Lietuvos pasipriešinimas sovietinei okupacijai 1944-1946 m.

Šiame straipsnyje nagrinėjamas 1944-1946 m. laikotarpis, kuris nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo. Straipsnio tikslas - nušviesti probleminius dalykus, sąmoninga, o sąlygota esamo šaltinių bazės bei mokslinių tyrinėjimų lygio.

Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. visuma. Pasipriešinimo kovos 1944-1946 m. žinoma tik bendrais bruožais. Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Prieinamos medžiagos - J.Lukšos-Daumanto "Partizanus".

Straipsnyje keliami klausimai, sprendžiant dvi pagrindines problemas: bendroji 1944-1946 m. veiklą, kovą, tikslus ir siekius, kovos pobūdį ir jos galios šaltinius, pasipriešinimo kovos mastus ir poveikį, slopinimo priemones ir būdus.

Šaltiniai bei literatūra nurodomos tekste skliausteliuose. Archyvinės bylos lapą nurodomos tekste skliausteliuose.

Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. gali būti skirstomas į ofenzyvinį (1944 m. vasa-ra-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinį (nuo 1946 m. vasaros). Pagal šią periodizaciją yra pirmasis partizaninių kovų etapas.

Pasipriešinimo kovos 1944-1946 m. nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo. Naujų politinių-karinių pokyčių, prasidėjusių 1944 m., objektą ir sąvokas žr.: Kasparas K. klasifikacija//Laisvės kovų archyvas. T.20. Laisvės kovų 1944-1946 m. klausimus, sprendžiant dvi pagrindines problemas: bendroji 1944-1946 m. žinoma tik bendrais bruožais (52,7-9; ir kt.).

Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Prieinamos medžiagos - J.Lukšos-Daumanto "Partizanus", atsiminimai bei KGB užsakyti, parengti ir patikrinti straipsniai.

Šaltinių bazę sudaro archyvinės bylos, atsiminimai ir užrašai, nuotraukos, laisvės leidiniai, sovietmečio darbai, rezistencinė ir išeivijos istoriografija.

Dokumentų grupės yra gausios, bet tai tėra nedidelė dokumentų, egzistavusių tikrovėje, dalis. Iš jų išliko tik atskiri fragmentai. Dalis dokumentų nebuvo skirti sunaikinti, buvo dedami į slaptus archyvus jau nuo 1944-1945 m.

Dokumentai buvo slepiami įvairiose vietose: tūtas, stiklinius butelius) ir užkasta į žemę, paslėpta pas patikimus žmones, gyvenvietes. Taip 1980 m. buvo rastas archyvas, užkastas Šiaulių r. patys gyventojai, nors tai ir buvo susiję su didele rizika. Nuo 1989-1990 m. pradėta ieškoti medžiagos apie 1940-1950 m., kurie leistų patikimai dokumentuoti kovos prieš Pasipriešinimą eigą 1944-1945 m. apimtimi.

Iki 1944 m. viduje raštvedyba, vienokių ar kitokių dokumentų trūkumas buvo nuolatinis 1945-1946 m. Padėtis raštvedyboje ėmė keistis tik 1944 m. ypač 1945-1946 m. pradėjus formuotis LSSR NKVD-NKGB archyvui. Vidinis susirašinėjimas, keičiamasi informacija.

Dokumentai, kuriuose partizanai 1944-1945 m. kovinių operacijų, ypač valsčių centrų puolimo metu. Dokumentai, bet pasitaikydavo ir NKGB medžiagos. 1945 m. balandžio 27 d. operatyviniais dokumentais pametė Trakų aps.

1954 m. buvo sunaikinta daug periferinio lygio 1945-1947 m. archyvinės medžiagos, selsovietų ir dalis valsčių dokumentacijos iki 1948 m.. Dalis dokumentų pasitraukimui iš Lietuvos. 1989-1990 m. kalėjime (dabar Genocido aukų muziejus).

Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu, muziejuose, bibliotekose, bei asmeniniuose archyvuose, įvesdintas į mokslinę apyvartą, t.y. interpretuoti.

