Šiltas ir energiškai efektyvus namas - kiekvieno svajonė. Tinkamas apšiltinimas yra būtina sąlyga efektyviam energijos vartojimui ir aukštai pastato energijos klasei pasiekti. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias namo statybos apšiltinimo technologijas, skirtas sienoms ir grindims, bei naudojamas medžiagas.
Lengvos Plieno Konstrukcijos
Šaltai suformuoti plonasieniai plieniniai profiliuočiai statyboje pradėti naudoti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje maždaug 1850 m.
Lengvosios plieno konstrukcijos naudojamos pastatų sienoms, grindims, stogams, perdangoms, laiptams, pagamintiems iš C, U, O sigmos šaltai suformuotų 1,2-1,6 mm storio profilių. Populiariausia lengvųjų plieninių konstrukcijų forma - surenkamos sienų plokštės ir grindys, kuriose sijos įrengiamos kaip atskiri elementai.
Be to, lengvosios plonasienės plieno konstrukcijos naudojamos ir darnioje hibridinėje statyboje bei didelių pastatų karkasinėms sienoms su užpildais (angl. cladding).
1920-1930 m. tokie profiliuočiai, kaip statybinė medžiaga, buvo riboti, nes nebuvo šio tipo elementams skirtų standartų, o informacijos apie medžiagos patvarumą, aprašytą projektavimo normose, buvo itin mažai.
Šiuo metu Europoje reglamentuojamas šaltai suformuotų plonasienių plieninių elementų projektavimas pagal Eurokodo 3 1-3 dalies reikalavimus (EN 1993-1-3:2007. Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-3 dalis. Bendrosios taisyklės. Šaltai suformuotų elementų ir lakštų papildomos taisyklės).
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje plieno naudojimas namų ir daugiabučių statyboje iki 2002 m. siekė 9 proc., o nuo 2002 m. ši rinkos dalis padvigubėjo. Plieno karkaso naudojimo didėjimas jaučiamas ir Europoje, ypač tokiose šalyse, kaip Prancūzija, Nyderlandai, Švedija ir Suomija.
Termoizoliacinės medžiagos
Renkantis bet kurią apšiltinimo medžiagą, galima pasiklysti tarp jų pasiūlos ir parametrų. Labai svarbu, kad lygintumėte tuos pačius medžiagų rodiklius.
Vartotojai paprastai atkreipia dėmesį į šilumos izoliacines savybes: šilumos perdavimo koeficientą ar varžą. Kuo atitvaros šilumos perdavimo koeficientas mažesnis, o varža - didesnė, tuo mažesni pastato šilumos nuostoliai.
Ši aksioma tinka konstrukcijai, o renkantis šiltinimo medžiagą reiktų žiūrėti į jos šilumos laidumo koeficientą λ (liamda). Reikalingas šiltinimo storis apskaičiuojamas įvertinus šilumos laidumo koeficiento λ vertę ir polistireninio putplasčio eksploatacinę būseną.
Šie skaičiavimai atliekami kompiuterinėmis programomis. Skirtingas medžiagas lyginti reiktų pagal vieną parametrą, pavyzdžiui pagal λdec ar λds.
Lygindami skirtingas termoizoliacines medžiagas atkreipkite dėmesį į vandens garų varžą (arba laidumą) ir įmirkį. Juos taip pat reiktų lyginti pagal tą patį parametrą. Vieningas parametras galėtų būti vandens garų varžos faktorius μ (miu).
Nepamirškite palyginti ir trumpalaikio bei ilgalaikio vandens įmirkių (WS ir WP). Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad polistireninio putplasčio gamintojai gaminio deklaracijose pateikia ilgalaikio įmirkio reikšmę (WL)T), kai gaminys pilnai panardinamas. Tuo tarpu mineralinės vatos gamintojai deklaruoja įgėrį, kai gaminys panardinamas tik dalinai.
Taip pat svarbi yra degumo klasė. Nedegios medžiagos gamintojų sertifikatuose pažymėtos A klase, o degančios pakankamai gerai, paprastai ne aukštesne kaip D. Bet ir šiuo atveju yra niuansų.
