Turbūt kone didžioji dauguma porų, sudarydamos santuoką, tikisi gyventi kartu ilgai ir laimingai. Tačiau statistikos duomenys rodo, kad realybėje santykių darna ne visuomet tęsiasi „kol mirtis išskirs“. Skyrybos yra nemalonios nei teisine, nei emocine, nei psichologine prasme.
Dažnai skyrybų procesas sukelia nemažai klausimų bei abejonių, tame tarpe dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Dauguma yra bent „viena ausimi“ girdėjęs, kad sutuoktinių turtas, nutraukiant santuoką, dalinamas lygiomis dalimis, t.y. po ½ kiekvienam sutuoktiniui. Tačiau dažnai tenka išgirsti ir šį klausimą - ar visada sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis?
Įstatymas ir teismų praktika įvardina tam tikras sąlygas (aplinkybes), kuomet sutuoktinių turtas, nutraukiant santuoką, gali būti padalinamas nukrypstant nuo bendrosios sutuoktinių turto lygių dalių taisyklės.
Bendro Turto Samprata ir Padalijimo Principai
Turtas, kurį asmenys įgyja po santuokos sudarymo, laikomas bendru turtu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Tai bendra taisyklė, kuri sako, kad abiejų sutuoktinių dalys bendrai įgytame turte yra lygios.
Santuokos metu įgytas turtas gali būti įgytas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Nesvarbu, kurio vardu (ar abiejų) turtas bus įgytas/įregistruotas, jis laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, apie tai pažymint sandoryje bei Nekilnojamojo turto registro įrašuose.
Tačiau tai nereiškia, kad santuokos metu negalima įgyti turto asmeninės nuosavybės teisėmis. Be abejo galima, tačiau aiški valia įsigyti daiktą asmeninėn nuosavybėn turi būti aiškiai išreikšta sandoryje, kuriuo turtas įgyjamas bei tai atsispindi nekilnojamojo turto registro įrašuose.
Visas turtas įgytas asmens iki santuokos sudarymo yra asmeninė nuosavybė ir be asmens sutikimo negali būti keičiamas šio turto teisinis režimas. Taip pat asmenine asmens nuosavybe yra laikomas turtas įgytas paveldėjimo ar dovanojimo būdu net jei asmuo gyvena santuokoje.
Santuokos metu įgytą turtą galima pasidalinti bet kada, kai asmenys pageidauja. Tokiu atveju turto padalijimo sutartį tvirtina notaras. Jei santuokos metu vienas sutuoktinis pageidauja pasidalinti turtą, o kitas nesutinka, pirmasis turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teisę reikalauti padalinti santuokoje įgytą turtą turi ir kreditoriai bei asmenys, pradėję gyventi skyrium.
Privalomai santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas sprendžiamas nutarus nutraukti santuoką. Dalintinu turtu gali būti nekilnojamas turtas, transporto priemonės, namų apyvokos daiktai, lėšos bankuose, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Turto Padalijimo Būdai
Kaip buvo minėta, sutuoktinių turto padalijimo klausimas turi būti išsprendžiamas privalomai nutraukiant santuoką. Nutraukiant santuoką bendru sutarimu, turto pasidalijimas aptariamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią sudaro besiskiriantys asmenys ir kurios nuostatas teismas perkelia į teismo sprendimą nutraukti santuoką. Jei nesusitariama geruoju dėl turto padalijimo skyrybų metu, turtą padalija teismas, nagrinėdamas ištuokos bylą ieškinio teisenos tvarka.
Laikoma, kad turtas yra bendras ir dalijamas lygiomis dalimis, jei nėra įrodyta, kad turtas ar jo dalis yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jei vienas sutuoktinis laiko, kad santuokoje įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė (įgytas už jo asmeninius pinigus), turi tai įrodyti bei prašyti teismo pripažinti tą turtą asmenine nuosavybe.
Gali būti ir atvirkščiai - turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, kito sutuoktinio reikalavimu gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Dalijant santuokos metu įgytą turtą galima nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Besiskiriantys asmenys gali susitarti. Jeigu yra ginčas teisme, reikalaujantis sau didesnės turto dalies sutuoktinis turi įrodyti, kad tokiam padalijimui yra teisinis pagrindas bei įrodymai. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, gali nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis, tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms (atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinių sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kt.). Savaime tokių aplinkybių egzistavimas nėra pagrindas vienam sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį. Didesnė turto dalis priteisiama tuomet, kad tai būtina apsaugant nepilnamečio ar kito sutuoktinio interesus.
Geriausias ir prioritetiniu laikomas būdas pasidalinti turtą yra pasidalijimas natūra. Turto pasidalijimas natūra reiškia, kad pasidalinus turtą buvę sutuoktiniai nesaistomi nuosavybės ryšiais, išvengiama galimų ginčų ateityje dėl bendros nuosavybės valdymo. Dažnai padalijimas natūra reiškia, kad vienam priteisiamas turtas, o kitam priteisiama piniginė kompensacija.
