Sauliaus Skvernelio Turto Deklaracija: Kontroversijos ir VTEK Sprendimai

Sauliaus Skvernelio turto deklaracija tapo diskusijų objektu dėl neatskleistos informacijos apie jo žmonos valdomas „Swedbank“ akcijas. Ši situacija atkreipė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į politikų deklaravimo skaidrumo svarbą.

Deklaracijos Neatitikimai ir Žiniasklaidos Reakcija

15min žurnalistai pastebėjo, jog nėra aišku, kokios tiksliai įmonės akcininkė yra Silvija Skvernelė. Premjeras interesų deklaracijoje to neatskleidžia. Saulius Skvernelis privačių interesų deklaracijoje nenurodė, kad jo žmona valdo banko „Swedbank“ akcijas. S. Skvernelis savo privačių interesų deklaracijoje iki šiol nenurodo, kad jo žmona yra banko akcininkė. 15min žurnalistai visais atvejais pastebėję galimus politikų deklaravimo pažeidimus informaciją perduoda atsakingai institucijai - Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Premjero patarėjas Tomas Beržinskas 15min paaiškino, jog S. Skvernelio žmonai buvo suteiktos „Swedbank“ įmonės akcijos. Ji šiame banke ir dirba. „Tai yra susiję su Silvijos Skvernelės darbo santykiais. Šios akcijos jai buvo suteiktos kaip kintamo atlyginimo dalis“, - komentavo T. Beržinskas.

Premjeras privačių interesų deklaracijoje nurodo, kad jo žmona dirba banke „Swedbank“, bet neužsimena apie tai, jog ji yra ir šio banko akcininkė. Paprastai tariant, pagal įstatymų nuostatas, S. Skvernelis turėjo deklaruoti žmonos ryšius, tačiau to nepadarė. Įstatymas ir ekspertai vienareikšmiškai sako, jog tokius ryšius deklaruoti privaloma.

VTEK Pozicija ir Sprendimai

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį susirinko spręsti, ar premjeras Saulius Skvernelis tinkamai deklaravo viešuosius ir privačius interesus, neatskleisdamas informacijos apie savo žmonos valdomas „Swedbank“ akcijas.

Tyrimus dėl interesų deklaravimo Lietuvoje atlieka VTEK. Būtent ši komisija turėtų aiškintis, ar S. Skvernelis nepažeidė įstatymo nuostatų nedeklaruodamas, kad jo žmona yra banko akcininkė. Tačiau istorija pasisuko netikėta linkme - šį kartą institucija tyrimo nepradėjo. Bet institucija nutarė tyrimo nepradėti.

VTEK narys ir buvęs laikinasis pirmininkas Virginijus Kanapinskas pasisakė už tyrimo pradėjimą. Tačiau dauguma komisijos narių nusprendė S. Skvernelio deklaracijų netirti.„Privačių interesų deklaracijoje Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis yra nurodęs, kad jo sutuoktinė eina pareigas „Swedbank“, taip pat nurodė turintis indėlį, paskolą, draudimo sutartį šiame banke. Komisijos vertinimu, interesų konflikto grėsmė, kylanti iš S. Skvernelio (ar jo sutuoktinės) ryšių su „Swedbank“, yra atskleista“, - rašoma VTEK rašte 15min.lt žurnalistams.

Posėdžiui vadovavęs VTEK narys Saulius Katuoka pareiškė manantis, kad akcijos traktuotinos kaip S. Skvernelės algos sudėtinė dalis. Sprendimą komisija nutarė priimti už uždarų durų, žiniasklaidos atstovų paprašyta išeiti iš salės. Po pasitarimo trys posėdyje dalyvavę VTEK nariai nusprendė, jog S. Skvernelis įstatymo nepažeidė. Komisijos vertinimu, darbovietės nurodymas šiuo atveju yra pakankamas.