Jeigu sienos šiltinimui renkatės labiau degią medžiagą, reiktų orientuotis ne į jos degumo laipsnį, o į visos sistemos - statybos produkto, kuriuo yra apšiltinamas pastatas, degumo klasę.
Fasadas, apšiltintas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema, turi tenkinti B-s3, d0 degumo klasės reikalavimus. Tuo tarpu apšiltinto plokščio stogo šiltinimo sistema turi tenkinti BROOF (t1) degumo klasės reikalavimus.
Polistireninis Putplastis
Termoizoliacinės polistireninio putplasčio plokštės - viena iš efektyviausių, populiariausių ir ne pačių brangiausių šiltinimo medžiagų. Polistireninį putplastį sudaro oras (98%), uždarytas į nedidelio skersmens kapsules, ir stirenas (2%), sudarantis šių kapsulių sieneles.
Polistireninio putplasčio kapsulių neprapučia vėjas, į jas neprasiskverbia teršalai ar drėgmė. Polistireninio putplasčio ilgalaikis įmirkis, jį visiškai panardinus vandenyje ir jame išlaikius 28 paras, nesiekia 3 procentų tūrio.
Taigi tik nežymus vandens kiekis prasiskverbia į tarpus tarp kapsulių ir beveik nekeičia polistireninio putplasčio termoizoliacinių savybių. Polistireninio putplasčio drėgmės varžos faktorius μ ≈ 30(20)-60, t. y. jis artimas skersinio plaušo pušies ir eglės drėgmės varžos faktoriui (20-50).
Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis: lenkimo, gniuždymo, statmeno paviršiui tempimo stipriais ir kt. Šie rodikliai išlieka nepakitę per visą polistireninio putplasčio eksploatavimo normaliomis sąlygomis laikotarpį.
Rinkai tiekiamas polistireninis putplastis praktiškai nekeičia savo geometrinių matmenų ir yra atsparus daugelio cheminių medžiagų poveikiui.
Apie plokščių kokybę galima spręsti ir iš jų išvaizdos - granulių dydis turi būti vienodas, jos turi būti tankiai sulipusios viena su kita, kitaip putplastis sugers per daug vandens, o tai sutrumpins fasado ar kitos konstrukcijos eksploatacijos laiką.
Polistireninio putplasčio plokštės turi būti tikslių matmenų ir griežtos geometrinės formos. Leistinas nukrypimas nuo stačiojo kampo - 2 mm/m, o galimi pločio bei ilgio nukrypimai ± 2 mm.
Pagal LST EN 13163, polistireninio putplasčio gaminiai į tipus skirstomi pagal jų stiprį gniuždant, kai gaminys deformuojamas 10 proc., ir stiprį lenkiant.
Gyvenamųjų namų išorinių sienų šiltinimui dažniausiai naudojamos ir tinka EPS 70, EPS 80 tipo plokštės, karkasinėms sienoms - EPS 50, sutapdintiems stogams - EPS 80, EPS 100, o šlaitiniam stogui rinkitės EPS 50, EPS 70, EPS80.
Polistireninio putplasčio storį reikia apskaičiuoti remiantis norimu pasiekti šilumos perdavimo koeficientu U. Skaičiavimo formulės ir pavyzdžiai yra pateikti minėtose Statybos taisyklėse.
Jeigu pastato sienos nevienalytės, iš skirtingų medžiagų, pavyzdžiui, plytų ir gelžbetonio, skaičiuojant šilumos perdavimo koeficientą nepraleiskite struktūrinio daugiklio, kuris eliminuoja skirtingų medžiagų jungties šiluminį laidumą.
Privačios statybos projektams - statant ar renovuojant, rekomenduojame pasitikrinti Jūsų pasirinktai energinio efektyvumo klasei pasiekti konstrukcijai reikalingo EPS storį.
Pagal STR reikalavimus, sienų šiltinimo sistema, nutinkuota plonasluoksniu tinku, atitinkamose vietose turi atitikti atitinkamą atsparumo smūgiams kategoriją.
