Šarūno Frolenkos turto deklaracija: interesų konfliktai ir lobizmo užkulisiai

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama politikų ir verslininkų interesų skaidrumui. LRT Tyrimų skyriaus atlikta politikų privačių interesų analizė atskleidė, kad apie penktadalį Seimo narių arba ne visiškai atskleidė privačius interesus, arba apskritai nepateikė deklaracijų. Tarp dalies neatskleidusių interesų yra ir ministrų.

Šiame kontekste iškyla ir viešosios įstaigos „Jaunimo resursų centras“ vadovo Šarūno Frolenkos pavardė, siejama su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite. Nagrinėjame, ar šios sąsajos kelia klausimų dėl interesų konflikto, ypač atsižvelgiant į Š. Frolenkos veiklą lobistinėje įmonėje „Vento Nuovo“ ir asociacijoje „Lietuvos keliai“.

Liberalas Andrius Bagdonas, pernai viešai užstojęs alkoholio prekybos ribojimų švelninimą, nedeklaravo valdantis įmonę, susijusią su alkoholio pardavimais. Nors nauja valdžia į Seimą atėjo su skaidrumo vėliava, politikų privačių interesų deklaracijų turinys rodo, kad 4 ministrai „pamiršo“ nurodyti kai kuriuos interesus. Iš viso daugiau kaip 30 Seimo narių nusprendė dalį informacijos apie save arba artimuosius palikti už deklaracijų borto, 10 parlamentarų deklaracijų nepateikė.

LRT Tyrimų skyrius nusprendė patikrinti visus Seimo narių privačius interesus. Deklaracijų turinys lygintas su duomenimis Registrų centre ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kandidatų anketose. Rezultatai rodo, kad politikai skirtingai supranta, ką verta deklaruoti ir kada gali kilti interesų konfliktas.

Nuo 2020 m. galioja nauja privačių interesų deklaravimo tvarka. Praėjusioje Seimo kadencijoje, 2019 m. birželį, priimti pakeitimai didžiąją sprendimų naštą, ką nurodyti, o ko - ne, perkėlė ant pačių Seimo narių pečių. Iki pakeitimų įstatyme buvo nurodyta, kad interesus deklaruojantis asmuo privalo nurodyti visas savo ir sutuoktinio sąsajas su įmonėmis, įstaigomis ir asociacijomis. Tačiau šiuo metu neprivaloma nurodyti einamų pareigų ar narystės asociacijose, o sąsajas su įmonėmis tenka viešinti tik tuo atveju, jeigu politikas arba jo sutuoktinis įmonėje turi lemiamą įtaką.

Pasikeitė ir parlamentarų kontrolė. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nebereguliuoja ir netiria Seimo narių privačių interesų. Tą pagal įstatymą turėtų daryti Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tačiau komisija interesų deklaravimo tvarkos rutiniškai neprižiūri.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės deklaracijoje nėra, kad politikė vis dar oficialiai turi postą viešosios įstaigos „Jaunimo resursų centras“ valdyboje, to nėra nurodyta ir VRK kandidato anketoje. Tiesa, nuo 2021 m.

Tačiau oficialus įstaigos vadovas, Registrų centro duomenimis, - lobistinės įmonės „Vento Nuovo“ vadovaujantysis partneris Šarūnas Frolenko. Lobistų skaidrumo deklaracijoje nurodyta, kad per 2021 m. Jis ir naujasis asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, o tai reiškia, kad dirba Susisiekimo ministro veiklos sferoje. Susisiekus su Š. Frolenko, jis sakė žinantis, dėl ko skambinama, nes ministrė A.

Anot jo, su A. Armonaite susipažino ne centro veikloje, o Lietuvos jaunimo organizacijų taryboje, kai Š. Frolenko buvo organizacijos prezidentas, o dabartinė ministrė - tarybos narė. „Aš savo darbe turiu gana aukštus etikos standartus. Asmeninių patirčių ir pažinčių su darbu nemaišau. Su Aušrine, konkrečiu atveju, būnant jai ministre, turbūt niekada ir nesimačiau ir neturėjau jokių darbinių pokalbių“, - LRT komentavo Š.

LVŽS frakcijos seniūnė, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė LRT sakė, kad komisija savo iniciatyva neprižiūri, kaip parlamentarai laikosi įstatymo, tačiau mano, kad nuo 2020 m. „Pasitikime sąmoningumu. Jis deklaravo, jis laikosi to įstatymo, ir, aišku, jeigu koks skundas ar kreipimasis, tada jau nagrinėjame. Aš pati už tai, kad jeigu Seimo narys žino, kur jis atėjo dirbti, kokie jo tikslai, jis turi būti sąmoningas ir atsakingas“, - komentavo A.

