Šaldymo sandėlis yra kritinis šaltos grandinės mazgas tarp gamybos, transporto ir prekybos.
Tinkamai parinkta ir suprojektuota šaldymo įranga sandėliams leidžia išlaikyti stabilią temperatūrą, sumažinti energijos sąnaudas ir išvengti produkcijos broko.
Kompetentingas šaldymo įrangos komplekso pasirinkimas yra vienas svarbiausių prekybos ir didelių pajamų veiksnių.
Renkantis būtina atsižvelgti į tai, kad prekybinė šaldymo įranga atlieka du svarbius vaidmenis - atvėsina maisto produktus ir užtikrina temperatūrinį režimą jų laikymo bei pristatymo vartotojams metu.
Top5 apsaugos kamerų montavimo klaidos, kurių galima lengvai išvengti /// Episode 43 / BK grupė
Šaldymo kamerų įrengimas
Pirmiausia reikia nuspręsti, kokį kiekį produkcijos planuojate sandėliuoti ir kokioje taroje bei įpakavime planuojate laikyti.
Ar tai bus paletės ar atskiros dėžės?
Nuo to priklausys kameros dydis, kadangi sandėliuojant paletėmis jos sukraunamos kompaktiškiau, be to, atsiranda galimybė įrengti stelažus ir krauti paletes dvejais ar trejais aukštais.
Žinant produkcijos kiekį, galima nusibraižyti produkcijos krovimą bei judėjimą ir įvertinti šaldomos patalpos kvadratūrą.
Braižant produkciją reikia atsiminti, kad turi būti palikti tarpai / pravažiavimai tarp palečių, kad reikalui esant būtų galimybė atsikrauti tolėliau nuo įvažiavimo esančias paletes neatkraudinėjant visų priekyje esančių palečių.
Šaldymo kameros aukštis neturėtų būti didesnis negu reikia patogiam sandėliavimui, kadangi kiekvienas papildomas ir nereikalingas aukščio metras didina šalčio nuostolius į aplinką bei elektros energijos sąnaudas reikalingas dirbtiniam šalčiui gauti.
Įėjimas į šaldymo kamerą
Kitas svarbus dalykas - įvažiavimas ar įėjimas į šaldymo kamerą.
Jeigu planuojama produkciją sandėliuoti nedidelėse ir nesunkiose dėžutėse, dažniausiai nereikalingas didelis praeinamumas ir užtenka apšiltintų varstomų durų iki 1 metro pločio ir pagal poreikį 1,9 - 2,2 metro aukščio.
Platesnių nei 1,2 metro varstomų durų nerekomenduojame, kadangi vyriams tenka didelis krūvis išlaikyti sunkias duris ir laikui bėgant jie gali sulūžti.
Jeigu produkciją planuojate sandėliuoti paletuotą tai reikia numatyti galimą palečių aukštį taipogi įvertinant, kad jos įvežamos šiek tiek pakeltos nuo žemės.
Pavyzdžiui jei planuojamas palečių aukštis yra 2,2 metro tai rekomenduotume, kad vartų praeinamumas būtų bent jau 2,4 metro.
Vartų plotis parenkamas taipogi pagal tai kokių išmatavimų paletės planuojamos krauti plius papildomai mažiausiai po 25 cm iš abiejų kraštų, kitu atvejų patirtis rodo, kad nepatyrę vairuotojai dažnai sulaužo vartų staktas.
Tokio tipo vartai montuojami ant stumdomos sistemos ir priešingai nei varstomi norint atidaryti yra nustumiami į šoną.
Pasirenkant plotį rekia turėti omenyje, kad nustumiant vartus į šoną šiems reikalinga laisva vieta yra vartų plotis x 1,5.
T.y jei numatytas vartų plotis yra 2 metrai tai šiems nuvažiuoti į šoną reikės 3 metrų ilgio sienos.
Sekantis, šiek tiek mažiau populiarus vartų tipas - pakeliami vartai, dar kartais vadinami garažo vartais.
Šuos lengva automatizuoti, kad jie atsidarytų bei užsidarytų automatiškai arba pultelio pagalba.
Pakeliami vartai standartiškai gaminami iš 40mm storio plokščių todėl tinkami tik pliusinės temperatūros kameroms.
Varstomi ir stumdomi vartai reikalui esant gali būti gaminami iš 92 ar net 120mm storio poliuratanu užpildytos plokštės todėl jie tinkami net ir itin žemoms temperatūroms.