Tyrinėjimo eigoje, pvz. saugomos bylos buvo ir tebėra aprašymo stadijoje, nuo 1992 m. pasikeitė pats archyvo pavadinimas, pakito bylų numeracija ir t.t. iniciatyva (LPKTS) nuo 1991 m. pradėta sisteminti šaltinius bei jų tyrinėjimus. 1996-1997 m. leido Lietuvos genocido tyrimo centras.

ARCHYVAS. Grupės - tiek Pasipriešinimo, tiek užgrobėjų-okupantų dokumentai. padalinio Lietuvai archyvas ėmė formuotis 1945 m. pradžioje - kovo mėn. sudarytas asmeninių, darbo ir operatyvinės įskaitos bylų fondas, 1946 m. slaptosios raštvedybos fondas, 1947 m. kovo mėn. - įsakymų fondas ir t.t. 1962-1964 m. sudaryta teminė kartoteka. 1965 m. sausio 22 d. pradėta naikinti 1943-1946 m., SSRS MGB-KGB skyriaus Lietuvos geležinkelyje 1946-1959 m. Vandens skyriaus Lietuvos jūros baseinui 1944-1959 m. surinktos medžiagos. Šiandien yra saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m. 1994 m. informacijos apie 1944-1946 m. laikotarpį.

Ypatingą reikšmę turi agentūrinės įskaitos bylos, kurios yra svarbios Pasipriešinimui, ypač 1944-1946 m. laikotarpiui pažinti. (archyve be fondų numerio) saugomos literinės, literinės stebėjimo ir kt. bylos, turėjusios operatyvinę reikšmę. "teritorinį gamybinį principą" (pvz.: I - agentūrinis darbas mieste; II - kaimas; III - pramonė; IV - transportas; V - paštas; VI - priešdiversinio darbo medžiaga; VIII - mobilizacinis darbas).

Literinės bylos buvo užvestos Šilutės ir Pagėgių apskritims: 1944 m. rugpjūčio 6 d. Biržų, Kėdainių, Šiaulių, 8 d. (Lazdijų), Šakių, Telšių, Trakų, Ukmergės, 12 d. Vilniaus ir kt. apskrityms. Rugpjūčio 6 d. Panevėžio aps. buvo bendra NKVD-NKGB, kaip ir Kretingos aps., 1945 m. mėn. - NKVD ir rugsėjo mėn. apskrities ir miesto bylas. Literinės bylos buvo užpildyti daugiausia 1944 m. liepos-gruodžio mėn. ir kartais 1945 m. pradžios medžiaga. Medžiagą; įrišti daugiau kaip 300 lapų buvo nerekomenduojama. Nuo 1948 m. liko iki 1984 m. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. galima rasti Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps. dokumentų originalų ar jų vertimų į rusų kalbą, spausdinti mašinėle. 1955,1966-1967 m. 1984 m. didžioji bylų dalis tolesnei apskaitai nebuvo imamos, informatorių pavardes. Dėl to šios bylos yra defektuotos. 1964-1965 m. beveik netyrinėtos kaip istorijos šaltinis.

Problemos tiriant šaltinius

Būtina atkreipti dėmesį į bendrąją sovietinių dokumentų patikimumo arba falsifikacijos problemą. Šiuo klausimu yra dvi kraštutinės nuomonės. Šiame darbe privaloma vengti tiek "falsifikatofobijas", tiek primityvizmą. Reikia atskirti originalus nuo klastočių.

Tačiau netgi klastotę galima panaudoti - atsekti nuorodų ir netgi atkurti jo turinį, paverčiant tai istoriniu faktu. Okupantų vadovybės - S.Kruglovo, B.Kobulovo, A.Apolonovo 1944-1945 m. neturėjo nei laiko, nei galimybių, o anksčiau nebuvo ir prasmės tai daryti. Vadinasi, šiame darbe privalėjo remtis kiek galima autentiška medžiaga.

Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą. Pvz. pasitaiko iš 1945-1946 m. panaudotas J.Bulavo monografijoje. Asmuo nepasirašinėjo ir 1945 m. kovo 8 d. nužudytas etapo metu "bandant pabėgti". Tokiu atveju tai savotiškas "objektyvus" padirbinys. "Banditus" pridengiami kariniai nusikaltimai prieš civilius gyventojus ir pan. Jau 1942 m. šalyje buvo siekiama centralizuoti medžiagą apie antiokupacinę veiklą.

NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais. "Kolegos" iš NKGB ar kariuomenės. Pvz., 1944 m. d. NKVD karinio dalinio sunaikintos Rokiškio aps. Obelių vls. Antazavės k. "bandos iš 18 šaulių" faktas. Vėlesnio laikotarpio medžiagoje (nuo 1944 m. privalančiais kaupti skirtingą, viena kitą papildančią informaciją. Pvz. "Mus pulke" ir pan.. Padalinių (NKVD ar NKGB) literinės bylos vis dėlto nėra paprasti dubletai.

Tribunolui. Operatyvine informacija ir diferencijuoti kaupiamą medžiagą. Nustatomas kategorijas. Dar 1944 m. NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. agentai (bandit odinočka). Besislapstantį 1941 m. vienetas veikia ir šiandien. Nariais, šauliais ir pan.) bei naujausiais-atsišaukimų platintojais.

Jei tai virsdavo vien kariuomenės problema, tuomet svarbi vieta, skaičius, ginkluotė ir galimybė smogti karinį smūgį. Ataskaitos skyrėsi tiek pagal pobūdį, tiek pagal informatyvumą. Atskirai buvo pildomos penkiadienės, mėnesinės, ketvirtinės ir metinės ataskaitos. Ataskaitose aprašomi operatyvinės-agentūrinės-karinės veiklos pavyzdžių aprašymai.

Pvz. už ataskaitoje paminėtos "banditų" grupės sunaikinimo. Pvz. 1944 m. d. į Švenčionių aps. Melagėnų vls. potvarkius. Pasipriešinimo būdu (moraliniu poveikiu) sustabdyti vietos parsidavėlio veiklą. Gruodžio 20 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. grupė užklupo "3 banditus, kurie miške rūkė papjautą kiaulę. Tai buvo lietuviškos armijos leitenantas Juozas Smalstys". Tik nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmonių.

Tačiau retai aptinkami išrašai ar net užuominos apie jas. 1944 m. agentūrinės bylos ar išaiškinimai. Agentūrinių, operatyvinių ar karinių priemonių aprašymas. Dažniausiai pateikiami apibendrinti duomenys, paliekant tik agentūrinius slapyvardžius. Reti protokolų ar kitokių dokumentų nuorašų iš kitų bylų.

Tai leidžia aptikti retų ir pavienių dokumentų, išlikusių būtent tik šioje byloje, kurie vertingi tiriant 1944 m. Pasipriešinimui, kaip reiškiniui, kaip struktūrizuotai organizacijai. Pvz., 1945 m. sausio 1 d. atsirado "Delo Nr.17 s materialami po "LLA". Šią bylą sudarė 10 tomai, kurie 1953 m. gegužės 11d. buvo padėti į archyvą. 1966-1967 m. ir 1976-1977 m. byla buvo patikrinta, o 1966 m. peržiūrėti.

Šią bylą tvarkė LSSR KGB 2 skyrius ir LSSR MVD kovos su banditizmu valdybos 3 skyrius. Byla apima įvairūs dokumentai, 1944-1947 m., bei programos, kurios atspindi LLA veiklą ir jos pobūdį. Byla apima tiek agentūriniai pranešimai, tiek originalios pažymos ir išrašai, nors sistemą neturintys. Agentūriniai pranešimai dažnai žemo lygio ir dažnai beprasmiai.

