Pakrypęs, žemėn kiek įkritęs, vėjo perpučiamais langais, vaikystės prisiminimais ir bočių dvasia alsuojantis medinis namas dažnam iš mūsų kelia malonius jausmus. Tačiau pasisukus kalbai apie medinuko remontą kartais taip įsijaučiame, kad po atnaujinimo darbų jo senosios savasties nelieka. Iš esmės pakeičiamas stogas, fasadas, langai, durys. Dėl skuboto darbo vėliau išlenda ir nemažai trūkumų. Dėl to prieš imantis remonto darbų svarbiausia tiksliai žinoti, ką norime išsaugoti, o ką - keisti.
Pradėti nuo namo tyrimo
Norint seną medinį namą prikelti naujam gyvenimui, imtis griovimo darbų reikėtų tik tiksliai žinant, kas, kur ir kodėl turi būti remontuojama. Architektė Rasa Bertašiūtė įsitikinusi, kad namo tvarkymas turėtų prasidėti nuo išsamaus tyrimo. Panašiai kaip susirgus - pirmiausia gydytojas siunčia pasidaryti tyrimų. Visų pirma reikėtų apeiti visus namo kampus, kruopščiai apžiūrėti svarbiausias namo dalis: pamatus, stogą, lietlovius ir lietvamzdžius, sienas, langus, duris ir t. t.
Toliau būtina rasti namo pažeidimus, nustatyti jų priežastis. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar nėra puvinio, pelėsio, deformacijų, ar viduje kur nors nesikaupia drėgmė, ar sandarūs langai, durys. Ekspertinis žvilgsnis padės išsaugoti namo autentiškumą ir tuo pačiu surasti pažeidžiamiausias jo vietas“, - pabrėžia medinės architektūros tyrinėtoja R.Bertašiūtė. Ne mažiau svarbu pastebėti ir įvertinti autentiškas namo dalis, detales, kurias verta išsaugoti.
„Pirminis planavimas labai svarbus. Dažnai remontuojama paskubomis, o paskui žmonės gailisi greitų sprendimų. Įvertinti namą visais požiūriais žmogui, neturinčiam specialaus išsilavinimo, ganėtinai sunku. Dėl to patariama kreiptis į specialistus, išklausyti bent kelias nuomones.
Medinių langų ir durų restauravimo mokymai
Didžiausia žala dėl drėgmės
Atsargi, statinio nežalojanti priežiūra ir tvarkyba nedidelėmis sąnaudomis gali jį išsaugoti, sulėtinti namo senėjimą. Pasak architektės, mediniame name 95 proc. visų pažeidimų yra susiję su drėgme. Labiausiai medienai kenkia lietaus, grunto, statybinė ar kondensacinė drėgmė. Tuomet atsiranda negrįžtami procesai: mediena įdrėgsta, trūnija, atsiranda pelėsis, grybelis, atsikrausto kirvarpos ir kiti graužikai.
Pavojus didėja, jeigu mediena prastos kokybės ir blogai vėdinama. Dažniausiai tai nutinka besiliečiančioje su žeme arba su betonu konstrukcijoje, nevėdinamoje patalpoje. Dėl to reikia patikrinti, ar apatiniame rąstų vainike, lentose prie žemės, sienose po langais, sąsparose ar kertėse, sijose, kraige, vonios ir tualeto patalpose nėra puvinių, pelėsių ar grybelių. Jeigu ilgesnį laiką laikosi didesnė kaip 20 proc. drėgmė, didelė tikimybė, kad jau atsirado ar ateityje atsiras biologinių pažeidimų.
Puvinio pažeistas vietas nedelsiant reikia šalinti, bet prieš išpjaunant pažeistą medieną, reikėtų išsiaiškinti priežastis, dėl ko jis atsirado, - galbūt stogas kiauras ir kažkur kaupiasi kondensatas. Visa tai reikia kruopščiai įvertinti - pirmiausia pašalinti namo „ligą“, o tik paskui, architektės patarimu, likviduoti simptomus.
