šeimai ta riba būtų 200 tūkst. eurų“, - DELFI laidoje sakė V. Šapoka.

Anot jo, tokių būstų Lietuvoje nėra daug, o apmokestinami bus tik suaugę asmenys - vienam šeimos asmeniui neapmokestinamas dydis sieks 100 tūkst. eurų.

„Kas labai svarbu, tai apmokestinama suma, kuri viršija 200 tūkst. eurų (šeimoje, kurioje yra du suaugę asmenys. - ELTA).

Šiuo atveju skaičiuojama tik suaugusiam šeimos nariui. Kai suskaičiuojame realų variantą, tai tas mokesčio dydis nėra didelis. Kalbant apie milijoninius būstus, ten ir tarifas didesnis taikomas. (...) Kadangi yra progresinis tarifas, tai, kuo būstas prabangesnis, tuo tas mokesčio tarifas didesnis tai daliai, kuri viršija nustatytas ribas“, - DELFI sakė V. Šapoka.

ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę.

Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų.

Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų - apie 26 tūkst. Vilniuje.

Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. - neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. - viršijančiai 500 tūkst. eurų.

DELFI apklausus dalį tarp turtingiausių šalies politikų patenkančių parlamentarų iš pozicijos ir opozicijos, paaiškėjo, kad dauguma jų dar net nesidomėjo, kiek jiems asmeniškai reikės mokėti NT mokesčio, jei bus pritarta dabartiniams siūlymams.

Pagal juos, dviejų asmenų šeimai neapmokestinama riba siektų 200 tūkst. eurų.

„Valstiečių-žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė tiksliai nežinąs, kiek jam tektų mokėti tokio mokesčio, tačiau yra įsitikinęs, kad ta suma būtų didelė.

Jis net neabejoja, kad jo šeimos turtas viršija apatinę ribą.

„Jūs publikacijas visai neseniai rengėte apie tai, kad yra įsigyta NT, ir jis tikrai yra brangus.

Dėl to neabejotinai mokėsiu NT mokestį, o kaip ten suskaičiuos pagal vertes, aš nelabai žinau.

Koks bus, tokį ir mokėsiu“, - sakė R. Karbauskis.

Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausantis Kęstutis Glaveckas irgi nesidomėjo, kiek jam tektų mokėti NT mokesčio, tačiau to klausimo nesureikšmina.

„Nesidomėjau. Kiek reikės, tiek mokėsiu. Kai priims, tada ir mokėsiu, koks čia dar gali būti klausimas“, - sakė K. Glaveckas.

„Valstietis žaliasis“ Viktoras Rinkevičius sakė, kad dar neskaičiavo, ar jam reikės mokėti NT mokestį.

„Neskaičiavau. Jeigu reikės, tai sumokėsiu, o kiek, nežiūrėjau, neturiu kada tuo domėtis“, - sakė V. Rinkevičius.

Politikas sakė, kad aiškumo tuo klausimu padaugės, kai bus svarstomi konkretūs įstatymo projektai, ir apskritai - turto reikalais jo šeimoje rūpinasi žmona.

„Kai bus konkretūs projektai, pasidarys aiškiau, dabar viešojoje erdvėje tik sklando tokie pamąstymai. Mano žmona tvarko tuos visus dalykus, aš pasitikiu ja ir pats nesigilinu, neturiu laiko“, - sakė V. Rinkevičius.

Mokesčių ekspertė R. Bilkšytė paaiškino, kad, norint suprasti, kiek, pavyzdžiui, politikui reikėtų mokėti NT mokesčio, reikėtų vertinti ne VMI deklaracijose pateiktus skaičius, o sumuoti tuos, kuriuos turi Registrų centras, atlikęs visuotinį NT vertinimą.

Tokiu atveju reikėtų susumuoti ne tik gyvenamųjų namų, bet ir kitų statinių, pavyzdžiui, sodo namelių, garažų, tai yra viso NT vertę.

Žemės sklypų vertės šiuo atveju nesumuojamos.

Taip pat nesumuojamos užsienyje įsigyto NT vertės.

Taigi, jeigu bus priimtas įstatymas, NT mokestis 2020 m. dar bus skaičiuojamas pagal 2016 m. atlikto vertinimo duomenis. O 2021 m. - jau nuo atnaujintų duomenų.

Mokesčių ekspertė teigė, kad pasirinktas modelis yra statomas ant netinkamų pamatų.

Ji atkreipė dėmesį į problemas dėl Registrų centro atliekamo visuotinio NT vertinimo.

Ekspertei patinka Šveicarijos pavyzdys: ten mokestis skaičiuojamas nuo tikros turto kainos.

Apibendrinant, turto deklaracijos ir NT mokesčio klausimai kelia nemažai diskusijų ir neaiškumų tiek politikams, tiek visuomenei. Svarbu, kad įstatymai būtų aiškūs ir teisingi, o mokesčiai būtų skaičiuojami nuo realios turto vertės.

tags: #rinkevicius #turtas #ukininkas