Šis straipsnis skirtas atskleisti gyvenimo Lietuvoje ypatumus sovietinės okupacijos metais, apimant karo įvykius, rezistenciją ir kasdieninę kovą už išlikimą. Tai tautos kančių, vilčių ir pastangų panorama, tragedijos dokumentas, atspindintis likimą tėvynėje ir būtinybę laikytis okupanto diktuojamo legalaus gyvenimo sąlygose. Tai pasakojimas apie gyvenimą gyvybe ir mirtimi, su Žeme ir Dangumi, idealus savo mažos tėvynės plote, paliktus vienus, vienų vienus kovoje su globaliniu priešu.
Lietuvos žemėlapis
Karo audra ir pirmieji išbandymai
Laiko pirmosios mūsų krašto sodybos rytuose virto pelenų krūvomis ir griuvėsiais, žmonių nuotaikas skandindamas giliam nusiminime. Apsispręsti laiko pakako, nors buvo gana sunku. Nutūko ryšiai su rezistencijos centrais. Šalis buvo atkirsta nuo jokios objektyvios informacijos. Lankiusi tautą pogrindžio spauda jau kuris laikas nepasirodydavo visiškai. Delsiant, apsisprendimą padiktavo aplinkybės.
Traukimasis ir chaosas
Pakeliui visur buvo pilna vokiečių kariuomenės dalinių, dalinių ir lagaminais apsikrovusių civilių. Nemažą jų procentą sudarė ne vokiečiai. Stabilizavosi ant Nemuno krantų. Gyvuliai, padargai, drabužiai buvo ne gyventojų, bet jų nuosavybė. Jie plėšikavo. Stengtis, išnaudojant dabartinę padėtį, kuo daugiau palikti krašte ginklų. Apskritai bolševikai stūmėsi pirmyn gana skubiai. daliniai, jie buvo dabar vieninteliai mūsų gyvybių ir turto saugotojai. vežimais grobio, nutarę dezertyruoti.
Sovietų tankas T-34
Kovos prie Nemuno
Bolševikai pasistatė tiltą ties Rumšiškėm. Vokiečiai tiltą numušė. Bolševikų pėstininkų bei tankų daliniai persikėlusiais daliniais užvirė sunki kova. Raudonarmiečiai pėstininkai rodė nepaprastą drąsą. Raudonarmiečiams pavyko užimti Pociūnų aerodromą. Rusų dalinys pasiekė net Bačkininkų šilą. Liepsnosvaidžių ugnimi buvo sulikviduoti. Vokiečiai ruošėsi palikti Kauną. Palikti vieni, vienų vieni kovoje su globaliniu priešu.
Gyvenimas po okupacija
Bolševikų terorą. Vieni gandai pralenkdavo kitus. Yra tikri, kurie vokiečių okupacijos metu tarnavo valdinėse įstaigose. Simpatiški ir draugiški, tik labai suvargę. Visiems daliniams trūko virtuvių. Aiškinosi, kad jos nespėja su frontovikais žygiuoti. Poilsiui vietą pasirinkdavo kiaulių darže. Trisdešimties raitųjų būrys. Ilgesnį laiką buvo buvę pirmose linijose. Naktimis vogdami medų iš avilių. Visi, be išimties, labai mėgo gerti.
Teroras ir naikinimas Lietuvių tautos, NKVD kankinimai, Lietuvos okupacija
Seniūnų likimai
Geriau, negu mes susidarėm įspūdį iš pirmo žvalgo gyvenę raudonarmiečiai belaisviai. Kaltės įrodymų, pasitenkinant faktu, kad seniūniavo, nežiūrint, kaip seniūnavo. Kerštavimas, kuris dažniausiai pasibaigdavo nereikalingu kraujo praliejimu.
Kaimo kasdienybė
Rugiapjūtės metas. Ūkio reikalais, Vyto prašomas, nuėjau pas kaimyną Luokį. Dūlinėjo iš kampo į kampą, vis dar nenusitverdamas kaip reikiant darbo. Kluone. Einantį namo, jis net pro visą rugių lauką palydėjo.- Tai kirsti dairais? - Taigi, kad kirsti, bet sakyk, kaimyne, kaip? Iškoneveikti, kaip pas kokį pūstelninką. - Ką čia tau kareivis saugos kitų turtą. - Kaip šiemet manai su talka daryti?Ką, nei iš ko. Koki čia dabar pinigai eis? Gal ir vėl tie patys rubliai?