Žvilgsnis į pamatus
Įsigijus sodybą retam naujakuriui pasiseka rasti geros būklės pamatus. Dažniausiai jie išsikraipę, vietomis suskilę, susmegę, apatinis rąstų vainikas, liesdamasis su žeme, gerokai papuvęs. R.Bertašiūtės teigimu, tvarkant pastatą paprastai nukasamas per laiką susikaupęs žemės sluoksnis, ir jeigu pamatai pakankamo aukščio (50-60 cm), suformuojamas nuolydis, kad vanduo nutekėtų toliau nuo namo.
Jeigu to padaryti neįmanoma, namas pakeliamas specialiais kėlikliais, sumūrijami aukštesni pamatai. Jokiu būdu negalima betonuoti pamato šalia medinės sienos, šios dvi medžiagos „nedraugauja“, neturėtų liestis. Pasak jos, namo pamatus gali pažeisti per arti namo augantys dideli medžiai, grunto pokyčiai, padidėjęs ar netolygiai pasiskirstęs namo svoris dėl, pavyzdžiui, papildomos įrangos, priestatų ar antstatų.
„Populiarėja namų statyba be pamatų, kuomet atidarai duris ir išeini tiesiai į veją. Tai namui labai nesveikas, mūsų klimato zonai netinkamas sprendimas, nes drėgnas oras, kritulių gausa labiausiai pažeidžia apatinę namo dalį, be to, namas po truputį „sėda“. Tarpukariu pamatams buvo skiriamas ypatingas dėmesys, rekomenduojami ne žemesni nei pusės metro. Atidžiai pažiūrėkite, kiek susmegę šimtamečių namų pamatai. Tuomet nekils abejonių, kad mūsų namams jie būtini“, - įsitikinusi pašnekovė.
Stogo remonto ypatumai
Kiauras ar remonto reikalaujantis stogas - ne mažesnis medinukų savininkų galvos skausmas. Kadangi tai yra svarbiausia namo apsauga nuo bet kokių kritulių, svarbu įrengti gerą lietaus vandens nuleidimo sistemą, prižiūrėti lietvamzdžius ir latakus, kad jie nebūtų kiauri ar užkimšti sausais lapais, šiukšlėmis. Ne mažiau svarbu įsitikinti, kad lietvamzdžiais nutekantis vanduo nesitaško ant pamatų ir sienų.
Taip pat reikėtų užsandarinti kraigus, stogo kraštus ties kaminais, antenomis. Patartina kasmet atidžiai apžiūrėti (geriausia, kai lyja), ar stogo danga nepažeista, ypač ties kaminais, stoglangiais, stogo lūžio vietose.
„Senuose namuose gegnės statytos gan retai. Norint pastogę apšiltinti arba pakeisti dangą reikia gegnes sutankinti arba pakeisti visą konstrukciją. Atkreipkite dėmesį, kaip gražiai suformuotos senųjų stogų užlaidos, gegnių galai - profiliuoti. Pasižiūrėję į senos statybos medinius namus, pamatysime, kad jie visai neturi aštrių kampų, visos detalės apdailintos, malonios akiai. Konstruodami naują stogą turime gerai žinoti kaip jis derės. Namas kaip kūno griaučiai: jei bent viena dalis nedera, sugriūva visa sistema“, - įspėja R.Bertašiūtė.
Prieš perdengiant stogą nauja danga, verta išsiaiškinti, ar ji nebus per sunki stogo konstrukcijai. Derėtų patikrinti, apskaičiuoti konstrukcijų laikančias galias, nepamiršti, kad kiekvienai dangai reikia skirtingo stogo nuolydžio. Svarbu nepamiršti ir labai svarbios namo dalies - kamino. Jo būklę reikėtų patikrinti prieš šildymo sezoną: ar neaptrupėjusios plytos, nėra plyšių ir įtrūkių, ar jis visiškai sandarus. Mediniam namui svarbios stogo uzlaidos
Skubos darbas brangiai kainuos
„Nori, kad namas atrodytų kaip naujas - statyk naują“. Šis posakis ypač tinka tiems, kurie iš visų jėgų stengiasi atsikratyti seno namo bruožų, perkeldami šiuolaikiškiems namams būdingus akcentus.
