Obelių Vaikų Globos Namų Istorija: Nuo Įkūrimo Iki Šių Dienų

Obelių vaikų globos namai - tai vieta, kurioje susipina daugybė istorijų, išgyvenimų ir likimų. Šiame straipsnyje apžvelgiama Obelių vaikų globos namų istorija, pradedant nuo jų įkūrimo, veiklos per dešimtmečius ir baigiant dabartine pertvarka, kai institucinė globa keičiama bendruomenine.

Straipsnyje remiamasi istoriniais šaltiniais, monografijomis, interviu su įstaigos darbuotojais ir auklėtiniais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų pasakojimą apie šios įstaigos reikšmę kraštui ir jo gyventojams.

Šios įstaigos archyvas - tai tarsi laiko kapsulė, sauganti praeities ženklus, kurie padeda mums geriau suprasti dabartį ir numatyti ateitį. Archyvo dokumentai atspindi ne tik įstaigos veiklą, bet ir platesnį kontekstą - politinę, socialinę ir kultūrinę aplinką, kurioje ji gyvavo.

Šv. Onos bažnyčia Obeliuose

Obelių Istorijos Pradžia ir Vaikų Globos Namų Įkūrimas

Obeliai - tai miestas Rokiškio rajone, turintis turtingą istoriją. Rašytiniai šaltiniai patvirtina, kad 1519 m. jau buvo Obelių miestelis. Obelių dvaras yra kiek jaunesnis pirmųjų šio krašto dvarų brolis.

Oficialiai duris atvėrė pirmasis Obelių vaikų globos namų bendruomeninis namas, kuriame nuo šiol gyvens 8 šių namų globotiniai (rūpintiniai). Siekiant aiškumo, pradėkime nuo pastato istorijos, kuri siekia 1959 m. Tuomet čia įsikūrė vaikų globos namai.

Obeliai, miestas Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, yra seniūnijos ir parapijos centras. 2023 m. čia gyveno 814 gyventojų. Miestas įsikūręs Obelių ežero šiaurės rytiniame krante, prie Kriaunos upės. Pro Obelius eina Panevėžio-Daugpilio geležinkelis ir plentas.

Obeliuose stovi Šv. Onos bažnyčia, veikia paštas, ambulatorija, gimnazija, kultūros namai, biblioteka, vaikų darželis-mokykla ir vaikų globos namai. Taip pat yra istorijos muziejus ir vėjo malūnas.

Nuo XVI a. pradžios iki 1567 m. Obeliuose buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, o 1529 m. paminėtas miestelis ir valsčius. 1629 m. pastatyta bažnyčia. Per 1655-1660 m. Šiaurės karą Obelius nuniokojo Švedijos kariuomenė. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla.

1823, 1899 ir 1911 m. miestelis degė. 1861-1950 m. Obeliai buvo valsčiaus centras. 1873 m. šalia jų nutiestas Radviliškio-Daugpilio geležinkelis, įkurta stotis, kuri ilgainiui susijungė su Obeliais - jie pradėjo plėstis.

1905 m. lapkričio 30 d. gyventojai išvaikė Rusijos administraciją. 1910-1915 m. Obelių dvare veikė mergaičių žemės ūkio mokykla. Iki I pasaulinio karo įsteigti Blaivybės ir Lietuvių katalikių moterų draugijų skyriai. XX a. 3-4 dešimtmetyje veikė du malūnai, lentpjūvė, muitinė, rinkdavosi savaitinis turgus.

1941 m. rugpjūčio 25 d. prie Antanašės kaimo nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti miestelio žydai. Po II pasaulinio karo 1945 m. apylinkėse veikė Lietuvos partizanų dalinys.

1940-1941 m. ir 1944-1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 34 miestelio gyventojus. 1950-1959 m. Obeliai buvo rajono centras, o 1957 m. gavo miesto teises.

Vaikų Globos Namų Raida ir Pertvarkos

Bėgant dešimtmečiams, keitėsi įstaigos pavadinimas ir pavaldumas. 2014 m. prasidėjo institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - siekti, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje arba bent jau įtėvių ar globėjų šeimose. Vaikų globos namuose jau 2000 m.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. šiame pastate vaikų globos namų nebeliko. Tokią pertvarką obeliečiai įgyvendino pirmieji Panevėžio regione.