Nereikia pamiršti, kad dalijantis turtą, dalijamos ir prievolės kreditoriams. Be kreditoriaus sutikimo prievolių pakeitimas negalimas - jei prievolė kreditoriui solidari, tai tokia išliks ir po turto padalijimo (nutraukus santuoką ar ne). Pasitaiko atvejų, kai santuokos metu vienas vartojimo kreditą gauna vienas sutuoktinis. Įrodžius, kad toks kreditas gautas ne šeimos interesais, prievolė kreditoriui pripažintina asmenine jį gavusio sutuoktinio prievole.
Turto Padalijimas Po Santuokos Nutraukimo
Nutraukiant santuoką, privalu nurodyti visą turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Jeigu taip atsitinka, kad po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad yra nepadalinto turto, turi būti atnaujinama ištuokos byla dalyje dėl turto pasidalijimo ir teismas priima naują sprendimą.
Nutraukiant santuoką iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), nebuvo reikalaujama pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Pasitaiko atveju, kai asmenys yra seniai nutraukę santuoką, tačiau turtas iki šiol nepadalintas. Tokį turtą galima pasidalinti notarine sutartimi. Jeigu nesutariama, yra galimybė kreiptis į teismą. Tačiau yra tam tikri apribojimai - tai ieškinio senatis.
Pagal LTSR SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė valdyti šį turtą, juo naudotis ar disponuoti. Taigi, jeigu nesuėjusi ieškinio padavimo senatis, galima pasidalinti turtą, nepasidalintą santuokos nutraukimo metu.
Bendro Turto Padalijimo Proceso Etapai
Pažymėtina, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, laikomasi tam tikros turto padalijimo eilės tvarkos, todėl bendro turto padalijimo procesas susideda iš kelių etapų:
- Pirma, turi būti nustatyta, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o kuris - asmeninė kiekvieno nuosavybė.
- Antra, turi būti nustatyta, ar sutuoktiniai turi bendrų kreditorių.
- Trečia, nustačius bendrą sutuoktinių turtą ir bendrus kreditorius, pereinama prie turto padalinimo - šiame etape sprendžiama, kokiomis dalimis dalinamas sutuoktinių turtas, koks konkretus turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui.
Aplinkybės, Kurioms Esant Gali Būti Nukrypstama Nuo Sutuoktinių Turto Lygių Dalių Taisyklės
Minėta, kad trečiajame etape sprendžiama, ar sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis, ar yra sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Taigi, kokias sąlygas, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, įtvirtina įstatymas ir teismų praktika?
Pirmiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas ir teismų praktika neįtvirtina baigtinio aplinkybių sąrašo. Įstatyme nurodytos aplinkybės teismų praktikoje vertinamos kaip pavyzdinės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju analizuojama, ar nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra tikslingas, apsaugantis įstatymo saugomus interesus - kitaip sakant, net jei yra įstatyme ar teismų praktikoje nurodyta sąlyga, teismas, gali, bet neprivalo nukrypti nuo lygių dalių principo.
Sekant teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių galimybių principo šiais atvejais:
- Nepilnamečių vaikų interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Vis dėlto, įstatymų leidėjas kaip vieną iš sąlygų, leidžiančių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra įtvirtinęs būtinybę užtikrinti vaiko interesus, todėl išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, teismas gali taikyti išimtį ir tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.
- Vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė. Jei vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, gali būti priteisiamas išlaikymas sergančiam ar neįgaliam sutuoktiniui arba didesnė turto dalis. Tačiau į sutuoktinio, kuris yra kaltas dėl sunkios savo sveikatos būklės, pavyzdžiui, susirgęs dėl narkotikų, alkoholio vartojimo, sveikatos būklę nebus atsižvelgiama.
- Sutuoktinio elgesys. Jei vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę. Taip pat vieno sutuoktinio dalis gali būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, jei šeima šių pajamų negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba dėl to, kad jis nuslėpė pajamas nuo šeimos ir jas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
- Turto kilmė. Pvz., bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas dėl esminio pagerinimo turtas iki santuokos priklausė vienam iš sutuoktinių.
- Priteistas sutuoktiniui išlaikymas. Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas mokėti nustatyto dydžio vienkartine suma ar priteisiamas tam tikras turtas.
Taip pat svarbu prisiminti, kad tuo atveju, jei santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sutuoktiniams įstatymas suteikia didesnes galimybes susitarti dėl turto pasidalinimo bei nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
tags: #santuokoje #igyta #turta #padalinti #lygiomis #dalimis