Bendraudama su medinių namų šeimininkais R.Bertašiūtė pastebi, kad jiems neįtinka senovinio namo planas, vidaus erdvės, jas norisi pakeisti, praplėsti. „Daug kas iškart imasi pjauti didesnius langus. Neapdairiai padarytas darbas kartais priveda prie to, kad suyra ar „išsipučia“ sienos. Nepatyrę meistrai išmeta abipus lango senas sutvirtinimo detales. Tai esminė klaida, nes namo sienos nebetenka sutvirtinimo ir išsikraipo“, - pasakoja R.Bertašiūtė.
Pigios priemonės sandarumui
Namo sandarumas - vienas svarbiausių dalykų, apie kurį reikia galvoti darant pertvarkymus. Specialistų teigimu, 80 proc. patalpų šilumos priklauso nuo namo, ypač durų, langų, sandarumo. Langus ir duris užsandarinti galima gana paprastomis, pigiomis priemonėmis.
Dar vienas dažnai pasitaikantis nelogiškas sprendimas - vietoje senų langų į tą pačią angą dedami plastikiniai langai. Taip netenkama šviesos, nes plastikinių langų rėmas paprastai būna platesnis. „Geriausias sprendimas - išorinius langus restauruoti, o vidinius sudėti naujus, sandaresnius su stiklo paketu“, - teigia specialistė.
Kaip sutvarkyti langus?
Kaip atrodo senų langų rekonstrukcija? Pasak R.Bertašiūtės, seni langai sandarinami įvairiomis tarpinėmis, galima dėti papildomus stiklus ar stiklo paketus. Prieš klijuojant sandarinamąsias juosteles, langus reikėtų perdažyti, sutvarkyti plyšius. Papildomi stiklai gali būti dedami lango viduje, tarp sąvarų arba iš vidaus.
„Vidinio rėmo stiklą pakeitę paketu, turėsite trigubą stiklinimą. Vidinį stiklą galima dėti vientisą, be sudalijimų - į patalpas pateks daugiau šviesos. Kartais vidinis stiklas keičiamas specialiu, turinčiu izoliacinių savybių. Dedant papildomą stiklą (su rėmu), būtina jį priderinti prie senųjų langų. Reikėtų atkreipti dėmesį į metalines detales vidinėje lango pusėje ir medinių rėmų profilius“, - daugiau dėmesio skirti svarbioms detalėms siūlo architektė.
Tuo tarpu, išorinius langus geriausia gaminti pagal tikslią senųjų kopiją, tuomet tiks senosios lango puošmenos, o namas išsaugos pirminę, autentišką išvaizdą. Pasak R.Bertašiūtės, jeigu išorinis langas keičiamas paketu, labai svarbu išsaugoti matomas jo proporcijas: dydį, rėmo storį ir skaidymą. Taip pat svarbu, kad naujieji langai, kaip ir senieji, būtų daugmaž vienoje plokštumoje su sienos paviršiumi.
Architektės nuomone, plastikiniai langai mediniuose namuose netinka dėl trumpo tarnavimo laiko. Apskaičiuota, kad jie tarnauja apie 20 metų, o štai kokybiškai pagaminti ir gerai prižiūrimi mediniai langai gali atlaikyti ir iki 100 metų: „Gyvenimo kokybė namuose priklauso nuo patalpų vėdinimo. Žmonės tai žinojo nuo seno. Pavyzdžiui, dvaruose židiniai buvo daromi specialiai vėdinimui, o krosnys - šildymui. Šiluma mums taip pat labai svarbi. Bet geru šildymu reikia rūpintis tada, kai turėsime gerą vėdinimo sistemą.“
Atnaujintas medinis namas
Dėmesys detalėms
Pasak ekspertės, durų remontas yra paprastesnis. Jam taikomi tie patys metodai kaip langams. R.Bertašiūtės teigimu, svarbu laiku apžiūrėti, ar tvirtai priveržti vyriai, kad durys lengvai varstytųsi, nebūtų pakrypusios, nusėdusios. Duris reikia atidžiai iš visų pusių nudažyti (dažai sudaro apsauginį sluoksnį), kad negautų drėgmės. Sandarinimui galima naudoti tarpines, prisitaikančias prie tarp staktos ir varčios esančių tarpelių.