Šiltinimo Sistemos Elementai
- Šiltinama siena
- Cokolinis profiliuotis
- Klijai
- Polistireninis putplastis
- Tvirtinimo smeigė
- Armavimo tinklelis
- Gruntas
Daugiausia šilumos patalpose prarandama dviem būdais. Vienas jų - kai viduje sušilęs oras sudaro pakankamai didelį slėgį į patalpos atitvaras ir prasiveržia į lauką. Kitas - kai šiluma išspinduliuojama per atitvaras.
Šiuo atveju silpnoji vieta, kur prarandama daugiausia šilumos, yra statybinių konstrukcijų jungtys. Šią tezę patvirtina faktas, jog, padidinus termoizoliacinės medžiagos storį du kartus, dvigubai šilumos nesutaupoma.
Svarbūs Aspektai Šiltinant
Sandarumas yra būtina sąlyga efektyviam energijos vartojimui ir aukštai pastato energijos klasei pasiekti, tačiau kartu svarbu, kad apšiltintas pastatas leistų drėgmei pasišalinti iš atitvarų, būtų nelaidus orui.
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokštės perimetru ir dar papildomai dedami 2-2 klijų taškai plokštės vidurinėje dalyje. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc.
Kai fasadai apdailinami plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tilteliai, sandūros tarp plokščių neklijuojamos, į jas neturi patekti klijų. Šiltinimo plokštės ant paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių vertikalios siūlės nesutaptų.
Kai klijai visiškai išdžiūsta, polistireno plokštės tvirtinamos smeigėmis. Smeigės skirtos ne plokštėms laikyti, o vėjo plėšimo jėgai atlaikyti. Todėl smeiges galima tvirtinti tik klijams išdžiūvus, tai įvyksta po 2 - 4 parų nuo plokščių priklijavimo.
Kai tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos, polistireninio putplasčio plokštės papildomai tvirtinamos smeigėmis, jų galvutes reikia įgilinti į iš anksto išgręžtus lizdus arba naudoti sraigtines smeiges. Lizduose esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireninio putplasčio kamščiais - tabletėmis.
Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad tabletės viršus sutaptų su plokščių paviršiumi, antraip jos išryškės per tinką.
Kai šiltinimo sistema dengiama apdailos plytelėmis, smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio. Tokiu atveju būtina naudoti EJOT S1 smeiges su plastikine vinimi, nesukuriančių šilumos nuostolių.
Kai šiltinimo plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema lankstosi, fasaduose atsiranda įtrūkių.
Šiltinant pastatą polistireniniu putplasčiu, meistrai dažniausiai daro klaidų klijuodami plokštes prie sienų ir atlikdami apdailą. Neretai plokštės klijuojamos ne nuosekliai ir tarp jų lieka tarpai, pro kuriuos netenkama šilumos.
Kaip sako VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Česlovas Ignatavičius, išorinio šiltinimo su plonasluoksnio tinko apdailos stebėjimai rodo, kad dažniausiai neteisingai prie sienos tvirtinamos plokštės.
Klijai ant plokštės tepami padrikai ir tik atskirose vietose, todėl tarp šiltinamos sienos ir šilumos izoliacijos susidaro tuštumos bei kanalai, kuriais gali laisvai judėti oras ir iš pastato išeinanti šiluma.
Judėdama toliau, ši šiluma izoliacijoje randa laisvesnes, mažiau sandarias vietas ir prasiskverbia į išorę, paprastai tai vyksta per plokščių siūles.
Labai svarbu yra tinkamai paruošti šiltinamą pagrindą - sienas, kad jose esančių teršalų ir drėgmės „neuždarytume", nes vėliau ji garuodama gadins ir šiltinimo sluoksnį, ir sieną. Tai ypač aktualu stambiaplokščių namų siūlėms. Sienų siūlės ir visas šiltinamas paviršius turi būti švarūs ir sausi!
Pasitaiko, kad dėl drėgmės ir teršalų polistireninio putplasčio plokštės kartu su klijais net atšoka nuo sienų paviršiaus. Būtina atkreipti dėmesį į šiltinamų paviršių paruošimą.
Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, šiltinamo paviršiaus ir aplinkos oro temperatūra turi būti ≥ +5°C, vėsesniu oru darbus vykdyti taip įmanoma, tačiau tokiu atveju turi būti naudojami specialūs klijai ir mišiniai.
