Mūras (lot. murus) - tai statybinė medžiaga, sudaryta iš tam tikra tvarka išdėstytų smulkių elementų, dažniausiai akmenų, plytų ar blokų, sujungtų skiediniu arba betonu.
Mūrinės konstrukcijos, tai statiniai arba jų konstrukciniai elementai, pagaminti iš mūro. Jos gerai laiko gniuždymo apkrovas ir gali būti laikančiosios arba atitvarinės.
Nuo ko pradėti sienos mūro darbus?
Mūro Tipai
Mūras gali būti:
- Vientisinis: Pagamintas iš vienos rūšies elementų.
- Mišrusis: Sudarytas iš kelių rūšių elementų.
- Sudėtinis: Pavyzdžiui, su oro tarpu, šilumos izoliacija ar kitokiu intarpu.
Pagal gamybos būdą skiriamos vientisinės, sudėtinės (sluoksniuotosios), stambiablokės ir stambiaplokštės mūrinės konstrukcijos.
Mūro Elementai ir Medžiagos
Mūrijami elementai gali būti:
- Akmenys: Natūralūs (laukakmeniai) ir apdoroti (skaldyti, tašyti, pjauti iš uolienos).
- Plytos: Nedegto molio, keraminės ir silikatinės - vientisinės ir kiaurymėtosios, tuštymėtosios.
- Blokai ir blokeliai: Nedegto molio, keraminiai, silikatiniai, betoniniai, gipsiniai - vientisiniai, akytieji, kiaurymėtieji ir tuštymėtieji.
Vientisinių elementų mūras yra masyvesnis, stipresnis, atsparesnis drėgmei, bet labiau praleidžia šilumą, o akytųjų, kiaurymėtųjų, tuštymėtųjų elementų - lengvesnis, ne toks laidus šilumai.
Skiediniai
Mūrui naudojamas cementinis, kalkinis, molinis, gipsinis, polimerinis arba sudėtinis skiedinys su smulkaus smėlio arba lengvuoju (pemzos, perlito, keramzito) užpildu, taip pat specialusis plonasluoksnis (iki 3 mm) skiedinys, mastika, klijai (pvz., silikatiniams blokeliams mūryti).
Armatūra
Į siūles gali būti dedama horizontalioji (plokšti strypynai) ir vertikalioji (pavieniai strypai) armatūra. Armuotasis mūras yra daugiau kaip du kartus stipresnis už nearmuotą.
Mūrijimo Būdai
Mūrijant:
- Natūralūs akmenys dedami netaisyklingai.
- Tašyti akmenys - horizontaliomis eilėmis.
- Plytos ir įvairūs blokai - horizontaliomis eilėmis taip, kad vertikaliosios siūlės gretimose eilėse nesutaptų (vienaeilis, daugiaeilis mūras).
Mūrijant sudėtinį mūrą, išmūrijama išorinė ir vidinė mūrinio pusė, tarpas tarp jų pripildomas termoizoliacinės (pvz., mineralinės vatos) ar kitokios medžiagos arba paliekamas tuščias (trisluoksnis mūras). Dvisluoksnį mūrą sudaro laikantysis ir izoliacinis sluoksnis, iš išorinės pusės padengtas armuotu tinku. Sluoksniuotasis mūras yra ne toks stiprus, bet geriau izoliuoja garsą ir šilumą.
Mūrinio išorinė plokštuma paprastai daroma dekoratyvesnė: mūrijama iš apdailos plytų, plytų siūlės rievėjamos įvairios formos rievikliais, įmūrijant kitokių matmenų ir spalvos plytas, kartais jas dar ir iškišant iš mūrinio paviršiaus (reljefinis mūras) sudaromas ornamentinis piešinys, pvz., gotiškasis mūras.
Mūrijant žiemą į mūrijimo skiedinį (arba betoną) dedama cheminių priedų (natrio nitrito, kalcio chlorido) arba mūrinys užšaldomas.
Panaudojimas
Dažniausiai mūras naudojamas gniuždomoms laikančiosioms ir atitvarinėms konstrukcijoms, kurios būna monolitinės, stambiablokės ir stambiaplokštės.
- Akmenų mūras tinka pramoninių, hidrotechnikos statinių požeminėms konstrukcijoms, pastatų pamatams, tvoroms, tiltų atramoms ir pamatams, kai kada ir tiltų perdangoms.
- Iš keraminių ir silikatinių plytų ir blokų vientisinio mūro mūrijamos pastatų išorinės ir vidinės sienos, stulpai, kolonos, pertvaros, skliautai, arkos, sąramos, iš sudėtinio (sluoksniuotojo) mūro - daugiausia pastatų išorinės sienos.
- Stambiablokės sienos mūrijamos iš didelių lengvojo betono, keraminių ir plytinių blokų (1-4 blokų eilės tarp perdangų), jungiant juos stipresniu skiediniu.