Keisti ne namą, o požiūrį
Į užmiesčio sodybas besikeliantys ramybės ieškantys miestiečiai dažnai mediniuose namuose pjauna vitrininius langus, didina durų angas. Tačiau R.Bertašiūtė šiuo klausimu griežta - kaime dideli langai nereikalingi.
„Namams galima pritaikyti tą patį posakį. Sakoma, kad jei negali pakeisti aplinkybių - keisk požiūrį į jas. Atėjusiems gyventi į kaimą siūlyčiau keisti požiūrį. Sutinku, kad mieste norisi kuo didesnių langų, kad matytume bent kokį gamtos lopinėlį. Kaime santykis su gamta kitoks. Pagrindinis gyvenimas vyksta kieme, o namas - būstas, kur norisi būti uždaroje, saugioje, sau mieloje erdvėje. Jau seniai visi kalba, kad vitrinos mūsų klimato zonoje netinka. Padarytos be tinkamos stogo užlaidos vasarą jos perkaista, o žiemą praleidžia šaltį“, - pabrėžia architektė.
Kaime laikytis minimalizmo
Grindys mediniuose namuose dažniausiai būdavo klojamos ant grunto. Dėl to įsigijus seną sodybą šeimininkai skuba keisti grindis. Kokios jos turėtų būti, pasak R.Bertašiūtės, priklauso nuo žmogaus skonio ir lėšų. „Renkantis medžiagas atsižvelgiama į tris dalykus: kainą, priderinimą prie interjero ir sveikatingumą. Sintetinės medžiagos ir chemija apdoroti produktai į mūsų namų aplinką išskiria tam tikras medžiagas, kuriomis kvėpuojame. Nenuostabu, kad atsiranda alergijos. Kaime, manau, turėtų likti minimalistinis stilius“, - svarsto medinės architektūros tyrinėtoja R.Bertašiūtė.
Medinių Namų Rinkos Tendencijos ir UAB „Scanstatyba“ Patirtis
Medinių namų rinka Lietuvoje plečiasi, tačiau tikrieji medinės statybos vertintojai geografiškai išsidėstę kur kas šiauriau. Apie tai gali daug papasakoti UAB „Scanstatyba“ meistrai, nuo 2001 m. bendradarbiaujantys su Norvegijos užsakovais: tuo metu, kai Lietuvoje karkasinių namų statyba dar tik žengia pirmuosius žingsnius, skandinavai jau stato ir karkasinius dangoraižius.
„Tipiniai dvibučiai namai ir kotedžai, kuriuos nuo 2007 m. tiekiame Norvegijos rinkai, - pasakoja bendrovės atstovas Ramūnas Patašius, - atrodo, niekada nepraras savo didelės paklausos. Nors čia, gimtinėje, mes dar neturime mokomosios bazės, tačiau turime galimybę pameistrystės pagrindais ruošti medinių namų statybininkus tiesiai Norvegijos statybų aikštelėse. Nuolatinės sėkmingos investicijos, noras dirbti kokybiškai - tai bendrovės varomoji jėga. Savo užsakovams ji siūlo visus Skandinavijos standartus atitinkančius medinius karkasinius statinius iš kalibruotos konstrukcinės medienos, savo atsparumu beveik nenusileidžiančios betoninėms ar metalinėms sijoms.
