Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje: kelias į efektyvesnį ir komfortiškesnį gyvenimą

Lietuvoje vis daugiau šalies gyventojų įvertina renovacijos naudą ir ryžtasi atnaujinti gyvenamuosius daugiabučius. Nuo 2013 metų Daugiabučių namų modernizavimo programoje jau dalyvavo daugiau nei 3,5 tūkst. daugiabučių namų gyventojų.

Renovacijos proceso inicijavimas ir sąlygos

Daugiabučio namo renovaciją gali inicijuoti patys butų savininkai. Siekiant pradėti renovacijos procesus, pirmasis žingsnis - sušaukti daugiabučio namo butų savininkų susirinkimą. Likus ne mažiau nei keturiolikai dienų iki susirinkimo, organizatorius apie šaukiamą susirinkimą privalo pranešti gyventojams.

Susirinkimo metu svarbu aptarti daugiabučio namo atnaujinimo sąlygas. Apie šį siūlymą savivaldybė būtinai turi informuoti daugiabučio namo butų savininkus ir sulaukti jų pritarimo. Kad galima būtų pradėti vykdyti daugiabučio namo renovacijos procesus, pirmiausia modernizavimui turi pritarti ne mažiau nei 55 proc. namo butų savininkų. Ši sąlyga galioja inicijavus renovaciją tiek gyventojams, tiek savivaldybei.

Finansinė parama ir energinis efektyvumas

Parama yra skiriama daugiabučiams namams, kurie po atnaujinimo pasiekia B arba didesnę pastato energinio naudingumo klasę, o po renovacijos sutaupo ne mažiau kaip 40 proc.

Planuojant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją (atnaujinimą), dažnai pirmiausia pagalvojama apie pastato inžinerinių sistemų remontą: susidėvėjusių vamzdynų keitimą, apskaitos prietaisų įrengimą, lifto įrangos remontą arba pakeitimą, bendrojo naudojimo patalpų dažymą ir pan.

Daugiabučių namų būklė ir renovacijos svarba

Dauguma Lietuvos gyventojų (66 procentai) gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose 1961-1990 metais, kurių šilumos išsaugojimo lygis gerokai mažesnis ir ženkliai skiriasi, palyginti su dabartiniais normatyviniais reikalavimais, kurie keliami namų konstrukcijoms. Atliktų tyrimų duomenimis, senos statybos nešiltintų gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai dažnai 20-30 proc. ar daugiau viršija net ankstesnes projektines reikšmes. Taigi veltui eikvojama didelė pastatui tiekiamos šilumos dalis.

Pastatų gaisrinė sauga yra vienas svarbiausių aspektų. Atliekant renovaciją reikėtų rinktis nedegias medžiagas. Pagal statistinius duomenis daugiausia aukų gaisras pasiglemžia pirmomis minutėmis, kilus panikai, o jeigu bus naudojamos degios medžiagos (ar neatsparios ugniai konstrukcijos), kilus gaisrui jos dar pablogins situaciją, kliudydamos evakuoti žmones. Medžiagų ilgaamžiškumas irgi yra vienas lemiamų veiksnių, nes dažnai išorinės termoizoliacinės šiltinimos sistemos gali būti eksploatuojamos net ir 50 metų.

Tinkamai apšiltintuose namuose vidaus mikroklimatas daug geresnis negu įprastuose pastatuose. O kaip rodo praktika, renovuotose ir tinkamai apšiltituose namuose sumažėja santykinis oro drėgumas iki optimalaus 40-60 proc. lygio.

Šilumos izoliacija iš akmens vatos padeda pagerinti patalpų akustinį komfortą. Apšiltinus pastato išorines atitvarines konstrukcijas ROCKWOOL šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, taip pat pagerinsite pastato akustines savybes. Apytiksliai vien per metus ROCKWOOL pagamintos izoliacijos kiekis per 50 metų į atmosferą patenkančio CO2 kiekį padės sumažinti 100 mln.

Renovacijos kaina ir atsiperkamumas

Prieš porą metų buvo apskaičiuota, kad vidutinė 1 kv. metro renovacijos kaina yra apie 200 Eur iki valstybės paramos. Jeigu labai apytiksliai laikysime, kad 2023 metais vidutinė renovacijos kaina gali būti jau 250 Eur/kv. m, su valstybės parama (minus 30 proc.) ji būtų 175 Eur/kv.m. Vadinasi, 60 kv. m ploto butui namo renovacija kainuotų 10 500 Eur. Skaičiuojant renovacijos atsiperkamumo laiką, jis būtų gana ilgas.

Vakarų Europos ir Lietuvos mokslininkai teigia, kad reikia atskirti investicijas, reikalingas pastato fizinei būklei pagerinti ir investicijas, mažinančias energijos suvartojimą. Dalis investicijų, tokios kaip langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas turi įtakos tiek pastato būklės gerinimui, tiek energijos vartojimo efektyvumo ir gyvenimo komforto didinimui. Atnaujinant pastatus pastarosios, t.y., dvigubos investicijos yra efektyviausios.

Kai kurie mokslininkai prie gyvenimo kokybės ir energijos efektyvumo priemonių siūlo pridėti vėdinimą su šilumos grąža, nes toks vėdinimas yra ir higienos sąlygų užtikrinimas, ir gyvenimo kokybė bei komfortas, ir energiją taupanti priemonė.

Gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Renovavus namą, ji neabejotinai pagerėja. Dar vienas privalumas - prisidedama prie klimato kaitos mažinimo - atnaujinto daugiabučio 60 kv. m ploto butas per metus į aplinką išmes bent 1 toną mažiau CO2.

Parduodant butą modernizuotame name, renovacijos kaina atsiperka su kaupu. Nereikia būti profesionaliu NT brokeriu, užtenka peržvelgti parduodamų butų kainas ir lengvai galima įsitikinti, jog butai renovuotuose namuose brangesni. „Ober-Haus" specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15 - 20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name, o jei namas geresnėje vietoje, buto jame kaina prilygsta naujos statybos butui. Toks turto vertės padidėjimas stebimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesniuose miestuose jis šiek tiek mažesnis.

tags: #sakaliene #daugiabuciu #namu #renovavimas