Pokalbiai apie ateitį
- Tikra bėda. Šiandien, kito rytoj. Darbas greitas - ir patogu. Žarnotis. Ot, prisigyvenom, kaimynėli. Pagyvensim. Ta prakeikta mobilizacija visus iš namų išvijo. - Tai vis tiek taviškiai gerai verčias. Slapstosi, du į Kauną išdūmė. Negi stos į tų driskių eiles. Už ką? Kas čia kiekvieną dieną ir naktį darosi. Klausyk, tai tas, tai kitas dingo. Vakar suimtas Mykolaitis su sūnumi. - Tai dar gerai, kad vietoje jie „tvarkos" nepadaro.Dar negirdėjai, kas Čibirkuos šiąnakt atsitiko. Vienas saugojo, o kiti viską išvalė. Maisto... Vyriausias sūnus šoko pro langą bėgti. - Ir vargšas nė neaiktelėjo. Toks puikus vyras buvo! Amžiną atilsį... - Aš savo bobai vis sakau, kad ji su jais perdaug nesirietų. Rauk juos velniai, ką ima, tegul sau ima. Žiūrėk, kad tik gyvas išliktum. Vistiek liksim nuogi ir be duonos kąsnio. - Girdėjau, kaip negirdėsi. Ten pritilpęs. Pasirašyt nemoka, o valsčiaus ponų eilėse nori būti. Nupjauti. Visi badauja? Bet su terminais tai nieko nebus, tegul jie sau pasikaria. - Kas jiems darbo, kad tu negali. Pasiaiškinimų nepripažįsta. Už grotų. Lyg neatsimeni, kaip buvo prieš trejus metus. Alkanesni. - O, o, kaimynėli, pamatysim, ko nematę.Valsčiuje rusų nesimatė, o dabar tai net keli jau sukinasi. Viršaitis būsiąs rusas. Tikriausiai jis ir bus. Tai sakyk, ar jau tikrai apsisprendei vienas pjauti? Paspaudę rankas, nuskubėjo kiekvienas savų sodybų link. Jokių talkų.
Slapstymasis ir rezistencija
Linksmumu visada išsiskirdavo iš kitų vasaros darbų. Senių pora. Apylinkes, nes areštai ir provincijoje kaskart dažnėjo. Sovietų politinis kalinys. Su vietiniais gyventojais sutarėm puikiai. Kokių įskundimų nesitikėjom. Valdžią, neturėjom jokių piktų nesusipratimų. Patarlė. Mes ja ir vadovavomės. Abu persikėlėm gyventi pas bičiulį Lupaitį. Įsitaisėm gerą slėptuvę, kad pavojaus atveju turėtume kur užlįsti. Čia neteko. Praūžianti karo audra nušlavė jo visus trobesius. Kaimynams mus pristatydavo kaip paprastus darbininkus. Naujai statybai. Nežinant, iš miško statybinę medžiagą. Kol praeis pavojus. Dažniausias jo, linksmai betrypiančio apie angą, pranešimas. - Matot, vyrai, kaip aš greit įlendu. Tikrai manęs rusai nepagaus. Ruskiai jau išėjo priputę. Negreita. Mūsų gyvenimas pas Lupaitį truko apie dvi savaites.
Mobilizacija ir grįžimas į tėviškę
Tiek paskutinių kursų studentus atleisti nuo mobilizacijos. Kartu su Andrium parvykom į tėviškę. 1943 metų vasarą Juozas riekė pagiry ražienas. (Padėk, Dieve) ir sėdosi ant arimo. Belaisvis, bėgąs iš Rytprūsių. Turėjo tik devyniolika metų. Tuščią katiliuką. Jo drabužiai buvo vieni lopai, ir tie patys kiauri. Basas. Dar vaikiškam veide jau buvo ryškios vargo raukšlės. Paprašė ko nors valgyti. Atneštų su katiliuku jam pieno. Laikas. Juozas namie užtiko mamą bekepant blynus. Dvigubą porciją. Grįžęs pas savo pavaduotoją, Juozas turėjo gražaus juoko. Vosyliaus neklausė, nuolat gadindama vagą. Lietaus. Vosylius pasipasakojo, kaip jis maitinęsis. Lūkuriuodavęs pamiškėse, kol pamatydavęs ateinančias moteris melžti karvių. Išlįsdavęs iš po krūmų ir moteris prašydavęs išmaldos. Savaičių. Dabar Juozą prašė, kad jį kur nors priglaustų už paprastą darbininką. Vis vien nepasieks. Ji prie Maskvos. Gyventojų geraširdiškumo, kokį jis čia patiriąs. Juozas sutiko jį globoti. „Naminės" dovanomis. Jis buvo pakeliui į N. Spėjo užsiregistruoti prieš keletą dienų, šį atsisveikinimą tinkamai atžymėjom. Laisvės.