Užsakymų nestinga ir Lietuvoje: čia, bendradarbiaudama su žinomu architektu, projektuojančiu unikalius karkasinius namus, bendrovė su malonumu įgyvendina savo meistrų kūrybinį potencialą ir grožio siekį: „Norvegiškoje karkasinėje statyboje ištobulinus praktinius įgūdžius, unikalius šio menininko projektus įgyvendinti tėvynėje meistrams būna be galo smagu, - pripažįstaR. Patašius. - Kai meistro ir kūrėjo skoniai sutampa, įkūnyti kūrėjo mintį tampa tikru malonumu. Tarp tokių būstų-meno kūrinių galima būtų paminėti Kaune, Aukštaičių gatvėje, esančią „Kauko Vilą“ - penkių butų, dviejų aukštų su mansarda namą. Iš pažiūros negalėtum pasakyti, kad tai karkasinis medinis namas, - jis pastatytas retro stiliumi, laikantis istorinio paveldo reikalavimų, ir apdailintas klinkeriu. Kitas ne mažiau vertas dėmesio pastatas - tai „Villa Amber“ Gintaro gatvėje, Kaune.
Deja, kol kas Lietuvoje iš medžio karkaso leidžiama statyti tik mažaaukščius - ne aukštesnius kaip dviejų aukštų - namus su mansarda, priklausančius neypatingų statinių kategorijai. Mat šalyje dar nėra atitinkamo sudėtingesnių statinių iš konstrukcinės medienos statybų techninio reglamento.
„Iki 2023 m. tokie standartai Lietuvoje jau turėtų būti paruošti, - prognozuoja bendrovės vadovas, - mat nuo tol statyboje turės būti privaloma naudoti ne mažiau kaip 60 proc. žaliųjų produktų. O kas gali būti žalesnio už tvirtą, lygią konstrukcinę medieną? Ypač jei jos paruošimas bus atliktas pagal skandinavų technologiją - jie medienos atsparumo ugniai siekia ne mirkydami ją įvairiuose mažai ekologiškuose antipirenuose, o tam tikru būdu nuobliuodami. Patvirtinus žaliosios statybos standartus, karkasiniai mediniai namai tikrai netruks paplisti mūsų šalyje. Juk jie turi galybę pranašumų: čia ir trumpas statybos laikas (o darbus galima atlikti ir šaltuoju metų laiku); ir konstrukcijų, pagamintų iš nuolat atsinaujinančios žaliavos, ekologiškumas; ir puikios šiluminės varžos bei sandarumo charakteristikos, savo ruožtu lemiančios kur kas mažesnes energijos sąnaudas šildymui; ir tai, kad tokiam namui pastatyti nereikia didžiųjų statybų mechanizmų, o tai visuomet reiškia ir kur kas mažesnį statybų biudžetą.
Tad UAB „Scanstatyba“, siekdama būti kuo arčiau savo kliento, su malonumu dalyvauja visose iniciatyvose, kurių tikslą sudaro medinės karkasinės statybos namų populiarumo didinimas. „Didelis žinių bagažas, aukšta darbuotojų kvalifikacija, sukurta darbo bazė ir daug visapusiškai sėkmingai įvykdytų projektų leidžia mums tikėtis, kad mes ir toliau kuo tiksliausiai įgyvendinsime savo klientų pageidavimus, - neslepia pasitikėjimo savo komanda R.
Rąstinių namų statyba, UAB: Finansiniai rodikliai ir veikla
Rąstinių namų statyba, UAB (kodas 305599496) buvo įkurta 2020-08-05. Pagrindinė įmonės veikla yra mediniai namai. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). 2024 metais Rąstinių namų statyba, UAB pardavimo pajamos siekė 41 727 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 11 402 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 3. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia. Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra statyba.
Rąstinių namų statyba, UAB finansiniai duomenys
| Rodiklis | Vertė (EUR) |
|---|---|
| Pardavimo pajamos | 41 727 |
| Pelnas prieš mokesčius | 11 402 |
| Darbuotojų skaičius | 3 |
Šiuo metu Rąstinių namų statyba, UAB įsikūrusi adresu Vilniaus g.