Siekiant žingsnis po žingsnio pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, planuojama šiais metais atidaryti dar du tokius namelius ir juose apgyvendinti 12 Obelių vaikų globos namuose gyvenančių vaikų.

Oficialiai duris atvėrė pirmasis Obelių vaikų globos namų bendruomeninis namas, kuriame nuo šiol gyvens 8 šių namų globotiniai (rūpintiniai). Į bendruomeninius namus įsikėlė aštuoni broliai ir seserys iš vienos šeimos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė: „Be abejo, galutinis mūsų tikslas, kad vaikai gyventų šeimose, ir dėl to turime labai įtemptai dirbti. Pertvarkant institucinę globą, atsiranda galimybė vaikams turėti savo namus, patiems tvarkytis buitį, mokytis savarankiškumo, būti bendruomenėje. Ir tai jau yra reikšmingas artėjimas šeimos modelio link”.

Visas reikiamas paslaugas vaikams teiks penki kvalifikuoti specialistai - du socialiniai darbuotojai ir trys socialinio darbuotojo padėjėjai; vaikams taip pat bus teikiamos užimtumo ir neformalaus ugdymo specialistų, psichologo, socialinių pedagogų paslaugos.

Rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjas Vitalis Giedrikas kalbėjo apie pagrindą keisti vaikų globos namų priklausomybę. Jis teigė, kad 2015 m. Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakyme numatyta stacionarių vaikų globos namų pertvarka, į kurią įtraukti ir Obelių vaikų globos namai.

Rajono tarybos narys Vytautas Vilys teiravosi, kodėl apskritai reikalingi tokie pokyčiai. Ar tai tik dėl Prezidentūros nuostatos, kad neturi likti didelių vaikų globos namų? Ministerijos atstovė paaiškino, kad tokia pertvarka - jokia naujovė, visa Europa vysto panašių įstaigų deinstitucionalizaciją.

Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė paaiškino, kad ministerija šios įstaigos veiklos funkcionavimui bus skirta 310 tūkst. eurų metams, ta suma nekis penkerius metus. Taip pat beveik 200 tūkst. eurų bus skirta vaikams, kurie globos namuose buvo apgyvendinti iki 2007 m. sausio 1 d.

Bendruomeniniai vaikų globos namai

Obelių Socialinių Paslaugų Namai Šiandien

Dabar vaikai gyvena šeimynomis bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Jie įrengti individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Vienas toks namas stovi Rokiškyje ir du - Obeliuose.

Dabar Obelių SPN sudaro devyni padaliniai. Tačiau ne visi fiziškai įsikūrę Obeliuose. Atskirą padalinį sudaro Šeimos ir vaiko gerovės skyriai. Jie veikia seniūnijose, fiziškai tų darbuotojų ir paslaugų gavėjų šiame pastate nėra.

Dirba 5 atvejo vadybininkai ir 13 socialinių darbuotojų, jų darbo vietos seniūnijose, tik Rokiškio miesto ir Rokiškio kaimiškosios seniūnijos socialiniai darbuotojai dirba rajono savivaldybės pastate. Paslaugas gauna apie 170 šeimų, kuriose auga daugiau kaip 300 vaikų.

2022 m. įkurtas Globos centras veikia Rokiškyje, Vytauto g. 25. Kadangi einama prie to, kad paslaugos vaikams ir šeimai būtų teikiamos vienoje institucijoje, darbuotojai į jį buvo perkelti iš Rokiškio socialinės paramos centro.

Globos centre paslaugas teikia 3 budintys globėjai, trumpalaikę ir ilgalaikę globą galintis teikti globėjas. Jie dirba su šeimose ir šeimynose globojamais vaikais, teikia pagalbą globėjams, veda mokymus, ruošia naujus globėjus. Ilgiau čia gyvenančios moterys užsiaugina savų daržovių.

Taip pat veikia kultūros padalinys. Jis čia įsikūrė tuomet, kai buvo keičiamas rajono kultūros įstaigų pavaldumas (dabar jos pavaldžios Rokiškio kultūros centrui arba universaliems daugiafunkciams centrams). Tačiau Obelių kultūros darbuotojai pageidavo įsikurti Obelių SPN pastate, nes čia patogios ir erdvios patalpos.