Sovietinis teroras ir studijos
Prarado laisvę tik dėl to, kad jie nesugebėjo įrodyti savo lojalumo. Bolševikams suimant pakanka, kad kalinys neįrodytų savo nekaltumo. Raudonųjų naikinimo metodus, todėl dabar ir siūlė gana įkyriai. Vietoj universiteto sienų neatsidursime kuriame nors raudonarmiečių dalinyje. Pasiekėm Kauno - Marijampolės plentą. Didelę reikšmę, kaip viena iš pagrindinių judėjimo arterijų į Rytprūsius. Mušt fašistinį žvėrį jo paties urve, mirtis vokiškiems fašistams" etc. Laiko kartojosi vėl tie patys parašai. Lentų, iškeltų apie pora metrų nuo žemės. Aukščio. Jie buvo nutepti gana piktais veidais. Šių nutukusių figūrų einąs sargybą sulysęs ruselis. Tuojau atsibodo. Brezentiniu ivano batu raitosi savo dienas bebaigiąs fašistinis žvėris. Universitete darbas buvo tik prasidėjęs. Universiteto vadovybė su prof. A. Purėnu ir prof. Mošinskiu (senuoju) priekyje. Priemones. Buvo susispaudęs beveik vien medicinos fakulteto rūmuose. Visa kanceliarija. Nes bolševikai stengėsi visa daryti priešingai, negu buvo daroma vokiečių. Laimėdavom. Mokslą ir raudonosios armijos išvadavimą nuo vokiškųjų fašistų. Šūkį, tai reikalai visai gerai klosis. Gatvėj), Savanorių prosp. 77 nr. Namus (buv. Pradėjom tvarkytis. Pergabendami bylas iš medicinos fak. rūmų į didžiuosius rūmus. Prof. (kariniam komisariate). Paskirtą karinį stalą, įsikūrusį Kūno Kultūros rūmuose. Karinio stalo viršininkas dėjo rezoliucijas: „osvoboždion" (atleistas). Studentų ir mokomojo personalo bylomis, anketomis ir kitokia archyvine medžiaga. Kultūrinėms organizacijoms. Po nemenkų pastangų suradom ir savo bylas. Plaukai ant galvos pasišiaušė. Tokios medžiagos užteko, kad mus sulikviduotų. Skubėjom surasti ankietas ir tų draugų, kurie nebuvo pasprukę į vakarus. Ankietas sudeginsim. Taip ir pasielgėm. Pagilinti studijų. Keletui šimtų žiaurią mirtį.
Lietuvos okupacijos žemėlapis
Kasdieniai iššūkiai ir kelionės
Tėtį duonos atsivežti, nes Kaune buvo neįmanoma ko nors gauti. Rublių, bet jų perkamoji galia buvo labai menka. Kaštavo 400 rublių, duonos kilogramas apie penkiasdešimt rublių. Degtinės siekdavo 400 rublių. Išmaukdami. Frontas, „išvadavus" Marijampolę, kiek sustojo. Prieš įsiveržiant rusams jau į jų teritoriją, labiau priešinosi. Greičiau pasiektų hitlerinę landynę. Marijampolės link. Važiavome trys. Kariai mus išsodino, nes mašina buvo perkrauta. Prie gana gausingos minios, kuri lūkuriavo ištisas valandas. Nevaikščiojo, nes vokiečių išsprogdintos linijos buvo neatstatytos. Valandą palūkuriavę, leidomės pėsti. Prisivijo amerikoniškas džipas (jeep) su trimis raudonarmiečiais. - Kuda vi molodije liūdi? Naminės. Mums vietas. - Teper to napjomsia į pokušaem. Kiti du draugai (vienas kapitonas, antras vyr. Derybose nedalyvavo, bet mums su staršina susilygus, jie rodės patenkinti. Pasiekėm N. Vietovę. Tetą B. Truktelti keletą kilometrų blogu vieškeliu į pietus. Tokie esam. Visi pasirodė labai draugiški, ypač vyr. Nežiūrint, koks kelias bebūtų, mus nuvežti ligi namų. Patiko, nes naudotis tetų malone nevisad patogu. Puikiausiai nugalėjo. „Vergų", kurie už bonką naminės pasisiūlė pas tėtį parvežti. Kasdieniniams svečiams), bet ne seklyčią. Užkandžius. Kaip buvom susilygę. Valgius. Kurio nors. - Nemačius tokių vyrų, - pliudrakelniai, o ne vyrai! Pirma išsivėdina, kad silkėmis nesmirdėtų ... Gyvenimą, apie vokiečių okupaciją ir apie nepriklausomos Lietuvos laikus. Prie stalo užtrukom nemažiau kaip dvi valandas. Spėjo baigti darbus laukuose Vytas, Andrius ir Stepas. Prie mūsų. Staršinos norai buvo tikrai patenkinti. Privalgyti. Užrakinę ten esančias spintas.