Iki pat 1945 m. pabaigos-1946 m. operatyvinės įskaitos bylos buvo vedamos apylinkėms (pvz., Dainavos), Žemaičių apygardoms, katalikų dvasininkijai, vienuolių ordinai, Kauno ir Vilniaus gamyklos ir įstaigos, komisariatai. Tai pasikeitė tik nuo 1945 m., užbaigus vesti pirmąsias operatyvinės įskaitos bylas. 3-ioje dalyje. Literinės bylos ir ja remiantis buvo užvedama byla-formuliaras arba agentūrinė byla. Pastarosios buvo dviejų tipų - archyvinės-paieškos, iš kurių 90 proc. archyvinės-paieškos bylos. Jose fiksuojamas specifinis rus. eksploatuojamą, taip pat verslovę). Tai - nuo tikrovės iki gandų. Todėl fantazijas ir gandus paliekant operatyvinės įskaitos - pirminėse bylose.

Paieškos bylose kaupiami duomenys tol, kol asmuo suimamas ar tiksliai nustatoma jo mirties faktas, taip pat veiklos pobūdį. Išaiškinimų tą patį darė ir apskričių NKVD-NKGB skyriai. Pasibaigus kovine operacija, suėmimu ar teismu, bylos nutraukiamos ir vėl atnaujinamos. Vertingos bylos buvo saugomos centriniuose saugumo archyvuose Rusijoje ir nebuvo perduotos pastoviam saugojimui į vietos archyvą. Bylas sudaro: I - formuliaras (apie asmenį); II - agentūriniai pranešimai; III - fotografijos ir kt.; IV - įvairūs dokumentai.

Agentūrinis skyrius jau nuo 1944 m. išaiškinimo bylų. Dalis ankstyvųjų bylų buvo tik ataskaitose, o ne tikrovėje. Taip pagal literinėse bylose minimus faktus Trakų aps. m.pabaigoje-1945 m. buvo užvestos agentūrinės bylos "Izmeniki", "Karateli", "Blok", "Grabiteli", "Zelenyj teror". 1945 m. d. naujasis Trakų NKVD UO viršininkas saugumo pplk. nurodė, kad buvusio Trakų aps., neapipavidalintos kaip agentūrinės, pavadinimai duoti pasenusioms 1944 m. agentūrinės bylos, ypač kuriose kalbama apie tuo metu aktyviai veikusius žmones. Pvz. Gudavičiaus ir LLGS veiklai 1944-1946 m. formavimosi metu buvo skaidoma pagal jų pobūdį.

Atsižvelgiant į dokumentų atidavimo laiką, galima nustatyti apskričių (o vėliau ir rajonų) skyrių 1944-1953 m. partizanų, o taip pat saugumo veiklą. Tačiau nėra atskiro fondą. Dažniausiai minimas laikotarpį tik nuo 1946 m. Tai netiesiogiai liudija padėties Lietuvoje 1944 m. pabaigoje-1946 m.

Baudžiamosios bylos buvo naudojamos istorijos klastotojų grupės 1958-1963 m. veiklą Lietuvos teritorijoje karo ir pokario metais". Tai buvo daroma baudžiamųjų bylų ir parengti bendros dezinformacinės programos kontekste. Tokiu būdu buvo siekiama sumenkinti organizaciją, kovos apimtis bei tikrosios veiklos užmojį. Buvo bandoma įrodyti ryšių su "vokiečiais": taip į vieną bylą buvo siuvami 1941 m. ir 1949 m. dokumentai.

Į vieną bylą buvo siuvami skirtingi dokumentai, kad būtų spartesniam ir geresniam orientavimuisi baudžiamųjų bylų fonde. Dienoraščiai, pateikti kaip savarankiški parodymai. Tačiau dažnai dokumentuose buvo pakeisti nors keli sakiniai. Taip buvo siekiama, kad žmogus išsižadėjo savo kovos, idealo, net artimųjų.

Dalis LYA fondų turėjo žinybinį pobūdį. Kontržvalgybos skyriaus SMERŠ slaptoji raštvedyba 1943-1946 m. Dalis LYA fondų turėjo žinybinį pobūdį. Opersektorių dokumentai apima 1945 m. birželio-1946 m. balandžio mėn. laikotarpį. Juose pateikiami pranešimai iš kovinių veiksmų arenos, pirminių tardymų protokolai, kurie leidžia stebėti kovinių veiksmų eigą. Be tikros informacijos yra fiksuojami gandai ir dar nepatikrinta informacija. Dalis kariuomenės medžiagos pakliuvo ir į kitus fondus.