Šaldymo kamerų sienos ir lubos
Šaldymo kamerų sienos ir lubos dažniausiai yra surenkamos iš poliuretanu užpildytų sandwitch tipo plokščių skardiniu, lengvai plaunamu, baltos spalvos paviršiumi.
Skirtiengiems produktams reikalinga skirtinga temperatūra, dažniausiai mėsa ir vištiena laikoma +1/+2C temperatūroje, pieno produktai +6C, daržovės ir vaisiai +2/+5C, įvairūs egzotiniai vaisiai +5/+12C, o užšaldyta produkcija iki atitrpinimo laikoma -18/-20C temperatūroje.
Priklausomai nuo planuojamos kameros temperatūros sienoms ir luboms parenkamas atitinkamas plokštės storis, pliusinėms kameroms gali būti naudojama 60-80mm storio plokštė, -10C kameroms rekomenduotume naudoti 100-120mm plokštes, -20 ir žemiau siūlytume 160-200mm ar storesnes plokštes.
Nuo pasirinkto plokštės storio labai priklauso elektros energijos sąnaudos todėl taupyti šioje vietoje nederėtų, kadangi sutaupius pradinei investicijai atsiranda didesni nuostoliai ilgalaikėje perspektyvoje.
Šaldymo kamerų grindys
Įrenginėjant kameras kuriose planuojama minusinė temperatūra įpatingas dėmesys yra skiriamas grindims, kadangi ten numatomi didžiausi šalčio nuostoliai.
Tinkamai neparuošus grindų elektros sąnaudos gali būti iki keleto kartų didesnės nei su tinkamai paruoštomis grindimis.
Taip pat pastoviai esant neigiamai temperatūrai ir grindims peršalus iki grunto betonas gali būti sugadintas, t.y sutrūkinėti bei būti iškilnotas.
Kad taip neatsitiktų prieš įrengiant minusinę kamerą reikalingus specialus pasiruošimas.
Įrenginėjant nedidelio pločio, iki 3-4 metrų kamerą paprasčiausias variantas dėti ant žemės sandwitch plokštę, tokią kaip naudojama sienoms ir lubos montuoti, tai pigiausias variantas, bet reikia susitaikyti su tuo, kad kamera turės slenkstį.
Kraunant rankomis tai didelių problemų nesukels, bet jei planuojama naudoti vežimėlius tai reikalinga nenidelė rampa užvažiavimui.
Įrenginėjant dideles minusines kameras grindis pradžiai reikia įgilinti žemiau planuojamo grindų lygio apytiksliai 1 metrą.
Tada išliejamas lengvas pagrindas - juodgrindės ant kurio statomos būsimos sienos ir išvedžiojama šildymo sistema: pasirinktinai elektrinis kabelis, vamzdeliai gliukoliui, arba leidžiant tam tikroms sąlygoms vamzdeliai šiltam aplinkos orui cirkuliuoti.
Taip apsaugomas gruntas galimo izoliacijos sluoksnio peršalimo atveju.
Išvedžiojus šildymo sistemą, ant jos dedama apie 40cm putų polistirolio plokštės sudarančios užkardą šalčio nutekėjimui į žemę.
Paskutinis etapas - 15-20cm grindų, vadinamojo "nulio" išliejimas ant kurio jau bus galima važinėti autokrautuvais ir vykdyti kitą veiklą.
Šaldymo agregatų pasirinkimas
Sekantis ne ką mažiau svarbus etapas yra tinkamos šaldymo įrangos pasirinkimas.
Reikiamas šaldymo agregato galingumas susideda iš keleto faktorių.
Pirmasis kurį jau galime paskaičiuoti turėdami būsimos kameros duomenis tai yra šilumos pritekėjimas iš išorės per sienų ir lubų plokštes bei grindis.
Šis dydis priklauso nuo patalpos dydžio, izoliacijos storio ir oro temperatūros vietoje kur bus sumontuota šaldymo kamera.
Jei tai pastato viduje esanti kamera tai tikriausiai aplinkos temperatūra nebus aukštesnė nei 25C, bei jei montuojama lauke tai reikia atsižvelgti, kad oro temperatūra gali siekti 30C ir daugiau bei galimi tiesioginiai saulės spinduliai.
Sekantis faktorius įtakojantis agregato galingumą yra papildomai montuojamos įrangos bei kameros užimtumo faktorius.
