Kasmet pasaulyje rotavirusine infekcija (RVI) suserga apie 18 milijonų žmonių ir registruojama virš 500 000 mirčių, daugiausia - besivystančiose šalyse, kur medicininė pagalba yra ribota. Rotavirusinė infekcija - tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti karščiavimu, viduriavimu, vėmimu, bendra organizmo intoksikacija.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2010 metais RVI Vilniaus mieste susirgo 623 gyventojai, net 95 proc. visų susirgusiųjų buvo hospitalizuoti. Dažniausiai rotavirusine infekcija sirgo mažyliai iki trejų metų amžiaus, tai sudarė net 70 proc. visų susirgusių asmenų. Didžiausias sergamumas RVI Vilniaus mieste būna sausio - gegužės mėnesiais, kuriems tenka net apie 80 proc. viso metinio sergamumo, tačiau pavieniai susirgimai registruojami ištisus metus.
Rotaviruso savybės ir atsparumas
Infekciją sukelia virusas, priklausantis Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai. Šie virusai gana atsparūs išorinėje aplinkoje, ant sausų paviršių išlieka gyvybingi net iki 15 dienų, ant rankų - iki 4 valandų, vandenyje - iki 1 mėnesio. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis ar 70 % etanolio turinčiais tirpalais bei virinant.
Kaip plinta rotavirusinė infekcija?
Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar virusų nešiotojas, kuris išskiria virusą su išmatomis. Rotavirusu užsikrečiama fekaliniu - oraliniu būdu per nešvarias rankas ar sergančiojo žmogaus išmatomis užterštus daiktus, indus, maistą. Ligos metu žmogus su išmatomis į aplinką išskiria labai daug rotavirusų (apie 108-1010 virusų viename ml išmatų), o tam kad užsikrėstume pakanka tik 10-100 rotavirusų.
Fekalinis-oralinis plitimo būdas
Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4-6 dienas. Literatūros duomenimis, apie 50 proc. vaikų virusus su išmatomis išskiria vieną dieną, o 9 proc. net 3-5 dienas prieš pasireiškiant ligos simptomas. Būtent tokie asmenys ir sudaro didžiausią pavojų aplinkiniams.
Simptomai ir ligos eiga
RVI imlumas yra visuotinis, tačiau dažniausiai, kaip buvo minėta, serga kūdikiai ir maži vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys serga žymiai rečiau, jie dažniausiai serga lengvesne, ar besimptome ligos forma. Rotovirusinės infekcijos inkubacinis periodas dažniausiai trunka nuo 12 valandų iki 5 parų.
Ligos pradžia būna ūmi. Liga prasideda karščiavimu, vėmimu, dažnu viduriavimu labai vandeningomis išmatomis, ligonis skundžiasi pilvo skausmu, pūtimu, 20-40 proc. pacientų atsiranda ir respiracinių simptomų (sloga, kosulys, gerklės skausmas). Karščiavimas, vėmimas tęsiasi kelias dienas, o viduriavimas - 3-7 dienas. Vemdamas ir viduriuodamas ligonis praranda daug skysčių ir mikroelementų, organizme sutrinka elektrolitų pusiausvyra, gali sutrikti inkstų ir kitų gyvybiškai svarbių organų veikla. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
Išnykus gastroenterito požymiams žmogus rotavirusą su išmatomis dažniausiai dar išskiria apie vieną savaitę. Literatūros duomenimis, maitinimas motinos pienu suteikia tam tikrą apsaugą nuo RVI pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau nėra įrodymų, dėl ilgalaikės apsaugos. Persirgus rotovirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimams. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni.
Profilaktika ir patalpų priežiūra
Rotavirusų didelis atsparumas išorinėje aplinkoje ir ypač maža užkrečiamoji dozė sudaro palankias sąlygas plačiam jų paplitimui visuomenėje. Nepakankamas dėmesys vaikų žaidimų, motinos ir vaiko kambarių higieninei priežiūrai prekybos, pramogų bei viešojo maitinimo įstaigose galimai įtakoja tokį spartų susirgimų plitimą. Vaikai, lankantys ikimokyklinio, neformaliojo ugdymo įstaigas rotavirusine infekcija neretai užsikrečia ten, o vyresnieji bei suaugę asmenys - namuose nuo sergančių mažųjų šeimos narių.
Ligos išvengti sudėtinga, jei maistą gamina serganti mama, ypač jeigu produktai vartojami be šiluminio apdorojimo. Mažinant galimybę užsikrėsti rotavirusais, reikia vengti kontakto su sergančiuoju. Sergančų vaikų negalima vesti į ugdymo įstaigas ar kitas vaikų susibūrimo vietas. Rekomenduojama susirgusįjį, ar įtariamą sergant kuo anksčiau atskirti (izoliuoti) nuo sveikų asmenų, skiriant jam atskirą kambarį, ar vietą kambaryje. Patalpas kur yra ligonis kuo dažniau vėdinti, bei valyti drėgnu būdu ne mažiau kaip 2 kartus per dieną, naudojant atskirą valymo inventorių.
Rekomenduojama kasdien atlikti patalpų ir namų apyvokos daiktų dezinfekciją. Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės) ir būdai (virinimas, skalbimas, plovimas, šluostymas). Vaiko žaislų plovimui rekomenduojama naudoti tik muilo ar sodos tirpalą. Ligonis ir slaugantys asmenys turi laikytis asmens higienos, rekomenduojama, ne tik plauti rankas su muilu, bet ir dezinfekuoti alkoholio turinčiomis priemonėmis.
Siekiant apsaugoti vaikus nuo rotavirusinės infekcijos rekomenduojama juos paskiepyti. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, registruotos dvi saugios ir efektyvios vakcinos, kurios skirtos vaikams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.
Kaip pabrėžė vyriausioji specialistė Natalija Beliakova, turime prisiminti, kad vienas iš pagrindinių rotavirusinės infekcijos plitimo veiksnių yra užterštos rankos. Taigi pagrindinė nespecifinė RVI profilaktika - rankų higiena. Rankas reikia plauti ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus namo, prieš valgį ar maisto gaminimą.
Rotavirusas: kas tai yra, kaip jį gydyti ir kaip jo išvengti
Pagrindinės rotavirusinės infekcijos profilaktikos priemonės
- Rankų higiena (plovimas su muilu ir dezinfekavimas).
- Patalpų valymas ir dezinfekcija.
- Sergančiųjų izoliavimas.
- Vaikų vakcinacija.
Tinkamas rankų plovimas - svarbi profilaktikos priemonė