2017 m. gegužę pradėjo veikti Krizių centras. Iš pradžių jis buvo skirtas moterims ir merginoms - besilaukiančioms, su vaikais, atėjusioms iš globos įstaigų, neturinčioms kur gyventi ir pan. Vien per pusmetį pagalba suteikta 11 mamų ir 27 jų vaikams.

Kai 2020 m. pasikeitė įstaigos steigėjas (juo tapo savivaldybė), pradėtos priimti ir šeimos, nebūtinai tik mamos. Į Krizių centrą nukreipia seniūnijos (soc. darbą su rizikos šeimomis dirbantys specialistai), Vaikų teisių specialistai, gali kreiptis ir pats žmogus.

Čia įsikūrusiems žmonėms stinga kasdienio gyvenimo įgūdžių. Dėl to turėjo atsirasti kita paslauga - savarankiško gyvenimo namai. Tokie įkurti Obeliuose, jie priklauso Rokiškio socialinės paramos centrui.

Bet bėda - moterys su vaikais negali gyventi įstaigoje, jei joje yra senyvų arba pataisos namuose buvusių žmonių. Todėl kilo poreikis moterims ir vaikams apsigyventi čia, socialinių paslaugų namuose. Jos prižiūrimos, kol augina vaikus.

Obelių SPN teikiama palydėjimo paslauga jaunuoliams iki 24 metų. Vaikų dienos centras atidarytas nuo 2021 m. sausio 1 d. Jame 25 vietos.

Iškilūs Auklėtiniai ir Globos Namų Įtaka

E. Adomavičienė minėjo, jog ankstesniais laikais nebūdavę nuostabu, kad vaikai iš globos namų įgydavo pilnavertį išsilavinimą, tapdavo žinomi visuomenėje žmonės, susikurdavo gerovę, niekuo ne prastesnę nei vaikai iš šeimų.

Obelių socialinių paslaugų namų direktorė paminėjo tris buvusius auklėtinius, kurie tapo dvasininkais. Tai Subačiaus (Kupiškio r.) Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas Vidmantas Bloškis, buvęs Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos kunigas, teologijos daktaras, Varšuvos universiteto Katalikų teologijos akademijos doktorantas Oskaras Petras Volskis, kuris buvo tapęs ir Marijos radijo programų direktoriumi, bei buvęs Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas Eugenijus Troickis, atsisakęs kunigystės dėl asmeninių priežasčių.

Vienas žymesnių Obelių vaikų globos namų auklėtinių - Laurynas Janulis, žinomas kaip renginių vedėjas, diktorius, filmų įgarsintojas. Taip pat atvirai savo gyvenimą istoriją pasakoja Seimo narys, naujasis Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas.

Interviu DELFI R. Šarknickas atskleidė nepagražintą vaizdą apie gyvenimą vaikų globos namuose ir ankstyvo gyvenimo tragedijas, užgožiančias geras akimirkas. R. Šarknickas žinomas ne tik kaip politikas, bet ir kaip aktorius bei kino režisierius, plačiajai visuomenei pažįstamas iš populiaraus serialo „Nekviesta meilė“.

Vaikų pervežimas tapo tragedija R. Šarknickas, turėjęs dar keturis brolius ir seseris, vaikų globos namuose nuo jų buvo atskirtas. Pašnekovas iki šiol nežino, kodėl buvo atskirtas, o kiti broliai ir sesės augo kartu, turėjo galimybę savaitgaliais matyti tėvus.

R. Šarknickui teko pagyventi trijuose globos namuose. Parlamentaras pasakoja, kad globos namuose mokėsi muštis, nekęsti, nemylėti, pavydėti, keršyti. R. Šarknicko teigimu, jo ankstyvo gyvenimo tragedijos, dramos užgožia geras akimirkas.