Reikia atsiminti, kad 1944 m. birželio mėn. karinės operacijos buvo atliekamos praktiškai be aukų, o vėliau sužeistais. Tai susiję su tikros informacijos klastojimo tradicija, kurią formavo keletas šaltinių. Pvz., tikrieji nuostoliai, neįrašomi į ataskaitas; karo atveju šis procentas didėja.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis

LLI (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis) - tai Lietuvos pasipriešinimo organizacija, įkurta 1944 m. Organizacijos tikslas buvo kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. LLI veikė iki 1953 m., kai buvo sunaikinta.

LLKS (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis) - tai Lietuvos pasipriešinimo organizacija, įkurta 1944 m. Organizacijos tikslas buvo kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. LLKS veikė iki 1953 m., kai buvo sunaikinta.

Ši informacija gali būti naudinga tyrinėjant Lietuvos pasipriešinimą sovietinei okupacijai 1944-1946 m. laikotarpiu.

Lietuvos partizanų priesaika

Tarp kiemo vartų ir namo - rožių sodinukų jaunuolynas. Dešiniau - eilė paties Arūno sodintų ąžuoliukų. Kol kas jie skirtingo aukščio. Tarp jų įkurdintos vijoklinės rožės. Šeimininkas planuoja, kad jos suaugs po 3-4 metų, tada galės kabintis į virves, ištiestas tarp medžių. Už namo tvenkinys, pavėsinė. Visame kieme - rožių stichija. Arūnas augina 47 pavadinimų rožes. Jų susodinta ne po vieną, tad kieme - beveik 100 rožių krūmų. Spygliuotosios gražuolės įvairios - vijoklinės, parko, krūminės, stiebinės. Vienos jau peržydėjusios, kitos pačiame gražume, trečios - jaunutės. Pasak šeimininko, birželio kaitra atskleidė visą jų kvapų paletę, tad kiemas dvelkė kaip subtilių kvepalų parduotuvė. Arūno silpnybė - raudonos ir rausvos rožės. Balkšvų nedaug, nes ši spalva tapatinasi su laidotuvėmis.

Paklaustas, kiek jų pavadinimų gali išvardinti, juokiasi ir tarsteli, kad keturias: „Lidija“, „Grand hotel“, kvapni „Vesterland“ ir skaisčiais, akinančiai raudonais žiedais pražydusi „Kordes brillant“. Prie šių kiemo karalienių tenka padirbėti. Kadangi sodyba drėgnoje vietoje, lietingu laikotarpiu dirva užmirksta, rožės nukenčia, tad šeimininkas vienoje kitoje vietoje dirvą paaukštino.

Kas antrą savaitę tenka aplinkui kerus purenti žemę, iki liepos pabaigos tręšti, rudenį ir pavasarį nupurkšti vario sulfatu ir surinkti lapus, kad neįsimestų ligos. Patikimiausia apsauga nuo žiemos šalčių - eglišakės. Jų parsigabena iš kirtaviečių. Meilę gėlėms Arūnas paveldėjo iš močiutės. Šioje sodyboje ir jis bandė užveisti gėlyną, kol suprato, kad apie kiekvieną augalą reikia atskirai išmanyti. Nejučia apsistojo prie rožių, nes patiko raudoni jų žiedai. „Vieną nusipirkau, kitą… Pernai matau, kad nebespėju, reikia apleisti žvejybą. Šįmet žadėjau naujų rožių nebepirkti, bet nusipirkau dar… 30.