Skaičiuojant šį pridėtinį galingumą atsižvelgiama į tai kiek ir kokio tipo šviestuvų yra sumontuota bei kokia jų darbo trukmė per parą, kiek žmonių ir kiek laiko planuoja dirbti viduje (dėlioti, krauti, rūšiuoti prekes), ar bus viduje naudojami autokrautuvai ar kiti mechanizmai (pvz. mėsmalės, fasavimo aparatai), kaip dažnai bus darinėjami vartai (retai, vidutiniškai, dažnai).
Ilgo saugojimo kameros kur produkcija atkraunama, įvežama ir išvežama retai - reikalingas nedidelis papildomas galingumas, tačiau kamerose kuriose intensyvus judėjimas šis faktorius gali sudaryti nemažą dalį agregato galingumo.
Trečiasis, pats svarbiausias reikiamo agregato galingumo faktorius yra planuojama laikyti produkcija.
Mažiausiai galingumo reikalauja jau atvėsintos produkcijos sandėliavimas.
Jei produkcija "negyva" tokia kaip pvz. mėsa ar pieno produktai, taip pat vakuumuota, koncervuota produkcija tai galia reikalinga temperatūros palaikymui nėra didelė, tačiau sandėliuojant "gyvą" produkciją t.y kai kurias daržoves bei vaisius, gėles mums reikia pašalinti jų, kad ir nedidelę, bet skleidžiamą "kvėpavimo šilumą".
Kartais norint išlaikyti šiuos produktus šviežesnius reikia stebėti CO lygį kameroje ir esant reikalui iš lauko tiektį šviežią orą.
Jei planuojate produkciją kameroje atvėsinti, reikia numatyti kiek tonų ir kokios produkcijos (pvz. jei tai vaisiai - kokia vaisių rūšis arba keletas rūšių?) per kokį laiko tarpą norite atvėsinti.
Kartais vykdant greitą realizaciją arba norint išlaikyti geresnę produkto kokybę jei jis nėra hermetiškai įpakuotas (šaldant produkciją visada netenkama atitinkamo kiekio drėgmės, kuo ilgiau šaldome tuo daugiau drėgmės, o tuo pačiu ir svorio netenkame) reikia kuo greičiau tą produkciją atvėsinti (3-6 valandas), kitu atveju galime leisti vėsti palaipsniui per 24-36 valandas.
Skirtumas tarp 6 ir 24 valandų gali keturiais kartais sumažinti elektros sąnaudas reikalingas produkcijos atvėsinimui, beigi sumažinti investicijas reikalingas įrenginiui įsigyti.
Šokinis šaldymas
Šokinio šaldymo kamerose produkcija iš gamybos linijos per kuo trumpesnį laiko tarpą užšaldoma iki sandėliavimo temperatūros (dažniausiai -18/-20C) ir išvežama į gatavos produkcijos kameras kur paliekama tolimesniam saugojimui.
Greito užšaldymo esmė yra kuo greitesnis ledo kristalų formavimasis gaminyje taip siekiant pagerinti kokybę, skonį ir išvaizdą pakartotinai jį atitirpinus.
Kitas svarbus aspektas yra svorio praradimas - kuo ilgiau gaminį šaldome tuo daugiau atimame drėgmės kas įtakoja galutinį jo svorį.
Parenkant šaldymo agregatą šokinei kamerai vadovaujamasi jau aukščiau nurodytais kriterijais, tačiau čia didesnis dėmesys skiriamas pačiai produkcijai kadangi visas procesas pasiskirsto į tris etapus.
Pirmuoju etapu produkcija atvėsinama iki maždaug 0C temperatūros kaip ir įprastose saugojimo kamerose, šis procesas pareikalauja apie 20% viso energijos kiekio reikalingo atšaldyti produkcijai nuo pradinės iki saugojimo temperatūros.
Sekantis ir pats svarbiausias etapas vyksta kai pasiekiama 0/-2C temperatūra ir prasideda ledo kristalų iš drėgmės esančios produkte formavimasis - kuo greičiau įvyksta fazės virsmas tuo gaunama geresnė numatomo produkto kokybė.
Šis procesas pareikalauja vidutiniškai 60% iš viso energijos kiekio.
Trečias etapas yra atšaldymas iki saugojimo temperatūros kuriam panaudojama likę 20% viso energijos kiekio.
Dažniausiai montuojamos dviejų tipų šokinio tipo kameros.