Komisija S. Skverneliui rekomenduoja „suderinti privačių interesų bei turto deklaracijų duomenis“, nedelsiant papildant interesų deklaraciją informacija apie banko akcijas. Posėdžiui pirmininkavęs S. Katuoka žurnalistams teigė, esą VTEK nutarė S. Skvernelės akcijas banke traktuoti kaip algos dalį, o ne kaip dalyvavimą juridiniame asmenyje. Esą šiuo požiūriu premjeras įstatymo nepažeidė, bet žmonos akcijas deklaruoti vis tiek turėtų. Tiesa, pastaroji VTEK sprendimo dalis yra rekomendacinio pobūdžio. Klausiamas, ar toks VTEK sprendimas pats sau neprieštarauja, S. Katuoka patikino jokio prieštaravimo čia neįžvelgiantis. Detalius sprendimo motyvus VTEK žada paskelbti per penkias darbo dienas.

Tyrimą komisija pradėjo po 15min kreipimosi, prašant išaiškinti, ar S. Skvernelis nenusižengė įstatymui, nedeklaruodamas savo sutuoktinės Silvijos Skvernelės valdomų „Swedbank“ akcijų. Premjeras pripažino, kad šiame banke dirbanti jo žmona turi nedidelį banko akcijų paketą, gautą kaip atlyginimo dalį.

VTEK specialistas Tomas Čaplinskas taip pat nurodė, kad S. Skvernelė banko smulkia akcininke yra nuo 2016 m. vasario. T. Čaplinskas taip pat patvirtino premjero versiją, kad akcijos įgytos kaip atlyginimo dalis: esą tokioje programoje gali dalyvauti ir dalyvauja daug banko darbuotojų. Vis dėlto informacija apie S. Skvernelės valdomas akcijas premjero deklaracijoje nėra atskleista.

Taigi 2016 metais Silvija Skvernelė jau buvo „Swedbank“ akcininkė. Taigi įstatymas ir ekspertai vienareikšmiškai sako, jog premjeras turėjo deklaruoti žmonos ryšius, tačiau to nepadarė. VTEK įprastai tokius atvejus tiria, bet šį kartą nusprendė tyrimo nepradėti.

Prieštaringi VTEK Veiksmai ir Ankstesnė Praktika

Toks komisijos išaiškinimas dėl premjero deklaracijos prieštarauja anksčiau tos pačios komisijos priimtiems sprendimams. 15min primena, kad VTEK yra ne kartą tyrusi panašias situacijas ir ne kartą konstatavo įstatymo pažeidimus. Pavyzdžiui, praeitais metais komisija aiškinosi labai panašią „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio situaciją. Jis buvo deklaravęs, kad jo žmona valdo įmonės Ispanijoje akcijas, tačiau nenurodė, jog ji taip pat ir dirba toje pačioje bendrovėje.

„R. Karbauskio ir Komisijos posėdyje dalyvavusio jo atstovo argumentai, esą pakanka to, kad R. Karbauskio bei jo sutuoktinės ryšys su šia bendrove buvo deklaruotas ir išviešintas, todėl sutuoktinės darbovietės nedeklaravimas tebuvo techninio pobūdžio klaida, yra nepagrįsti. S. Skvernelio komisija taip griežtai nevertino.

15min kreipėsi į VTEK norėdami perklausyti garso įrašą posėdžio, kuriame jie svarstė klausimą dėl S. Skvernelio. Šis posėdis buvo viešas, bet jo įrašas virto slaptu. VTEK žurnalistams neleido išgirsti posėdžio įrašo. Pasak jų, tai draudžia pačios komisijos patvirtintas darbo reglamentas. „Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, pateikti VTEK posėdžio garso įrašą Komisija neturi galimybių“, - rašoma institucijos rašte.

Čia pat komisija prideda, kad žurnalistams išsiuntė laišką, kuriame raštu išdėstė savo nuomonę dėl S. Skvernelio deklaracijos. Komisijos rašte nurodoma, kad pagal „Swedbank“ taisykles, darbuotojas banko akcininku tampa tik po trejų metų nuo sutarties dėl akcijų suteikimo pasirašymo. Tartum bandoma pasakyti, jog premjero žmona Silvija Skvernelė „Swedbank“ akcijas įgis tik ateityje. Bet tai nėra tiesa. S. Skvernelio turto deklaracija rodo, kad premjero žmonai akcijos buvo suteiktos 2016 metais.