R. Šarknickas iki šio pamena pervežimą iš Vilijampolės kūdikių globos namų į Šiaulius. Vežami vaikai pradėjo klykti. „Kada pradėjome tolti nuo kažko brangaus, svarbaus, tauraus, kada matai paskui autobusiuką lekiant kažkieno brolį, kažkieno sesuo krenta, jos keliais bėga kraujais, bet vejasi vėl... Man mintyse stovi, kad galbūt ten mano vyresnioji sesė bėgo. Jėzau, kaip aš galvele į stiklą daužiau su kitais vaikais“, - lėtai žodžius rinko R. Šarknickas.

Tąkart vaikai važiavo mikroautobusu „Latvija“. Jame dvokė, nes iš streso dauguma prisišlapino. Nuvažiavus į Šiaulius, vaikus suvedė į salę. Robertas pro langą išvydo stovintį autobusiuką, šoko ant palangėje augusių jurginų ir ėmė bėgti.

Tačiau ranka iš nugaros stvėrė ir sviedė atgal ant margo kilimo. Dar kurį laiką vaikas eidavo pastovėti ant vėžių, kur stovėjo atvežęs autobusiukas - taip įsivaizdavo vis dar esantis Kaune. Tokios, sako jis, buvo vienatvės grimasos.

Tuo metu nuo auklėtojų smurto vaikas slėpėsi tarp jurginų ir tai buvo patys gražiausi kvapniausi namai. Liūdniausia globotiniui būdavo rudenį, kada jurginus nupjaudavo.

R. Šarknickas iki šiol pamena vieną žvėrišku elgesiu garsėjusią auklėtoją. „Nekompetentinga graži auklėtoja, ilgais gražiais plaukais, jei tik išgirsdavo šurmulį, plastikinio arkliuko lazda šveisdavo per rankutes. Kai ji ateidavo dirbti, turėdavo būti mirtina tyla. Būdavo pasėta baimė“, - gyvenimą Šiaulių globos namuose prisiminė pašnekovas.

Vaikas žiūrėdavo į draugus, akyse kaupdavosi ašaros, bet negalėjo įgyvendinti elementarių svajonių - paimti žaislą ir pažaisti - bijodavo, kad krisdamas žaislas nesukeltų triukšmo. Apie patiriamą terorą negalėjai pranešti kitiems darbuotojams - vaikus buvo užvaldžiusi baimė.

„Negana to, kai tyla įsivyraudavo, gerą pusmetį mus sustatydavo į eilę ir turėdavome šukuoti auklėtojos plaukus. Kažkuria prasme ši bausmė patiko - bandydavau įsivaizduoti, kad šukuoju plaukus mamai, sesei. Tokia apgaulinga iliuzija, bet per bausmę ši akimirka tapdavo net šventa. Aš mylėjau šias akimirkas, bet, bėgant laikui, mes, tokio likimo vaikai, per anksti pajutome pažeminimus. Tada ant peties pasirodė toks velniukas, kuris, man laikant šepetį, sakydavo - „duok tu jai per galvą, duok tu jai per galvą“, - vaizdingai pasakojo R. Šarknickas.

R. Šarknickas tėvus pamatė tik būdamas 12 metų. Visą laiką jis pasakoja jautęs tėvų ilgesį, rašydavęs laiškus, tačiau nežinojo adreso - tarybinės bylos vaikams nebuvo atveriamos.

Iš Šiaulių R. Šarknickas perkeltas į Obelių vaikų globos namus. Mokytoja vakare pasisodino ant metalinės lovos, pradėjo skaityti laišką - rašė sesuo Diana. Vaikas nelabai girdėjo, ką auklėtoja skaitė - jis visą laiką ašaromis laistė pagalvę. Taip jis reagavo į staigmeną - po tiek metų gautą laišką.

Obeliuose nutiko ir vienas itin skaudus incidentas. Kartą per kūno kultūros pamoką su bendraklasiu Robertas nepasidalijo krepšinio kamuolio. Mokytojas Seikalis nusitempė jį į inventoriaus kambarį, užrakino duris, karatė judesiu paguldė ant žemės. Pasipylė smūgiai - mokytojas mušė, kiek tik leido sveikata. Paryčiais vaikas pabėgo.

Buvo vėlyvas ruduo, lietus plovė žaizdas, o jaunuolis bėgo geležinkelio bėgiais. Jis buvo nusprendęs bėgti pas mamą, kurios nebuvo matęs, tik žinojo, kad gyvena Kaune.

