Savivaldybės Būsto ir Socialinio Būsto Nuomos Tvarkos Aprašas

Šiame straipsnyje aptariama savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarka, prašymų teikimo būdai, reikalingi dokumentai ir kiti svarbūs aspektai.

Prašymų Teikimo Būdai

Prašymus galima pateikti keliais būdais:

• El. paštu.
• Asmeniškai arba per įgaliotą asmenį teisės aktų nustatyta tvarka.

Jei prašymas paduodamas per atstovą, turi būti pateikiamas atstovavimą patvirtinantis dokumentas ir atstovo asmens tapatybės dokumentas. Įgaliojimas turi būti surašytas ir patvirtintas pas notarą arba per el. būdu.

Kai asmuo dėl paslaugos įvykdymo (išskyrus prašymą įregistruoti santuoką) į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi registruotu paštu ar per kurjerį, prie prašymo turi būti pridėti dokumentų originalai arba notaro ar konsulinio pareigūno patvirtintos kopijos.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Jei būstą nuomojatės, turite atvykti kartu su būsto savininku (bendraturčiu) arba su savimi turėkite būsto nuomos (panaudos) sutarties originalą. Būsite deklaruotas sutarties galiojimo laikotarpiui. Pasibaigus šiam terminui, deklaruota gyvenamoji vieta bus panaikinta. Išsideklaruoti iš buvusios gyvenamosios vietos nereikia.

Grįžus iš užsienio ir norint gauti gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą, ją galite užsisakyti el. būdu arba atvykti į Savivaldybės priimamojo 14 kabinetą, adresu Vasario 16-osios g. 62, Šiauliuose, gyventojų priėmimo laiku. Su savimi turėkite asmens dokumentą.

Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad Jums leidžia gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba Savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško atskiro savininko (bendraturčio) sutikimo Jums jau nebereikės. Nuomos sutartis neturi būti patvirtinta notaro (nėra tokio reikalavimo). Joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi / nuomotis būstą tam tikriems asmenims.

Pažymime, kad nuomos (panaudos) sutartį privalo pasirašyti savininkas (bendraturtis) ir nuomininkai. Pabrėžiame, jog už sutarties tikrumą ir parašų originalumą, šiuo atveju, atsakingas nuomininkas.

Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčio) sutikimo nereikia.

Jei neturite elektroninės bankininkystės ar elektroninio parašo ir Lietuvos Respublikos Ambasada toli, galite užpildyti išvykimo iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui deklaraciją (VšĮ Registrų centro 2018 m. sausio 15 d. direktoriaus įsakymas Nr. v-24 Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo, 2 priede nustatytos formos deklaraciją). Užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu (Bendrųjų reikalų skyrius, Šiaulių miesto savivaldybė, Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai).

Civilinės Būklės Aktų Registravimas

Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus.

Civilinės metrikacijos skyrius asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (suinteresuotam asmeniui kreiptis nereikia), vadovaudamasis asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo.

Archyvas išduoda civilinės būklės akto įrašus (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo) liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus, pažymas. Kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu išduoda daugiakalbę standartinę formą, galiojančią Europos Sąjungos valstybėse narėse, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.

Išduoda išrašus iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų išdavimo daugiakalbių formų.

Pažymos išduodamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje. Kartu su pažyma, patvirtinančia kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, gali būti išduota daugiakalbė standartinė forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.

Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių archyvuose yra saugomi civilinės būklės aktų įrašai sudaryti nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Civilinės būklės akto įrašai sudaryti iki minėtos datos yra saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve, adresu Mindaugo g. 8, Vilnius.

Vardo ir Pavardės Keitimas

Keičiant vardą, pasirinktas vardas turi atitikti pareiškėjo (-os) lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Teisės aktai nenumato galimybės pasikeisti pavardės į susigalvotą.

Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė bendru tėvų sutarimu keičiamas (-a,-i), jei neatitinka geriausių vaiko interesų, su reikiamais dokumentais pateikus užpildytą abiejų tėvų prašymą. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Jeigu vaikas yra jaunesnis nei 10 metų, prašymą dėl vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo abu tėvai gali pateikti tiesiogiai civilinės metrikacijos skyriuje arba el. būdu per MGVDIS, jei turi el. parašą.

Santuokos Registravimas

Prašymas įregistruoti santuoką gali būti pateikiamas abiem norintiems susituokti asmenims atvykus į Civilinės metrikacijos skyrių (Varpo g. 15), pateikus prašymą registruotu paštu, arba per kurjerį, el. būdu.

Santuokos registravimo dieną laukiame jaunųjų atvykstant paskirtu laiku. Jaunieji ir liudytojai su savimi privalo turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, t. y. pasus arba asmens tapatybės korteles.

Eismo Saugumo Priemonės

Jeigu gyventojai mano, kad konkrečioje gatvės vietoje tikslinga įrengti inžinerines eismo saugumą didinančias priemones, jie turėtų kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Atsakingi administracijos specialistai atvyks į nurodytą vietą, atliks situacijos apžiūrą ir įvertins esamą eismo saugumo būklę. Gautas prašymas, esant pagrindui, gali būti įtrauktas į Šiaulių miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos darbotvarkę. Komisijos posėdžio metu saugaus eismo specialistai įvertins ir konkretizuos saugaus eismo priemonių diegimo poreikį, nustatys jų įrengimo vietas bei kitus susijusius sprendinius.

Kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Rezervuota“ gali būti įrengtas neįgaliesiems skirtose vietose.

Daugiabučių Namų Bendrijos

Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas (Bendrijų įstatymo 9 str. 2 d.). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (Bendrijų įstatymo 9 str. 1 d.).

Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).

Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai) (Bendrijų įstatymo 11 str. 6 d.).

Bendrijos pirmininkas atsako už (Bendrijų įstatymo 14 str. 6 d.):

1. bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą;
2. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą;
3. sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo;
4. informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu;
5. bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai;
6. informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu;
7. bendrijos narių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris).

Bendrijos revizijos komisija (revizorius) tikrina (Bendrijų įstatymo 18 str. 3 d.):

1. tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;
2. finansiniams metams pasibaigus, atlieka bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą), jas vertina ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui);
3. privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių;
4. jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, privalo patikrinti pavienio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą, kai to pareikalauja daugiau kaip penktadalis to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str.

Kolektyvinės Apsaugos Statiniai

Priedanga skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai slepiantis, kai yra pavojus gyventojų gyvybei ar sveikatai. Kolektyvinės apsaugos statinys - statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

tags: #savivaldybes #busto #ir #socialinio #busto #nuomos