Politinės Aplinkybės ir Kandidatūros į VTEK Vadovus

Ir visa tai įvyko prieš pat slaptą balsavimą Seime, kur bus sprendžiama, ar skirti naująjį komisijos vadovą. Vienintelis kandidatas į komisijos pirmininkus - E. Sakalauskas. Jis komisijos nariu tapo S. Skvernelio teikimu. Tai jau ne pirmas kartas, kai Seimas sprendžia dėl naujojo komisijos vadovo, o institucija lygiagrečiai turi priimti sprendimus dėl valdančiųjų lyderių.

Antradienį Seimas planuoja balsuoti dėl Edmundo Sakalausko skyrimo VTEK pirmininku.

Kiti Politikų Turtai

S.Skvernelis už 2018 metus VMI deklaravo turto už 186,1 tūkst. eurų. Jis nurodė Lietuvoje turintis namą už 128,3 tūkst. eurų, kitų statinių už 1208 eurus, sklypų Lietuvoje už 5792 eurus, kitų registruotų daiktų už 550 eurų. Vertybinių popierių premjeras nurodė turintis už 342 eurus, taip pat politikas deklaravo 81,5 tūkst. eurų santaupų. Jis yra neatidavęs 31,5 tūkst. eurų paskolos. S.Skvernelio žmona nurodė turinti akcijų už 9 tūkst. eurų ir 6,4 tūkst. eurų santaupų. Bendras Skvernelių turtas sudaro 201,6 tūkst. eurų.

S.Skvernelis ir jo sutuoktinė už 2017 deklaravo turto už daugiau nei 228 tūkst. eurų, tai buvo 14 tūkst. eurų daugiau nei 2016 metais.

D.Grybauskaitės turtas susitraukė kur kas labiau VMI D.Grybauskaitė už pernai metus deklaravo turto ir santaupų už 553,8 tūkst. eurų. Ji inspekcijai nurodė turinti nekilnojamojo turto už 101,3 tūkst. eurų, žemės sklypų Lietuvoje, vertų 98,3 tūkst. eurų, registruotų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių - už 15 tūkst. eurų. D.Grybauskaitė taip pat deklaravo 87,3 tūkst. eurų vertės Vyriausybės vertybinių popierių bei 251,8 tūkst. eurų santaupų. Pernai prezidentė už 2017-uosius buvo deklaravusi 852 tūkst. eurų vertės turto ir santaupų, tai yra 15 tūkst. eurų daugiau nei užpernai.

V.Pranckiečio šeimos turtas per metus išaugo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su sutuoktine valdo turto už 329,8 tūkst eurų. Politikas deklaravo nekilnojamojo turto už 93,5 tūkst. eurų, sklypų Lietuvoje už 89,3 tūkst. eurų, 500 eurų vertės automobilį bei per 22 tūkst. eurų santaupų. Jo sutuoktinė Irena Pranckietienė deklaravo statinių už 1059 eurus, sklypų už beveik 50 tūkst. eurų, 57 tūkst. eurų vertės vertybinių popierių, 16,6 tūkst. eurų santaupų. Už 2017 metus Pranckiečiai deklaravo 275 tūkst. eurų, tad jų turtas per metus paaugo 54,7 tūkst. eurų.

G. Paluckas su sutuoktine turi įvairaus turto už maždaug 2 mln. 298 tūkst. eurų ir skolų už 37 tūkst. Didžiąją šeimos turto dalį sudaro turimos akcijos - 1 mln. 716 tūkst. Lyginant su 2023 metų deklaracija, poros turtas per metus padidėjo maždaug 50 tūkst. eurų (2 mln. 248 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene deklaravo turto už maždaug 1 mln. 250 tūkst. eurų, skolų - beveik už 10 tūkst. Pirmosios šalies poros didžioji turto dalis - nekilnojamas turtas už beveik 700 tūkst. Nausėdų turtas, palyginus su 2023 metais, išaugo beveik puse milijono (buvo 766 tūkst.

Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelis su sutuoktine turi turto už 443 tūkst. eurų, ši suma mažai tesiskiria nuo pernai deklaruoto turto vertės - 428 tūkst. Parlamento vadovo didžiąją turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, jo šeima turi skolų už 68 tūkst.