LRT Tyrimų skyriaus atlikta Seimo narių privačių interesų analizė rodo, kad dar 10 parlamentarų pagal įstatymą nenurodė bendrovių, kurias valdo jų sutuoktiniai, arba nedeklaravo kitų artimųjų, dėl kurių einamų pareigų gali kilti interesų konfliktas, kokios galimos rizikos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė privačių interesų deklaracijoje apie sutuoktinį nenurodė informacijos, kurią pateikti reikalauja įstatymas. Pagal jį, politikas nurodo įmones, kuriose ne tik pats turi lemiamą įtaką, bet ir tas, kuriose paskutinis žodis tenka sutuoktiniams.

Institutas LRT komentavo, kad su aplinkos apsauga susijusiuose projektuose įmonė nedalyvauja ir neturi planų dalyvauti. Be Seimo valdančiųjų, ir 6 opozicijos nariai nenurodė jų sutuoktiniams priklausančių įmonių.

LRT Tyrimų skyrius susisiekė su visais šiais Seimo nariais ir žinią, kad jų privačių interesų deklaracijos apskritai nėra, politikai pasitiko su nuostaba. „Nežinau, lyg ir visada būdavo. Tai ar tikrai nėra? Reikia man dar pačiam pasitikrinti. Jeigu nėra, tą klaidą taisysiu“, - negalėjo patikėti liberalas V. Alekna.

Tačiau Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas buvo kiek mažiau sutrikęs: „Ką deklaruoti, kai prieš tai dirbau universitete, o iš visų organizacijų, kurioms priklausiau, jau daug metų nesu jų narys."

LRT žiniomis, VTEK dėl deklaracijų pateikimo į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi pernai sausį.

Visuomenės dėmesys politikų ir verslininkų interesų skaidrumui yra itin svarbus siekiant užtikrinti demokratiją ir pasitikėjimą valdžios institucijomis. Ši analizė atskleidžia, kad dar yra kur tobulėti, o skaidrumo standartai turi būti nuolat peržiūrimi ir tobulinami.

Šalia to verta pažymėti, kad mažinant perteklinio reguliavimo sukuriamus barjerus būtų efektyviau išnaudojami tiek verslo subjektų, tiek viešojo administravimo ištekliai. Tai didintų Lietuvos patrauklumą užsienio ir vietos investuotojams, skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir prisidėtų prie ekonomikos augimo.

Seime - Matijošaičių advokato pėdsakai. Pasak L. Jonausko, rengiant TPĮ pakeitimus, buvo atsižvelgta į LVK ir Darbo grupės prie LRVK siūlymus. Pažymėtina, jog advokatų profesinė bendrija „Walless“ yra LVK narė. Ši informacija skelbiama LVK internetiniame puslapyje - nurodoma, jog „Walless“ į LVK įstojo 2019 m. Vienas iš „Walless“ advokatų profesinės bendrijos partnerių yra advokatas Dr. Evaldas Klimas - būtent šis advokatas atstovauja Š. Matijošaičiui ir jo sutuoktinei teisminiuose procesuose dėl naujų daugiabučių statybų Vičiūnuose.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas L. Jonauskas teigia, jog dr. E. Klimas savo vardu pastabų ir pasiūlymų dėl įstatymų projektų Aplinkos apsaugos komitetui nebuvo teikęs. Anot Seimo nario, 2025 m. vasario 11 d. Lietuvos verslo konfederacijos raštu buvo pateikti Lietuvos verslo konfederacijos įsteigto projekto - Efektyvios valstybės komisijos pasiūlymai. Apie šios komisijos sukūrimą LVK skelbė 2024 m. gruodžio mėnesį.

„Svarstant įstatymų projektus, įskaitant ir minėtus Lietuvos verslo konfederacijos raštu pateiktus Efektyvios valstybės komisijos pasiūlymus, kovo 28 d. buvo organizuoti Aplinkos apsaugos komiteto klausymai, juose dalyvavo ir savo pasiūlymus pristatė suinteresuoti asmenys, teikę pastabas ir (ar) pasiūlymus įstatymų projektams, įskaitant ir Lietuvos verslo konfederaciją, kurią atstovavo ir pateiktus pasiūlymus pristatė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Donatas Jurevičius ir Efektyvios valstybės komisijos pakaitinė narė Aušra Mudėnaitė“, - teigė L. Jonauskas.

L. Jonausko minima A. Mudėnaitė taip pat yra advokatė - Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos duomenimis, A. Mudėnaitė septynis kartus buvo užsiregistravusi kaip lobistė. Tiesa, paskutinį kartą kaip lobistė ji užsiregistravo 2023 m. Sistemos duomenimis, kaip lobistas E. Klimas nesiregistravo.