Sodybos namo istorija nėra išskirtinė. Jis statytas praėjusio amžiaus viduryje, jame gyveno Arūno seneliai Aleksas ir Teresė, čia užaugo jo tėvas. Arūnas gimė ir augo Kaune. Kas atsitiko, kad pardavimų vadybininkas (pagal profesiją inžinierius elektromechanikas) kaunietis, per darbo savaitę skersai išilgai išvažinėjantis Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio rajonus, savaitgaliais suka į tėviškę? „Kaip magnetas traukia šitas kraštas, čia ežerai, gamta. Gal senstu? Į sodybą grįžtu savaitgaliais, net žiemą, kai šalčio 20-25 laipsniai. Čia randu sielos atgaivą, dvasinę ramybę, pailsiu nuo visko. Įvažiavęs į kiemą, dar automobilyje pasėdžiu keletą minučių. Atsigauna siela. Grįžti pradėjau po tėvo mirties, taigi jau šešti metai. Iki tol apie trejus metus grįždavau tik retkarčiais. Jei būtų geresnė finansinė padėtis, galbūt spjaučiau į Kauną ir gyvenčiau čia, nes pabodo asfaltas. Mama kilusi nuo Ariogalos, tačiau ten netraukia. Kai šalta, koklines krosnis tenka lėtai pakūrenti 6-7 val., kol įkaista, o tada jos šilumą išlaiko iki sekmadienio pavakarės, kol tenka išvažiuoti į Kauną. Krosnys permūrytos taip, kad ilgiau laikytų šilumą. Namą puošia tapytos langinės.

Jas nusižiūrėjo važiuodamas Rokiškio pagrindine gatve. „Man patiko, ilgai ieškojau, kas jas padarytų. Tapė Vilniuje gyvenanti menininkė“, - sakė Arūnas. Langinių spalvos ir ornamentai vienodi, skiriasi tik ornamento viduryje ištapyti baltiški ženklai. Kodėl rinkosi baltiškus motyvus? Ši kultūra artima pašnekovui, nes susieta su gyvybe, medžiu, protėvių šaknimis. Žvejoja norėdamas pabūti gamtoje, tačiau visas žuvis paleidžia. To išmokė ir savo sūnų. Kiek tokia žvejyba (sužvejoji-paleidi) užtrunka? „Nors ir visą dieną. Nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo. Galėčiau keletą dienų praleisti miške, gamtoje. Anksčiau žuvų parsiveždavau ir jas suleisdavau į tvenkinį“, - pasakoja vyras.

Jis stebisi prie kai kurių rajono ežerų matytais vaizdais: kiekvieną savaitgalį tie patys žmonės maišais tempia sugautas žuvis. Argi jas visas vartoja maistui? Arūnas įsitikinęs - jie prekiauja žuvimi. Jį skaudina į ežerus užmesti tinklai, atsainus valdininkų požiūris į brakonierius, iškirstos miškų plynės. Vyras tikina - važinėdamas po Lietuvą regi visokių vaizdų: išguldytų ąžuolų, atokiau nuo kelio esančių miško plynių. „Sakoma, medžiai ataugs, bet šitiems mano sodintiems ąžuoliukams apie 13-15 metų.

Arūnas prisipažįsta - vienuolikti metai nerūko, penkti - nevartoja alkoholio. Taip pat atsisakė kavos ir cukraus. Parodo nuotrauką telefone. Iš jos žvelgia nepanašus į pašnekovą apkūnus vyriškis. „Tai aš 35 metų. Matote skirtumą?“ - klausia juokdamasis. - Tiesa, kai rūkydavau, važiuodamas į gamtą veždavausi stiklainiuką nuorūkoms susirinkti. Ant vienos namo sienos pritvirtinta ąžuolinė lenta su iškaltais žodžiais, nusižiūrėtais keistuoliu vadinto Venecijaus Jočio sodyboje: „Niekada nesikark šiandien, jei gali pasikarti rytoj.“ Arūnas nesisavina jų autorystės ir iškart perspėja - ateityje planuoja pritvirtinti kitą lentelę, kurioje būtų nurodytas šių žodžių autorius. Jie tarsi susišaukia su kitais, jau paties Arūno žodžiais: „Ant praeities šaknų užaugęs, į dabartį sužėlęs šakomis, mylėk gyvenimą, čia yra ką veikti.“ Jie iškalti lentoje, kuri pritvirtinta virš suolelio.

Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios administratorius kunigas Albertas Kasperavičius

tags: #sauliaus #jocio #sodyba