Daugiabučių namų gyventojai dažnai susiduria su klausimais, susijusiais su bendrojo naudojimo objektais. Svarbu žinoti, kas priklauso bendrai nuosavybei, kas atsakingas už jos priežiūrą ir kaip turėtų būti sprendžiami ginčai.
Bendrojo Naudojimo Objektai: Kas Tai?
Pagal Civilinį kodeksą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra visų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Tai reiškia, kad visi savininkai patys atsako proporcingai savo turimai turto daliai. Bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato.
Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos.
- Bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
- Vietiniai inžineriniai tinklai, skirti daugiau kaip vienam savininkui.
- Kitos konstrukcijos, įrenginiai ir kita turtas, kuris nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams ir yra skirtas bendriems namo savininkų poreikiams tenkinti.
Savininkų Teisės ir Pareigos
Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.
Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip. Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti.
Pavyzdžiui:
- Gyventoja Perkūno alėjoje, Stasė Trajanauskienė, daugiau nei dešimt metų nesiseka įteisinti jai priklausančio žemės sklypo ribų.
- S. Trajanauskienė nedideliame trijų aukštų daugiabutyje gyvena apie 40 metų.
- Paskutiniame aukšte gyvenanti moteris pasakoja, kad dar privatizavimo laikais namui buvo priskirtas maždaug 500 kv.m ploto kiemas.
Atsakomybė Už Žalą
Aiškinantis, kas yra atsakingas už žalą daugiabučiame name, esą itin svarbu atskirti individualios ir bendrosios nuosavybės (t.y. buto ir, pvz., laiptinės) ribas, įvertinti žalos kilimo priežastis. Priklausomai nuo aplinkybių, atsakomybė gali tekti tiek konkrečiam gyventojui, tiek visai namo bendruomenei.
Kaip aiškino teisininkas, už žalą yra atsakingas žalą sukėlęs asmuo. Jei žala kilo dėl įrenginio, būtina įvertinti, kas yra tokio jo valdytojas. Jei įvykis įvyko dėl buities prietaisų, atsakingas už žalą yra jų valdytojas.
„Jei žala kilo dėl bendro naudojimo objektų - inžinerinių sistemų, trūkumų ar nepriežiūros, atsakomybė kyla tokių objektų valdytojams. Pavyzdžiui, jei gaisras kilo dėl nusidėvėjusios elektros instaliacijos, kuri yra bendrose pastato konstrukcijose ir tokie objektai yra visų daugiabučio bendraturčių nuosavybė - atsakomybė kyla ir žalą privalo atlyginti visi gyventojai, kurie bendrojo naudojimo objektus valdo bendrosios nuosavybės teise“, - atkreipė dėmesį E. Klimas.
Jei gaisras visgi kilo dėl vieno asmens kaltės, svarbu nepamiršti, kad kiekvienas, patyręs žalą, turi teisę reikalauti kompensacijos tiesiogiai iš gaisrą sukėlusio asmens.
Draudimas: Apsauga Nuo Netikėtumų
Nusprendus apsidrausti savo būstą svarbiausia - įsiskaityti, ką tiksliai apsidraudžiame, kadangi yra ne tik turto, bet ir civilinės atsakomybės draudimas. Pavyzdžiui, jeigu tapote gaisro sukėlėju ir turite ne tik turto, bet ir civilinės atsakomybės draudimą, tokiu atveju draudimo bendrovė gali padengti ir kaimynų patirtą žalą.
Viena iš didžiausių spragų draudimo tvarkoje yra tai, kad žmonės apsidrausdami apsaugo tik savo butus, o bendra visų gyventojų nuosavybė, tokia kaip stogas, laiptines ir kt. lieka neapdrausti.
Pasak draudikų atstovų, draudžiantis savo turtą Lietuvoje gaisro rizika visuomet yra įtraukta į draudimo apsaugą - tai nėra papildoma paslauga. Gaisras draudimo taisyklėse apibrėžiamas kaip nekontroliuojamas degimas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje, ir mes atlyginame žalą nepriklausomai nuo to, ar ji kilo dėl elektroninių prietaisų - paspirtukų, telefonų, kitų buitinių prietaisų, ar kitų asmenų veiksmų.
Pagrindinės būsto draudimo rūšys:
- Pastatų draudimas, kai apdraudžiami sienos, lubos, grindys, langai, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos.
- Namų turto draudimas, kai apdraudžiami būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, namų dekoravimo elementai, drabužiai, meno dirbiniai ir panašiai.
- Civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, gaisro ar užliejimo atvejais.
Draudžiantis civilinės atsakomybės draudimu, itin svarbu pasirinkti tinkamą jo sumą, kadangi tai užtikrinta, kad pavyzdžiui, žalą patyrė kaimynai neliktų be kompensacijos.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais. Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymai į juos:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, yra bendro naudojimo objektas? | Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti... |
| Ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra? | Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos... |
| Kas turi remontuoti balkoną, kurio pagrindas trupėti? | bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios... |
| Ar galima išvengti mokėti už lifto pirkimą, jei gyvenate pirmame aukšte? | Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai. |
| Ar ne namų bendrija iš viso namo privalėtų surinkti mokestį kaimyninių būtų nuostoliams atlyginti? | Pagal galiojantį Daugiabučiųnamų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga... |
Svarbu atsiminti, kad bendras turtas reiškia bendrą atsakomybę, o draudimas - tai ne išlaidos, o apsauga. Nelaimių nesuplanuosime, bet galime padaryti viską, kad nuo jų apsaugotumėme tiek save, tiek savo turimą turtą.
tags: #savininkai #gali #atskirti #daugiabutis #bendrojo #naudojimo