Vėliau portalui papildomai susisiekus su L. Jonausku ir paklausus, kodėl žurnalistui buvo neteisingai nurodyta, jog E. Klimas darbo grupėje nedalyvavo, politikas pažymėjo, jog pasiūlymai buvo pateikti LVK vardu ir dėl to buvo svarstomi būtent kaip LVK, o ne kaip asmeninės konkrečios advokatų kontoros ar konkrečių advokatų iniciatyvos.

Teigia, jog LVK veikloje dalyvavo kaip ekspertas. Portalas susisiekė su Matijošaičius teisme atstovaujančiu advokatu dr. Evaldu Klimu. Klausėme, ar advokatas šioje situacijoje neįžiūri interesų konflikto, bei ar jo elgesys suderinamas su advokatų etikos kodekso normomis, kuriose nurodoma, jog advokatai privalo vengti interesų konfliktų.

Pirmiausia E. Klimas nurodė, jog LVK įsteigtoje komisijoje jis dalyvavo neatlygintinai, kaip savo srities ekspertas. „Lietuvos verslo konfederacijos įsteigtoje Efektyvios valstybės komisijoje dalyvavau neatlygintinai kaip teisės ir teritorijų planavimo procesų ekspertas. Mūsų 2025-02-11 rašte institucijoms teikti bendro pobūdžio pasiūlymai buvo skirti visai teritorijų planavimo sistemai, o ne konkrečiam projektui ar asmeniui. Dokumentai buvo vieši, procesas - atviras ir protokoluojamas“, - portalui „Kas vyksta Kaune“ pateiktuose atsakymuose nurodė E. Klimas.

Dėl šių aplinkybių, anot paties E. Klimo, savęs lobistu E. Klimas nelaiko ir nematė poreikio tokiu registruotis. „Mano dalyvavimas buvo ekspertinis per asociaciją, siekiant mažinti perteklinį reguliavimą. Esu už maksimalų skaidrumą - jei ateityje kiltų teisinių abejonių dėl kvalifikavimo, registruosiuosi. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tokio poreikio šiuo metu nematau“, - teigia advokatas.

Taip pat advokatas atsakymuose teigė, jog etikos klausimus vertina labai rimtai. Tačiau jo vertinimu, interesų konflikto šioje situacijoje esą nėra, nes LVK įsteigta komisija formaliai nėra jo klientas. „Mano ekspertinis dalyvavimas EVK ir atstovavimas privatiems asmenims nėra priešpriešinės funkcijos ir neprieštarauja advokato profesinei etikai. Interesų konfliktas pagal Advokatų etikos kodeksą kyla, kai advokatas vienu metu atstovauja priešingoms pusėms arba naudoja neviešą informaciją vieno kliento nenaudai“, - nurodo E. Klimas.

Galiausiai E. Klimas nurodė, jog diskusijos dėl TPĮ pakeitimų nėra naujos, prasidėjo dar iki jo įsitraukimo administracinėje byloje.

Vadina akivaizdžiu interesų konfliktu. Administracinės bylos aplinkybės ir ketinamą pasirašyti taikos sutartį įvertino ir portalo „Kas vyksta Kaune“ kalbintas advokatas, sutikęs kalbėti anonimiškumo sąlygomis. Pasak pašnekovo, E. Klimas ko gero turėjo užsiregistruoti kaip lobistas, o nupasakota situacija kelia rimtų klausimų dėl interesų konflikto.

Ši analizė atskleidžia, kad Lietuvoje vis dar yra spragų, susijusių su politikų ir verslininkų interesų deklaravimu bei lobizmo veikla. Būtina užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsakomybę, kad būtų išvengta galimų interesų konfliktų ir piktnaudžiavimo valdžia.

Šios situacijos kelia klausimus dėl to, kaip veikia lobizmo mechanizmai Lietuvoje ir ar dabartinė teisinė bazė pakankamai efektyviai užtikrina skaidrumą ir apsaugo nuo galimų interesų konfliktų. Visuomenė turi teisę žinoti, kas ir kokiais būdais daro įtaką įstatymų leidybai ir politiniams sprendimams.

Siekiant didesnio skaidrumo ir atskaitomybės, siūlomos šios priemonės:

• Sugriežtinti interesų deklaravimo reikalavimus politikams ir valstybės tarnautojams.
• Užtikrinti efektyvesnę lobizmo veiklos kontrolę ir reguliavimą.
• Sustiprinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įgaliojimus.
• Skatinti visuomenės įsitraukimą į politinių procesų stebėseną.

Tikimės, kad šis straipsnis paskatins diskusijas ir prisidės prie didesnio skaidrumo bei atskaitomybės Lietuvos politinėje ir verslo aplinkoje.

Seimo narių deklaracijų palyginimas

tags: #sarunas #frolenko #turto #deklaracija