„Šiais metais turto deklaracijas dėl užimamų pareigų turėjo pateikti daugiau kaip 102 tūkst. gyventojų, iš kurių apie 101 tūkst. savo pareigą atliko laiku“, - teigia VMI viršininko pavaduotojas dr. Martynas Endrijaitis, pridurdamas, jog nedeklaravusių turto dar yra apie 1,1 tūkst. gyventojų, kurie jau sulaukė VMI priminimų ir turėtų tai padaryti nedelsdami.

Tarp šalies vadovų didžiausias yra Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen šeimos turtas - 932,7 tūkst. eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos trečiadienį paskelbtos turto deklaracijos. Prezidento Gitano Nausėdos šeimos turto vertė siekia 760 tūkst. eurų, o premjerės Ingridos Šimonytės turtas - 277,6 tūkst. eurų, rodo V. Čmilytė Nielsen turi 211,2 tūkst. eurų nekilnojamojo turto, 23,3 tūkst. eurų vertės automobilį, 70,7 tūkst. eurų santaupų. Jos vyras Peteris Heine Nielsenas - 59 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, 446 tūkst. eurų santaupų. Jis yra suteikęs 46 tūkst. eurų paskolą. Lyginant su 2019 metais, Seimo pirmininkės šeimos turtas padidėjo 58,8 tūkst. eurų.

G. Nausėda bei jo sutuoktinė deklaruoja turintys po 263,5 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, po 95 tūkst. 250 eurų vertės sklypų. G. Nausėda turi 20,4 tūkst. eurų santaupų, jo žmona - 13 tūkst. eurų. Diana Nausėdienė taip pat turi 7,6 tūkst. eurų meno kūrinių. G. Nausėda turi 80,2 tūkst. eurų paskolą. Per metus G. Nausėdos šeimos turtas sumenko apie 6,2 tūkst. eurų.

I. Šimonytė deklaravo turinti butą ir namą, kurių vertė atitinkamai 90 tūkst. ir 140 tūkst. eurų, 24,5 tūkst. eurų vertės žemės sklypų, 20 tūkst. eurų vertės transporto priemonių ir 3125 eurų santaupų. Ji taip pat turi paėmusi per 63 tūkst. eurų paskolą. Lyginant su 2019 metais, I. Šimonytės turto vertė išaugo apie 109 tūkst. eurų.

Iš Vyriausybės - turtingiausias energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo deklaruoto turto ir piniginių lėšų vertė - 857 716 eurų. Energetikos ministras Lietuvoje turi įsigijęs butų už 547 675 Eur, kitų statinių - už 6 588 Eur, žemės sklypų - už 41 430 Eur. Jo turimų akcijų vertė - 205 498 Eur. Lietuvos kredito įstaigose ir ne jose D. Kreivys turi 43 025 Eur. Jis taip pat yra pasiskolinęs ir negrąžinęs 285 785 Eur.

Toliau rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis - 395 117 eurų. G. Landsbergis deklaravo turintis gyvenamųjų namų už 194 816 eurų, kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) už 15 929 eurų, žemės sklypų už 175 937 eurų. Turimų akcijų vertė - 141 euras, kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė - 7241 euras, kredito įstaigose turimų piniginių lėšų suma - 1053 eurai. Tiesa, jei būtų žiūrimas bendras šeimos turtas, t.y. įskaičius ir sutuoktinės Austėjos Landsbergienės deklaruotą turtą, G. Landsbergio šeimos turto deklaracijoje matyti 16 mln. 702 tūkst. eurų suma.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės turto deklaracijoje - 277 625 eurų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nurodė - 258 749 eurų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė - 252 315 eurų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas - 228 553 eurų.

Delfi pateikia turtingiausių Seimo narių sąrašą (neįskaičiuojant jų sutuoktinių turto). Pirmoje vietoje skelbiamas jau buvęs Seimo narys Antanas Guoga. Jo turto deklaracijoje - 17,2 mln. eurų. Deklaracijoje nurodoma, kad A. Guogos Lietuvoje esančių butų vertė - 81 tūkst. Eur, užsienyje - 590 258 Eur. Gyvenamųjų namų Lietuvoje vertė - 316 tūkst. Eur, užsienyje - 225 tūkst. Eur. Didžiausia deklaruota suma - 14 801 390 Eur - akcijų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių užsienio valstybėje, suma - 106 416 Eur. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma - 842 970 Eur.

