Sedeikių dvaras, arba Pelyšos (Pelyšų) dvaras - buvęs dvaras tarp Sedeikių ir Žliobiškių kaimų Anykščių rajone, prie Pelyšos upės.
Šiame straipsnyje aptarsime Pelyšos dvarą Sedeikiuose, jo istoriją, architektūrą ir dabartinę būklę.
Anykščių rajono žemėlapis
Dvaro vieta ir apylinkės
Sedeikiai - kaimas Andrioniškio seniūnijoje, už 6 kilometrų į šiaurės rytus nuo Andrioniškio, įsikūręs į pietus nuo Pelyšos tvenkinio, ties kelių Andrioniškis-Mikieriai ir Viešintos-Vertimai sankirta. Kaimas yra Sedeikių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Tarp Sedeikių ir Žliobiškių kaimų buvo Pelyšos dvaras, įsikūręs prie Pelyšos upės.
Dvaro sodyba įsikūrusi Andrioniškio seniūnijoje, 0,4 km į šiaurę nuo kelio 175 Pagojė-Sedeikiai-Viešintos-Nociūnai, šalia tyvuliuojančio Pelyšų tvenkinio. Kaimo šiaurinėje dalyje, 70 m į pietryčius nuo Sedeikių-Pelyšų ir į Didžiuliškius kelių kryžkelės, 45 m į šiaurės rytus nuo Sedeikių-Pelyšų kelio yra Sedeikių kaimo, vad. Dvaro kapinės, kuriose buvo laidojami Sedeikių dvaro dvarininkai. Taip pat šakojasi keliai 1216 Sedeikiai-Mikieriai-Čiukai, 1226 Sedeikiai-Juodbalio karjeras. Kaimo teritorija priklauso Šimonių girios biosferos poligonui, aplink prasideda Šimonių giria. Auga saugomas Pašvenčio ąžuolas.
Dvaro sodybos elementai
Be centrinių rūmų, išlikę parko fragmentai, ledainė, tvartas, dalis tvenkinių. Senosios kaimo (Pelyšos dvaro) kapinės sunykusios, užžėlusios mišku, nes nuo XX a. vidurio jose nebelaidojama.
Istorija
Dvaras buvo įsikūręs šiuo metu nebeegzistuojančiame Pelyšų kaime. Dvaras ir kaimas išregistruotas, jo teritorija XX a. Mūrinis dvaras statytas apie 1880 m.
1880 m. Pelyšų dvare minima medinė Švč. Dievo Motinos koplyčia, dvarininkų Kolyškų pastatyta 1763 metais. Iš dvarininkų Kolyškų 1911 m. jį įsigijo broliai Pranas ir Petras Putnos.
Kolyška buvo 1863 m. sukilimo dalyvis, po sukilimo priverstas emigruoti.
1923 m. dvare buvo 3 sodybos su 44 gyventojais. Pelyšų dvarą, kuris turėjo apie 150 ha žemės, valdė Pranas Putna, vėliau - jo žentas Kazimieras Vaitiekūnas.
1926 m. vykstant žemės reformai, dvaro žemės dalį P. Putna išdalino savo giminėms - Jadvygai Putnaitei, Elenai Putnaitei, Silvestrui Putnai bei Baliui Putnai.
1941 m. dvaro savininkai buvo ištremti į Sibirą. Dvare savininkai buvo įkūrę pradžios mokyklą. 1934-1970 m. Pelyšų dvare veikė Sedeikių pradinė mokykla.
1949 m. Pelyšų dvaras buvo įjungtas į kolūkį "Pelyša", kolūkio kontora įsikūrė dvaro pastate. Nuo 1960 m. dvaras priklausė Anykščių miškų ūkio Sedeikių girininkijai.
Dvaro pastate veikė šios įstaigos administracija, biblioteka. 1990 m. išlikę dvaro pastatai - gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai - buvo grąžinti Putnų šeimos palikuonims.
Šiuo metu dvarą valdo paveldėtojos Birutė Čepliejienė ir Irena Meldaikienė. Ieškoma investuotojo, kuris renovuotų dvaro sodybą ir sutvarkytų teritoriją.
Neilgai Putnos pasidžiaugė Sedeikių dvaru - 1914 m. prasidėjus I pasauliniam karui dvaras buvo pradėtas niokoti.
Putnų dvare tarpukariu ir pirmaisiais sovietmečio metais veikė Sedeikių pradžios mokykla. Mokyklai dvare buvo skirtas vienas kambarys, samdoma mokytoja.
Po Antrojo pasaulinio karo Putnų dvare buvo įsikūrusi kolūkio "Pelyša" kontora, vėliau - Sedeikių girininkijos administracija, biblioteka.