Konvejerinės kameros
Konvejerinėse kamerose yra palaikoma žema (-30/-35C) oro temperatūra ir produktas ten įvežamas nuolatos, vežimėliais arba juostomis - vienas paskui kitą.
Įvežus nešaldytos produkcijos vežimėlį per vienas duris per kitas duris išvažiuoja užšaldytos produkcijos vežimėlis kuris toliau vežamas į fasavimo aparatus.
Tokių kamerų įrengimas brangesnis, jos naudingos tais atvejais kai vyksta itin greita konvejerinė produkto gamyba ir nėra galimybės laukti kol bus pagaminama sekanti produkto porcija.
Ciklinės kameros
Kitas tipas - ciklinės kameros.
Pastarosios labiau tinkamos kai gamyba vyksta porcijomis.
Pagaminus atitinkamą kiekį produkcijos visas kiekis suvežamas į kamerą ir uždaromas numatytam laiko tarpui.
Laiko tarpas parenkamas toks koks reikalingas naujai porcijai pagaminti.
Kol gaminama nauja produkcija senoji produkcija užšaldoma ir išvežama, tada suvežama nauja produkcija.
Skysčio šaldymo agregatai
Daugelyje pramonės šakų naudojamas skystis vėsinti įvairiems gamybiniams įrengimams ir produkcijai.
Galimas tiesioginis arba netiesioginis kontaktas.
Tiesioginis naudojamas kai skystis tiesiogiai kontaktuoja ir aušina reikiamą produktą, netiesioginis kontaktas kai reikia aušinti gamybos agregatus t.y įvairius autoklavus, liejimo ir presavimo formas, CO2 lazerius, šilumokaičius ir talpyklas.
Renkantis skysčio šaldymo agregatą reikia žinoti kokį šilumos kiekį reikia pašalinti iš aparato arba produkto.
Tą padaryti galime žinodami pratekančio skysčio kiekį (debita), į aparatą įtekančio ir ištekančio skysčio temperatūras arba skirtumą tarp jų bei skysčio termodinamines savybes.
Kitas labai svarbus parametras - slėgio nuostoliai transportuojant skystį, be šio parametro parinkti tinkamą cirkuliacinį siurblį galima tik empiriškai.
Jis dažniausiai būna nurodytas kilopaskaliais (kPa) ant aušiname įrenginyje esančio šilumokaičio.
Visi kiti slėgio nuostoliai paskaičiuojami pagal šaldymo mašinos ir vamzdynų parametrus.
Žinant šiuos parametrus galima pradėti projektuoti sistemą.
Šaldymo mašinos gali būti dviejų tipų - uždaros arba atviros.
Uždaro tipo skysčio šaldymo agregatai
Uždaro tipo mašinos montuojamos metaliniame korpuse, dažniausiai ant stogo, atsparios lietui ir sniegui, visa sistema integruota vienoje dėžėje.
Šios dėžės patogios montavimo atžvilgiu tačiau turi keletą neigiamų savybių.
Korpuso kaina kartais ženkliai įtakoja visos mašinos kainą.
Nerekomenduojama sistemą užpildyti vandeniu kadangi žiemos metu įvykus gedimui ar žmogiškąjai klaidai vanduo gali užšalti ir sugadinti įrangą.
Tokiais atvejais dažniausiai naudojamas vandens ir gliukolio mišinys - antifrizas.
Itin didelėse sistemose šio mišinio panaudojimas taip pat gali gautis ganėtinai brangus, tačiau jei produkto vėsinimui reikalinga minusinė skysčio temperatūra tai yra neišvengiama.
Atviro tipo skysčio šaldymo agregatai
Kitas čilerių tipas - atviro tipo čileriai.
Tokiems čileriams visi agregatai montuojami ant metalinio rėmo ir įrengiami patalpų viduje laisvoje erdvėje į lauką išnešant tik kondensatorių.
Tokiu čilerių kaina yra mažesnė kadangi nereikia gaminti korpusų jiems, jie lengvai ardomi ir transportuojami jei reikia perkelti į kitą vietą, nereikalingi kranai kėlimui ant stogo.
Jei šaldymo mašina planuojama naudoti ir šaltuoju metų laiku tai verta prieš įsigyjant apsvarstyti šilumos grąžinimo patalpų šildymui galimybę.
30-50 kW galingumo čileris pastoviai dirbdamas išmeta 45-70 kW šilumos į aplinkos orą lauke, tačiau sumontavus papildomą šilumokaitį ir kaloriferius galima apšildyti nemažas gamybines patalpas ar kabinetus.