Antroje vietoje - Valdemaras Valkiūnas. Deklaruotas turtas ir piniginės lėšos - beveik 4,9 mln. Eurų. V. Valkiūno deklaracijoje nurodoma, kad Lietuvoje esančių butų vertė - 217 215 Eur. Kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių), esančių užsienio valstybėje, vertė 1 133 240 Eur, Lietuvoje - 4 tūkst. Eur. Žemės sklypų užsienyje vertė - 1 653 619 Eur. Politikas deklaravo turintis 1 053 212 Eur vertės akcijų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių užsienio valstybėje, suma - 824 215 Eur.

Trečiasis - Arminas Lydeka, deklaruota turto suma - kiek daugiau nei 1 mln. eurų. A.Lydeka Lietuvoje turi butų už 904850 Eur, transporto priemonių - už 18 tūkst. Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvoje, suma - 123 tūkst. Eur.

Ketvirtasis - Kazys Starkevičius, kurio deklaruota turto suma siekia beveik 949 tūkst. eurų. K. Starkevičius deklaravo Lietuvoje turintis gyvenamųjų namų už 68 400 Eur. Kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) - už 335 717 Eur. Jo deklaruota žemės sklypų, esančių Lietuvoje, vertė - 439 209 Eur. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma - 282 683 Eur.

Penktasis - Valius Ąžuolas su 738 624 eurų deklaruota turto suma. V. Ąžuolas deklaravo Lietuvoje turintis gyvenomųjų namų už 28 962 Eur., kitų statinių - už 15 tūkst. Eur, žemės sklypų - už 462 406 Eur. Taip pat jo deklaracijoje nurodoma kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė siekia 139 742 Eur. Politikas pasiskolino ir negrąžino 192 700 Eur.

K. Mažeika Lietuvoje turi butų už 40 tūkst. Eur. Už tokią pačią sumą jis turi ir gyvenamųjų namų. Kitų statinių vertė - 19 tūkst. Eur, žemės sklypų - 258 tūkst. Eur. Politikas turi daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, kurių vertė - 219 300 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvoje, deklaruota suma - 50 tūkst. Eur.

Toliau rikiuojasi Jonas Pinskus. Jo deklaracijoje - turto už 627 554 eurų. J. Pinskus Lietuvoje turi įsigijęs butų už 72 tūkst. Eur, gyvenamųjų namų už 249 797 Eur. Jo kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvoje, deklaruota suma - 281 783 Eur, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų suma - 144 810 Eur.

Aštuntasis - Remigijus Žemaitaitis, deklaravęs turto už 613 771 eurų. R. Žemaitaitis deklaravo Lietuvoje turintis butų už 175 tūkst. Eur, gyvenamųjų namų - už 130 tūkst. Eur. Politikas Lietuvoje turi sklypų, kurių vertė 49 801 Eur. Jo kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė - 109 894 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų deklaruota suma - 103 787 Eur. Politikas turi 218 665 Eur negrąžintų paskolų.

Devintasis Juozas Baublys, turto deklaracijoje - 561 349 tūkst. eurų. J. Baublys Lietuvoje turi butų už 73 798 Eur, žemės sklypų už 256 743 Eur. Jo kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvoje, deklaruota suma sudaro 179 923 Eur. Politikas paskolino ir nesusigrąžino 30 tūkst. Eur, o yra pasiskolinęs ir negrąžinęs 31 600 Eur.

Dešimtoje vietoje - Vidmantas Kanopa deklaravęs turto už 506 858 eurų.

Vienuolikta - konservatorė Laima Liucija Andrikienė (491 244 eurų), dvylikta - socialdemokratė Vilija Targamadzė (413 215 eurų), tryliktas - Andrius Bagdonas (365 335 eurų), keturiolikta - Rasa Budbergytė (360 439 eurų), penkioliktas - Virgilijus Alekna (359 815 eurų).

tags: #saulius #skvernelis #turtas