Projekte turi būti nurodomas šiltinamo pagrindo stipris. Jei to nėra, rekomenduojama pagrindo stiprį nustatyti bandymu. Bandymas atliekamas specialiu atplėšimo jėgą nustatančiu įrenginiu.
Prieš klijuojant polistireninio putplasčio plokštes būtina nudaužyti silpnai besilaikantį tinką, nutrupėjusias plytas ir betoną, pašalinti atšokusį senų dažų sluoksnį. Paviršių sudrėkinti ir nuvalyti mechaniniu būdu, arba nuvalyti cheminėmis priemonėmis, jei reikia, leisti išdžiūti.
Ne veltui tiek STR'uose, tiek Statybos taisyklėse pabrėžiama ne atskirų gaminių, o būtent ŠILTINIMO SISTEMOS svarba. Tai reiškia, kad tvirtinimo elementus, klijus, armavimo tinklelį ir apdailos tinką ir kitas medžiagas būtina rinktis tokias, kurios turi sistemos sertifikatą, tokios medžiagos yra išbandytos sąveikoje viena su kita ir tarpusavyje suderintos.
„Kauno šilo" polistireninis putplastis gaminamas pagal vieningus Lietuvos ir ES standarto LST EN 13163 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai. Projektuojantys ir įrengiantys pastatų apšiltinimą privalo laikytis visų Lietuvos įstatymais numatytų reikalavimų.
Reikalingas šilumos izoliacijos kiekis (jos storis) atitvaroms šiltinti turi būti nustatomas pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros.
Primename, kad išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos vadinamos lietuvišku angliško vertimo trumpiniu ISTS arba anglišku trumpiniu ETICS (angl. External Thermal Insulation Composite Systems).
Šiluminiai Tilteliai Ir Jų Sprendimai
Energiškai efektyviems pastatams kertinis dalykas yra ne tik pakankamas izoliacijos storis, bet ir teisingas konstrukcijų sandūrų įrengimas.“ Sudėtingiausia vieta - sandūros Šiai dienai šiluminio tiltelio įtakos tarp pamato ir ant jo esančių konstrukcijų mažinimas dažniausiai atliekamas „įvyniojant“ pamatą į izoliacinį apvalkalą.
Kokybiškai įrengti pamatų sijos (rostverko) apšiltinimą yra pakankamai sudėtinga. Plastikiniai izoliacijos tipai yra itin mėgstami įvairių kenkėjų ir graužikų, neretas atvejis, kad jie izoliacijos sluoksnyje įsiveisia ir suka ilgalaikius savo lizdus.
Putstiklis - unikalus sprendimas Lietuvos statybinės izoliacijos rinkoje atsirado naujas gaminys, padedantis išspręsti šiluminių tiltelių sandūrose problemą. Tai - FOAMGLAS® Perinsul HL putstiklio plokštė- plyta.
FOAMGLAS® Perinsul HL yra naudojamas izoliacijos sandūrų vientisumui užtikrinti ir šiluminiams tilteliams sumažinti įvairiose pastato vietose, net ir ten, kur reikalingas itin didelis gniuždomasis stipris: po mūrinėmis ar karkasinėmis sienomis, parapetuose, po durimis ar vitrininiais langais.
FOAMGLAS® žaliava yra grynas stiklas. Tai - beveik nesenstanti, neorganinė ir perdirbama medžiaga. Pagaminto iš perdirbto stiklo putstiklio FOAMGLAS® struktūra susideda iš stiklo karkasėlio ir visiškai uždarų akučių.
Dėl pakankamo gniuždomojo stiprio FOAMGLAS® Perinsul HL yra įrengiamas, kaip pirmoji plytų eilė tiesiai ant pamato ir yra šilumos bei drėgmės barjeras.
FOAMGLAS® Perinsul HL Savybės
- Atsparus drėgmei
- Nedegus (pagrindinė medžiaga)
- Atsparus didelėms gniuždymo apkrovoms
- Ilgaamžis
- Atsparus graužikams
Yra atlikta daug šiluminio modeliavimo testų su FOAMGLAS® Perinsul HL jo efektyvumui nustatyti. Naujausiame Kauno Technologijos Universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslininkų atliktame modeliavime buvo palygintos šiluminio tiltelio vertės 2 mazgams.