- Stambiaplokštėms mūrinėms išorinėms sienoms naudojamos vibruoto plytų mūro dvisluoksnės ir trisluoksnės plokštės su standžia šilumos izoliacija, vidinėms - vientisinio vibruoto plytų mūro plokštės.
Mūro Istorija
Mūras - viena seniausių statybinių medžiagų. Jis naudotas Egipto piramidėms, Mikėnų kultūros, senovės Graikijos, senovės Romos, Centrinės Amerikos ir kitiems senovės statiniams. Seniausias, naudotas dar priešistoriniais laikais, yra sausasis netaisyklingos formos akmenų mūras. Egipto piramidės pastatytos iš tašytų akmenų, sujungtų kalkių ir gipso skiediniu. Daug kur naudotas molio skiedinys. Senovės Romoje mūrijimo skiediniui imta naudoti hidraulinę rišamąją medžiagą - pucolaną.
Buvo statoma iš tašytų akmenų, keraminių plytų mūras, gyvenamieji namai ir kiti buities pastatai buvo mūrijami ir iš džiovintų nedegtų molio su įvairiomis priemaišomis plytų. Ketvirtame-trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų buvo mūrijami netikrieji (Egipte, Mesopotamijoje), vėliau ir tikrieji (senovės Romoje) skliautai, statomi mūriniai akvedukai, tiltai. Viduriniais amžiais Europoje ėmė vyrauti plytų mūras.
Lietuvoje iki 13 a. pilims, gynybinėms sienoms naudotas akmenų mūras, iš pradžių sausasis, vėliau su skiediniu. 13 a. imta naudoti keramines plytas angokraščiams, sąramoms, sienų kampams, skliautams, nuo 14 a. - ir sienoms, dažniausiai pramaišiui su akmenimis (lietuviškasis mūras), skersai ar išilgai įmūrytais rąstais.
Nuo 15 a. Būdingos, Lietuvoje naudotos mūro rūšys:
- 13-14 a. - baltiškasis mūras.
- 14-17 a. - gotiškasis mūras (plytos eilėje mūrijamos pakaitomis ilgainiais ir trumpainiais).
- Nuo 16 a. (tebenaudojamas ir 21 a. pradžioje) - renesansinis mūras (viena plytų eilė mūrijama tik ilgainiais, kita - tik trumpainiais, kartais eilutėse plytas dar ir perstumiant)
- Nuo 20 a. vidurio - daugiaeilis (kas 6 plytų eilė - iš trumpainių).
Pagal mūrijimo būdą galima nustatyti architektūros paminklų ir kitų senų statinių statybos laikotarpį. Vienas seniausių mūrinių statinių Lietuvoje - Kauno pilis (13-14 amžius). 14-15 a. pradėtos statyti mūrinės bažnyčios ir rotušės. 1859-62 pastatyti mūriniai Kauno ir Panerių tuneliai, 19-20 a. pradžioje - Kauno fortai ir kiti gynybiniai statiniai. Mūras tebėra populiari statybinė medžiaga ir 21 a.
Mūrinių konstrukcijų reikalavimai
Konstrukcija turi išpildyti jai keliamus reikalavimus.
Atsižvelgta į visas aplinkybes, kurios, manoma, bus vykdant ir eksploatuojant konstrukciją.
Konstrukcijų modelius reikia pasirinkti remiantis pripažinta teorija ir praktika.
Poveikių derinimas
Poveikius reikia derinti, kaip išsamiai nurodyta šiame skyriuje.
Poveikių skaičiuotinės reikšmės
Poveikių skaičiuotinės reikšmės turi atitikti nustatytus standartus.
Tinkamumo ribinių būvių tikrinimas
Tinkamumo reikalavimus, reikia patikrinti tinkamumo ribinį būvį.
Sniego apkrovos
Sniego apkrovos priskiriamos prie kintamųjų laisvųjų poveikių.
Sniegas ant stogo gali susikaupti įvairiomis formomis.
Atskaitinė sniego apkrovos reikšmė nustatoma statistiškai apdorojus.
Vėjo poveikiai
Vėjo poveikiai priskiriami kintantiems laisviesiems poveikiams.
Laikui bėgant, vėjo poveikiai fliuktuoja. dėl jų laidumo - ir vidinius. Atvirųjų konstrukcijų vidinius paviršius gali veikti ir tiesiogiai. jėgas, statmenas konstrukcijų bei elementų dangų paviršiams.
Atskaitinis vėjo greitis vref yra vidutinis vėjo greitis, matuotas 10 min. žemės paviršiaus A tipo vietovėse.
Krano apkrovos
Krano apkrovos priskiriamos prie kintamųjų laisvųjų poveikių.
Šią apkrovą reikia įvertinti apskaičiuojant pastato skersinį rėmą ir krano kelio sijas.
Konstrukcijų projektavimas ir statyba turi atitikti galiojančius statybos techninius reglamentus ir standartus, užtikrinant saugumą ir patikimumą.
tags: #saramos #murinems #konstrukcijoms