Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai išaugus gyventojų šildymo sąskaitoms, ypač mažosiose savivaldybėse, iš naujo atgimsta diskusijos apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Ši lengvata, įvesta 2022 m. spalio 1 d. konservatorių Vyriausybės, numatė 9 proc. PVM tarifą šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.
Tačiau socialdemokratų premjero Gintauto Palucko Vyriausybė pasiūlė šią lengvatą panaikinti, argumentuodama, kad ji yra netikslinga ir neorientuota į konkrečios socialinės problemos sprendimą. Tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad Vyriausybė yra pasirengusi didinti turto ribas, kurios apriboja žmonių galimybę gauti šildymo kompensacijas ir kitokias kompensacijas už komunalines paslaugas. Seimas pritarė šiam siūlymui, todėl nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo standartinis 21 proc. PVM tarifas šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.
Tiesa, pasikeitė ir kiti tarifai: nuo sausio 1 d. nuo 9 iki 5 proc. sumažėjo lengvatinis PVM knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 9 proc. PVM lengvata apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams padidėjo iki 12 proc.
Konservatorė Paulė Kuzmickienė atkreipė dėmesį į socialdemokratų poziciją skurdo mažinimo klausimu, kai valdžioje buvo konservatoriai. Ji citavo Vilijos Blinkevičiūtės žodžius iš 2022 m., kai galiojo 9 proc. PVM lengvata šildymui ir veikė taiklios kompensacijos: „Tai žmonių stūmimas elgetauti. Toks požiūris mums, socialdemokratams, nepriimtinas.“ Šiuo metu, socialdemokratams esant valdančiaisiais, PVM lengvata šildymui panaikinta, taikomas 21 proc. tarifas.
Kyla klausimas, ar dabartinė Ingos Ruginienės Vyriausybė planuoja grąžinti PVM lengvatą šildymui. „Jeigu 2022 m. 9 proc. PVM buvo vadinamas socialiai nejautriu sprendimu, tai kaip vertinti 21 proc. PVM šiandien?“ - klausia P. Kuzmickienė.
Už sausio mėnesį gyventojai gavo dideles sąskaitas už elektros ir šildymą. Ekspertų teigimu, tam įtakos turėjo užsitęsę šalčiai, dėl ko padidėjo energijos suvartojimo paklausa, o jos gamyba nespėjo užpildyti tarpo. O tų, kurie naudojosi PVM lengvata šildymui, sąskaitos pakilo dėl didesnio tarifo.
Ekspertų Nuomonės: Ar Reikalinga PVM Lengvata Šildymui?
Visgi nuomonės, ar reikėtų grąžinti PVM lengvatą šildymui, išsiskiria.
Politikai nesutaria, ar reikia PVM lengvatos šildymui
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad lengvata reikalinga. Jis teigia, kad šaltuoju metų laiku, kai elektros ir energetikos kainos rinkose kyla, šildymo sąskaitos pakankamai stipriai padidėja, o tai yra socialiai jautrus aspektas. Pasak jo, visuomenei reikalinga valstybės parama, ypač atsižvelgiant į aukštą infliaciją ir kainų kilimą po COVID-19 pandemijos.
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas nemato PVM lengvatos prasmės, nes didžiausią naudą gauna turtingi žmonės, kurie turi didelio ploto namus ir gyvena didžiuosiuose miestuose. Anot jo, tai didina turtinę ir pajamų nelygybę.
Ž. Mauricas mano, kad kompensacijos yra tinkamesnis būdas padėti tiems, kuriems sunku apmokėti sąskaitas, ir siūlo supaprastinti kompensacijų mechanizmą. Jis taip pat pažymi, kad pagal vienos žiemos temperatūrą nereikėtų keisti mokesčių politikos, nes gyventojų pajamos per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik tris kartus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, taip pat nemano, kad reikėtų grįžti prie mažesnio PVM tarifo centralizuotam šildymui. Jis teigia, kad lengvatą gavo tie, kurie galėjo pasijungti prie šilto vamzdžio, o tie, kurie naudoja dujas, anglį, malkas ir kitas kūrenimo priemones, jokių lengvatų neturėjo. A. Syso nuomone, kompensacijos yra tikslingesnės, nes jos priklauso nuo gyventojo socialinės padėties ir gyvenimo sąlygų.
2023 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) buvo pateikta apie 256 tūkst. prašymų dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavimo. Praėjusio šildymo sezono metu vidutiniškai per mėnesį kompensaciją gavo apie 161,2 tūkst. asmenų. SADM teigimu, prašymus dėl kompensacijų 2023-2024 m. šildymo sezonui nepasiturintys gyventojai gali teikti nuo rugsėjo pradžios, viso šildymo sezono metu.
Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus gyventojai gali teikti elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos interneto svetainėje arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Savivaldybė gali patikrinti, kaip žmogus gyvena, jeigu kils abejonių, ar gyventojai tikrai neišgali susimokėti už šildymą.
Šildymo Kainų Skirtumai Savivaldybėse
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad smarkiai išaugus gyventojų šildymo sąskaitoms už sausio mėnesį, jos labiausiai didėjo mažiausiose šalies savivaldybėse. Didžiausios šilumos kainos yra Biržuose, Kelmėje, Lazdijuose, Kazlų Rūdoje, kur šilumos kaina yra apie du kartus didesnė negu didžiuosiuose arba vidutinio dydžio miestuose.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausį šildymo sąskaitos didžiausios buvo Kaune, vasarį jos augs dar labiau. V. Lukoševičiaus teigimu, mažiausios šildymo sąskaitos tarp didžiųjų miestų buvo Šiauliuose, kas susiję su žemesnėmis šilumos kainomis. Jis taip pat kartojo, kad šildymo kainas labiausiai didina išaugęs energijos suvartojimas ir panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui.
„Kaip ir prognozavom, čia natūrali fizika veikia - dėl temperatūrų kritimo, kuris lyginant su praėjusių metų sausiu arba su gruodžiu lėmė apie 60-70 proc. didesnį šilumos suvartojimą, tas tiesiog atsispindi ir šildymo sąskaitose“, - teigė V. Lukoševičius.
| Rodiklis | 2022 m. | Nuo 2023 m. sausio 1 d. |
|---|---|---|
| PVM tarifas šildymui, karštam vandeniui ir malkoms | 9 proc. | 21 proc. |
| PVM tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams | 9 proc. | 5 proc. |
| PVM tarifas apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams | 9 proc. | 12 proc. |