Jei gamykloje naudojamas karštas vanduo, ženkliai galima sutaupyti pašildant vandenį čilerio išmetamos šilumos pagalba.
Autonominės šaldymo vitrinos
Autonominė šaldymo vitrina (dar vadinama „plug-in“ arba vitrina su integruotu agregatu) dažniausiai pasirenkama tada, kai reikia greitai įsirengti šaltą ekspoziciją be sudėtingų vamzdynų ir rekonstrukcijų.
Autonominė vitrina - tai šaldymo įrenginys, kuriame šaldymo mazgas (kompresorius, kondensatorius ir t. t.) yra integruotas pačiame korpuse.
Autonominė vitrina šalina šilumą iš produkto zonos, bet tą šilumą (didele dalimi) atiduoda į patalpą.
Jei planuojate didesnį projektą (daug vitrinų vienoje salėje), verta pasidaryti bent bazinį palyginimą ir pagalvoti apie patalpų šilumos balansą.
Net geriausia vitrina prastai veiks, jei stovės netinkamoje vietoje.
Didelė dalis eksploatacijos problemų kyla ne dėl „blogos vitrinos“, o dėl priežiūros stokos.
Kas padeda išvengti prastovų: aiškus priežiūros planas ir serviso partneris.
Vitrinos kaina - tik startas.
Greitas skaičiavimo pavyzdys (aproksimacija): jei vitrina specifikacijoje rodo 8 kWh/24h ir elektros kaina 0,25 €/kWh, tuomet 1 diena ≈ 2,00 €, 30 dienų ≈ 60 €.
Norint sumažinti TCO, dažniausiai laimi ne „pigiausia vitrina“, o teisingas tipas + teisinga pastatymo vieta + reguliarus aptarnavimas.
Kad pasiūlymas būtų tikslus, paruoškite: patalpų planą, planuojamą vitrinų vietą, produktų grupes, darbo laiką ir pageidaujamą temperatūros režimą.
Autonominių šaldymo vitrinų tipai
Šaldymo vitrinos būna dviejų tipų - atviros arba uždaros.
Priklausomai nuo to, kuo savo maitinimo įstaigoje prekiaujate, turėtumėte apgalvoti, kurį variantą geriau pasirinkti.
Atviros virtinos sunaudoja daugiau elektros energijos, nes dalis šalto oro yra išleidžiama į aplinką.
Taip pat svarbu apgalvoti, kokio tipo vitrinos bus patogesnės Jūsų darbuotojams bei klientams.
Jei pardavinėjate salotas, vaisius ar daržoves, tuomet tinkamesnės bus atviros vitrinos, nes pats klientas nesunkiai galės išsirinkti, tai ko jis nori.
Tokia vitrina leis maitinimo įstaigai dirbti savitarnos principu.
Tačiau jei prekiaujate žalia mėsa arba žuvimi, tinkamesnės bus uždaros virtinos, kurios leis tik personalui turėti sąlytį su maistu ir padės užtikrinti visus higienos reikalavimus.
Statinis ir dinaminis šaldymas
Yra išskiriami du šaldomų vitrinų tipai - vitrinos su dinaminiu šaldymu ir vitrinos su statiniu šaldymu.
Pirmosiose virtinose įmontuoti ventiliatoriai, kurie cirkuliuoja šaltą orą į vitrinos vidų, taip vitrinoje palaikoma tinkama temperatūra.
Svarbu žinoti, kad dinaminio šaldymo vitrinose maistą patartina laikyti tik trumpą laiko tarpą.
Jį laikant ilgiau, ventiliatoriaus pučiamas oras maistą džiovina, todėl jis neatrodo estetiškai, skonis pakinta.
Šio tipo vitrinos tinkamos laikyti tortams, pyragaičiams ir kitiems kepiniams.
Vitrinų su statiniu šaldymu sistema sukurta taip, kad šaltis virtinoje sklistų iš viršaus į apačią.
Tokio tipo vitrina tinkama salotoms, mėsai, jūros maistui ir kitiems maisto produktams, kai norima išvengti produktų džiuvimo.
Šiose vitrinose šaldymo efektas nėra toks stiprus, kaip dinaminio šaldymo vitrinose, tačiau šio tipo virtinos pasižymi mažesne kaina.
Dažniausiai užduodami klausimai apie autonomines šaldymo vitrinas
Ar autonominė šaldymo vitrina skleidžia daug šilumos į patalpą?