Pirmasis cokolio mazgas, kai pamatas „įvyniojamas“ į plastikinės izoliacijos apvalkalą: 150 mm storio vertikali šilumos izoliacija yra įrengiama iš išorinės pusės, 100 mm iš vidinės pamatų sijos pusės ir 100 mm horizontali izoliacija po pamatų sija (brėž.1). Antrasis mazgas, kuriame ant pamatų sijos yra įrengiamas 50 mm storio FOAMGLAS® Perinsul HL blokelis ir tik 150 mm vertikalus išorinis šilumos izoliacijos sluoksnis.
Palyginamojo šiluminio tiltelio vertinimo metu mokslininkai nustatė, kad mazgas su FOAMGLAS® Perinsul HL buvo net 30 proc. efektyvesnis. Šiluminio tiltelio su plastikinės izoliacijos apvalkalu Ψ vertė buvo 0,150 W/(m∙K), o mazgo su putstiklio blokeliu - Ψ = 0,095 W/(m∙K).
STR 2.01.02:2016 norminė šilumos tiltelio vertė tarp pastato pamato ir sienų yra Ψ = 0,1 W/(m∙K). Su FOAMGLAS® Perinsul HL šilumos tiltelio vertė yra mažesnė nei norminė, o standartinio cokolio mazgo su šilumos izoliacijos apvalkalu, šilumos tiltelio vertė yra didesnė. Tai reiškia, kad papildomus šilumos nuostolius reiks kompensuoti kitais efektyvesniais sprendiniais ar gaminiais.
Norint įvertinti cokolio mazgo šilumos tiltelio įtaką pastato nuostoliams, buvo atlikti ir bendri namo 9 x 12 m (plotas 108 m2) šiluminių nuostolių skaičiavimai. Skaičiavimai atlikti aukščiau minėtiems cokolio mazgams. Šildymo sezono trukmė - 225 dienos, temperatūros tarp vidaus ir išorės skirtumas - 19,8 oC, visos kitos atitvaros apšiltintos vienodai.
Namo, kurio cokolio mazgas yra įrengtas su plastikinės izoliacijos apvalkalu, šilumos nuostoliai per atitvaras yra 2263 kWh. Antruoju variantu su FOAMGLAS® Perinsul HL šilumos nuostoliai 2007 kWh. Skaičiavimai rodo, kad antruoju atveju namo nuostoliai yra 10% mažesni nei pirmuoju. Ir tai tik demonstruoja vieno ilginio šiluminio tiltelio įtaką.
Šiluminių tiltelių sprendimai ties langu ir pastato cokoliu naudojant FOAMGLAS® PERINSUL HL Šiluminių tiltelių įtaka yra pakankamai reikšminga energiškai efektyviuose pastatuose.
FOAMGLAS® PERINSUL HL - tai izoliacinis blokelis skirtas šiluminių tiltelių įtakos mažinimui.
Fatalinės klaidos karkasiniame name. Id.
Kaip Teisingai Apšiltinti?
Kaip šiltinti, kad rezultatas būtų energiškai efektyvus? Šiltinant fasadus reikia vengti medžiagų „mišrainės", t.y. laikytis termoizoliacinės medžiagos vientisumo principo ir naudoti tik sertifikuotas medžiagas.
Kaip pastebi specialistai, fasadai dažnai būna apšiltinti tvarkingai ir teisingai, o štai angokraščiai, komunikacijų pravedimo vietos daugeliu atvejų nesandarios.
Kaip teisingai šiltinti ir tinkuoti fasadus, rekomenduojame paskaityti patikslintose naujausios redakcijos Statybos taisyklėse - ST 2124555837.01:2021 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu".
Apibendrinant, norint pasiekti optimalų namo apšiltinimą, būtina atsižvelgti į daugybę faktorių: nuo tinkamų medžiagų pasirinkimo iki kruopštaus montavimo ir sandarumo užtikrinimo. Tik tokiu atveju galėsite džiaugtis šiltu, jaukiu ir energiškai efektyviu būstu.