Nors augant globos namuose buvo nuostabių auklėtojų, tarp jų įsimaišydavo ir tokių, kurias šiandien prisiminti nesmagu. Geresnes vertybes skiepydavo internato valytojos, kurios mokė, kad negerai nekęsti, nemylėti, muštis.

Jam iki šiol įstrigę, kai būdamas pirmokas ar antrokas, iš vienatvės susirado senučiukę valytoją. Jis pamažu padėjo moteriai dirbti darbus - šaltu vandeniu plauti didžiulius koridorius. Moteris sekdavo pasakas, dainuodavo dainas, Robertas ją prievarta sodindavo ant palangės prašydamas, kad ši tik dainuotų, o pats plaudavo koridorius.

Išėjęs į savarankišką gyvenimą, 16 metų vaikinas gavo dirbtinės odos lagaminą, tačiau nežinojo, kur eiti - prieš akis buvo vasara, o mokslai Alantos žemės ūkio mokykloje turėjo prasidėti rugsėjį. 1991 m. lietuvių kalbos mokytoja uždavė išmokti Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Laisvė“.

Dabartiniai Iššūkiai ir Ateities Vizija

Vis tik socialinių paslaugų namų direktorė sakė matanti tendencijas, kad globojamų vaikų kontingentas keičiasi ne į gerą pusę - dažniausiai jie turi specialiųjų poreikių, stokoja socialinių įgūdžių. Daryti jiems teigiamą įtaką gali būti labai sunku.

Galbūt dėl šių priežasčių vis rečiau girdisi apie ko nors daugiau pasiekusius vaikų globos namų auklėtinius.

Rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas patikslino, jog griaunami ne visi vaikų globos namų pastatai, o vienas prastos būklės. Griovimo darbus atlieka ne savivaldybė, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Dar nėra Vyriausybės nutarimo Rokiškio savivaldybei perduoti Obelių vaikų globos namus. Misterijos tikslas - visus šalies vaikų namus perduoti savivaldybėms. Griaunamas pastatas, anot statybos ekspertų, - neremontuotinas - atitrūkusi galinė siena.

Obelių Vaikų Globos Namai Kultūroje ir Švietime

Tolimesnė švietimo eiga atsiskleidžia per Obelių gimnazijos, Kriaunų pagrindinės mokyklos ir Obelių vaikų globos namų istorijas.

Taip atvirai savo gyvenimą istoriją pasakoja Seimo narys, naujasis Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas. Interviu DELFI R. Šarknickas atskleidė nepagražintą vaizdą apie gyvenimą vaikų globos namuose ir ankstyvo gyvenimo tragedijas, užgožiančias geras akimirkas.

R. Šarknickas žinomas ne tik kaip politikas, bet ir kaip aktorius bei kino režisierius, plačiajai visuomenei pažįstamas iš populiaraus serialo „Nekviesta meilė“.

Rokiškėnas Alvydas Gudonis, pavasarį radęs skelbimą, kad Obelių vaikų globos namai šeimynoms ieško namų, nedvejojo - tėvų namą išnuomojo penkeriems metams. Tuščias likęs namas atitiko ministerijos nuostatus vaikų būstui, tad nutarė pasitarnauti prasmingai idėjai.

Anot rokiškėno, natūralu, jog kaimynų pasikeitimas kelia įvairių baimių dėl triukšmo. Ypač sužinojus, jog čia apsigyvens vaikų namų globotiniai: „Mūsų sąmonėje vis dar gajos stigmos, kad tokie vaikai gali būti problemiški. Bet kaimynas girtuoklis juk daug didesnė bėda nei pulkelis vaikų.

Jie tikrai ne blogesni už šeimose augančius ir nebus palikti vieni. Dieną ir naktį juos prižiūrės suaugę auklėtojai. Prasidės mokslo metai, visokie būreliai, užsiėmimai. Vaikai į namus grįš tik vakare. O namuose - pamokų ir namų ruoša. Vasarą, manau, jie išvyks į stovyklas“, - apie tėvų būsto naujus gyventojus ir jų kaimynystę su Kauno gatvės senbuviais samprotavo A.

Trumpa Obelių vaikų globos namų istorija

tags: #rokiskis #daugiabuciai #vaiku #namai