1959 m. buvo įkurta Viešintų girininkija, netrukus pervadinta Sedeikių girininkijos vardu. Jos administracija veikė buvusiame Putnos dvare.
Tačiau, kai 1950 m. P. Nebesitikėjusi kada nors atgauti šeimos dvarą, I. Meldaikienė „Anykštai“ yra pasakojusi, kad 1990 m.
Daugiau nei dešimt metų motina nerodė atžaloms dvaro, itin brangių vietų, kurios girdėjo vaikų klegesį ir matė ašaras, riedančias skruostais, kai bedūkdamas nusibrozdindavai kelį… Nerodė, nes buvo skaudu matyti, kaip okupantų valdžia suniokojo Sedeikių (Andrioniškio sen.) dvarą.
Dvaro atgimimas I. ir B. Meladaikiai ne tik rūpinasi dvaro išore, bet stengiasi sukurti ir ypatingą dvaro aurą. Prieš keletą metų dvare lankėsi prancūzų kompozitorius Bernardas Magny su šeima. Sužavėtas dvaro istorijos, senų kiemo medžių, ramiai tekančios Pelyšos, grįžęs atgal į Prancūziją, sukūrė albumą „L‘Album d‘Irena“. Pirmoji albumo pjesė „Žievių tyla“ - apie senolį klevą, augantį šalia dvaro.
Patyrę Sibiro kančias, matydami suniokotą savo turtą ir būdami bejėgiai ką nors pakeisti tik stiprūs ir dvasingi žmonės sugeba vėl pakelti galvas. Inteligentai grožį ir harmoniją kuria ne tik sau - iš kartos į kartą perduodami pagarbą tikrosioms vertybėms, jie dovanoja džiaugsmą ir lengvesnę būtį kitiems. Šie žmonės - tai Anykščių aristokratai, labai skirtingi, bet paliesti tų pačių skaudulių, juos išgyvenę ir išmokę skirtas pamokas… Tai giminaičiai - Irena ir Balys Meldaikiai bei Kęstutis Tubis.
Irena ir Balys Meldaikiai - Anykščių meno pasaulio šviesuliai. Nenuilsdami ugdo jaunuosius talentus, išleidžia juos į pasaulio muzikos scenas. Balys - buvęs Anykčių mero patarėjas kultūrai, daugelį metų dirbęs Muzikos mokyklos direktorės pavaduotoju, talentingas kompozitorius, pristatęs audiovizualinį diską „Kosmogonija“ - tai dailininko Virginijaus Kašinsko paveikslų ir B. Irutė - Anykščių muzikos mokyklos fortepijono mokytoja, būrio tarptautinius laurus skinančių pianistų „mama“ - jos mokinė Paulina Dūmanaitė muzikės kelią tęsia Barselonoje, Guoda Indriūnaitė - M.
Sedeikių kaimo istorijos faktai
- 1923 m. Sedeikių gatviniame kaime buvo 22 sodybos - 118 gyventojų.
- 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 318,09 ha žemės, buvo 41 sodyba.
- 1930 m. ėmė veikti Sedeikių pradinė mokykla, kuriai patalpas nupirko pasiturintis ūkininkas Juozas Budreika.
- 1947-1948 m., iki žūties, mokykloje dirbo mokytoja ir laisvės gynėja Zuzana Railaitė-Lakštingala.
- 1949 m. kaimas kartu su Žliobiškiais buvo sujungtas į kolūkį "Pelyša".
Katinų akmuo
Netoli dvaro yra Katinų akmuo (arba Sedeikių akmuo) - mitologinis akmuo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Katinų vienkiemio. Katinų akmuo pasiekiamas einant taku, sekant nuorodas bei raudonai pažymėtus medžius žyminčius kelią link akmens. Prieš pasiekiant objektą teks įveikti apie 1km. miško taku, peršokti per mišką tekančiu šaltinėliu bei pereiti miško pievą. Žengiant vidurį miško išmintu taku pajauste gamtos ramybę ir didybę.
Katinų akmuo
1975 m. aplink akmenį Istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbonavičiua) atliko archeologinisu tyrimus. Ištirtas 24 m² plotas. Nustatyta, kad akmuo buvo apdirbtas - stovi ant akmenų, kurių dalis yra jo nuoskalos.
Sedeikių gyventojai
Žymūs Sedeikių gyventojai:
- Petras Tamošiūnas - laisvės gynėjas, Vyties Kryžiaus ordininkas (g.
- Janina Žukauskaitė-Daunoravičienė - bibliotekininkė ir kraštotyrininkė (g.
- Povilas Karvelis - gydytojas (g.
Sedeikių dvaro demografinė raida
Demografinė raida tarp 1902 m. 1959-1998 m.
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 1923 | 118 |
| 1933 | 41 sodyba |
| 1959-1998 | ? |