Dažniausiai taip - autonominė vitrina šilumą, kurią „paima“ iš produkto zonos, atiduoda į patalpą per kondensatorių.
Kuo daugiau vitrinų ir kuo šiltesnė aplinka, tuo svarbesnis vėdinimas/kondicionavimas ir teisinga pastatymo vieta.
Kiek elektros sunaudoja autonominė vitrina ir kaip palyginti modelius?
Palyginkite gamintojo nurodomą kWh/24h (ar metinį rodiklį) ir būtinai pasižiūrėkite bandymo sąlygas (klimato klasę).
Tikras vartojimas priklauso nuo atidarymų, durų/uždengimo, aplinkos temperatūros ir priežiūros.
Ar R290 (propanas) vitrinos yra saugios?
Jos projektuojamos pagal taikomus saugos reikalavimus, bet R290 yra degus šaltnešis, todėl būtina laikytis gamintojo montavimo instrukcijų, pastatymo reikalavimų ir taikomų standartų.
Kuo skiriasi dinaminis ir statinis šaldymas vitrinoje?
Dinaminis šaldymas geriau išlygina temperatūrą ir greičiau atsistato po atidarymų, bet gali labiau džiovinti produktą.
Statinis šaldymas dažnai palankesnis drėgmei, tačiau gali būti lėtesnis ir netolygus kai kuriose zonose.
Kur negalima statyti vitrinos?
Venkite tiesioginės saulės, šilumos šaltinių, intensyvių skersvėjų (prie durų), vietų, kur oro užuolaida „pučia“ tiesiai į vitriną, ir situacijų, kai nesilaikoma gamintojo reikalaujamų oro tarpų iki sienų.
Ką daryti, jei vitrina nepasiekia temperatūros arba produktai džiūsta?
Pirmiausia patikrinkite pastatymo vietą (oro srautai, šilumos šaltiniai), švarą (kondensatorius), nustatymus ir atitirpinimo režimą.
Jei problema kartojasi, kreipkitės į servisą - tai dažnai pigiau nei nuolatiniai produkto nuostoliai.
Šaldymo įrangos montavimas ir priežiūra
Mūsų komanda projektuoja šaldymo sistemas nuo A iki Z - nuo įrangos parinkimo iki montavimo ir paleidimo.
Užtikriname profesionalų montavimą, paleidimą, derinimą ir vėlesnį aptarnavimą.
Mūsų įranga plačiai naudojama maisto pramonėje, žemės ūkyje, prekybos centruose, restoranuose, sandėliuose, gėlių ir vaisių laikymui.
Priklausomai nuo projekto dydžio - nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Kiekvienu atveju sudarome konkretų grafiką.
Taip, visa mūsų įranga turi garantiją.
Taip pat siūlome pogarantinį aptarnavimą bei serviso paslaugas visoje Lietuvoje.
Taip, kiekvienas projektas yra individualus.
Šaldymo įrangos projektavimas
Profesionalus šaldymo įrangos projektavimas yra esminė mažmeninės prekybos patalpų dalis.
Nuo teisingo šaldymo sistemos parinkimo priklauso produktų kokybė, energijos sąnaudos ir net kliento patirtis.
- Netinkamai suprojektuota sistema gali lemti 15-30 % didesnes elektros sąnaudas, temperatūrinius svyravimus ar net produktų gedimą.
- Be to, geras projektavimas leidžia sumažinti triukšmą, išvengti kondensacijos ir pagerinti darbuotojų komfortą.
- Projekto pradžioje atliekama patalpos analizė: plotas, aukštis, oro mainai, prekių tipai.
- Taip pat vertinami higienos ir saugos aspektai pagal HACCP principus ir ES reglamentus.
- Šiame etape rengiama šaldymo grandinės schema.
- Pasirenkami šaltnešiai (pvz., R290 - propanas arba CO₂), numatomos vamzdyno trasos, kompresorių galia ir automatikos sprendimai.
- Inžinieriai atlieka šilumos apkrovos ir triukšmo analizę.
- Pagal projektą parenkamos šaldymo vitrinos, kameros, priesieninės sistemos ir automatiniai valdikliai.
- Montavimo etape tikrinamas vamzdyno sandarumas, atliekamas vakuumavimas, užpildymas šaltnešiu ir paleidimo testai.
- Prieš perdavimą klientui atliekami stabilumo testai - ar palaikoma pastovi temperatūra, ar tinkamai veikia automatikos jutikliai.