Susitikimai ir atsisveikinimai
Netrukus kapituliavo ir kapitonas. - Aš pavydžiu jūsų šeimai šiandieninio vakaro. - O kodėl pas mus nebus? - Jūs esat be galo laimingi žmonės... broliai... Pažįstat savo motinas ... O mus dar kūdikius dažnai atplėšia nuo jų. Neprisimename... Jaukumą, pabūti tarp savo brolių, dalintis valgiais su artimaisiais... Kurių pas mus šimteriopai gausiau negu pas jus. Pabuūti ... - tęsė susijaudinęs leitenantas. Akyse sutvisko keletas ašarų. Kad einame vaduoti proletariato... tik dabar matau anų melą. Dar nesuradau čia nei išnaudotojų nei išnaudojamųjų. Grobėjams... sukelia jums tą neapykantą, kuri atnešė jums . Kabojusių medalių pusę, sviedė į kampą. Milijonams... Nuskurdinanti kaimiečius. Entuziazmu eitų mirti. Kaip jūs šiandien mums apkrovėt. Skudurais apskarę. Pas mus šiandien nuo Leningrado ligi Stalingrado badas. Su žeme. Buvo gana nejauku. Bijojomės ir provokacijos. Mikalojų pradėjau raminti. - Pasiimk juos atgal, Kole. Vertę taip, kaip ir tu. Kabinkis juos ten; kur jie buvo. Grįžo tik rytą. Dvyliktą valandą jau jie turėjo būti pafrontėje savo dalinio štabe. Pasišvęčiavimas man atsiėjo ir rankinį laikrodį. Nuopelnas, nes aš gulėjau tame pačiame svirno gale, kur ir jis. Raudonarmietis paliks tokią „mašiną".
Partizanai ir kasdienis pavojus
Fronto linija mūsų ruože dabar stovėjo už Marijampolės. Apylinkėje, kaip negilioje užfrontėje, buvo išsidėstę fronto NKVD daliniai. jau smarkiai „valė" gyventojus. Suėmimus. Artimieji niekur negalėjo surasti suimtųjų. Ir laikomi žemėje iškastuose bunkeriukuose pas privačius gyventojus. Užimtas Rytprūsių sritis. Laimingesni už savo kaimynus, nes jie nebuvo plėšiami. Kiemą. Apiplėšti. Dienomis ir naktimis. Susikūręs administracinis aparatas. Maistui, kas jiems patikdavo. Tai jie visad surasdavo priežasčių to nepadaryti. Prie kelių, lengviau mašinomis pasiekiami, buvo visiškai nualinti. Apkasų. Andrius slapstėsi nuo mobilizacijos. Teko palikti trumpam laikui universitetą. - Vyrai, laikykit, gelbėkit... banditai apvogė... Pagal bulves leidosi miško link. Katiuša moteris. Per nugarą persimetę, jie vilko maišus. Jie, atsisukę, truktelėjo seriją iš automato, bet neganėtinai tobulai. Akėčias, mosikuodamas botagu, pasileidau ir aš prie jų. Artėjo ir kaimynas S. Katiušą apėmė baimė. Bėgo, nusikabinus nuo kaklo automatą. Vikresni. Jie viena ranka sugebėjo valdyti maišą, o kita laikė automatus. S. Vytis. Juo labiau, kad abu raudonieji jau užsivedė automatus. Automatinis šautuvas buvo per giliai į šieną įkastas. Mano". Nors partizanas, kurių jau buvo atsiradę, ir tinkamai patvarkys „išvaduotojus". Bet ne. Be jokio pasipriešinimo jie sulindo į mišką. Dalyvavę „apsupime". Mama papasakojo smulkiai apie įvykį. Pirkios duris, ji išėjusi kiaulėms lapų į daržą. Penkmetinį nubuožinimą. Ivano maišą, buvęs žadintuvas laikrodis. Pečių ir parstūmęs mamą, griebusią sulaikyti, išspruko pro duris. - Arkadijau, Marusia, velnias bobą parnešė... Keturų suknelių ir eilės moteriškų drabužių. Seklyčios durys buvo išlaužtos. Likę drabužiai, kurie jiems nepatiko, buvo išmėtyti ant grindų. Kaimynas P. Jį taip pat palietusi „laisvinimo" akcija. Priedo dar nustvėrė paskutinį skilandžio gabalą, kurį trupino į barščius. Bulvėse suradom katiušos numestą maišą. Moteriški da...
Lietuvos partizanai
Išgyvenimo pamokos
Šis pasakojimas atskleidžia, kaip žmonės, susidūrę su ekstremaliomis sąlygomis, sugebėjo išsaugoti žmogiškumą, pagalbą vienas kitam ir viltį. Tai pamoka apie atsparumą, solidarumą ir meilę savo tėvynei, net ir pačiomis tamsiausiomis valandomis.