Nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimas yra svarbus procesas, kurį privalo atlikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra nekilnojamasis turtas, kas privalo mokėti šį mokestį, kokie tarifai taikomi, kokios lengvatos numatytos ir kaip teisingai deklaruoti nekilnojamąjį turtą.
Kas Yra Nekilnojamasis Turtas?
Nekilnojamasis turtas - tai turtas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Nekilnojamuoju turtu laikomi:
- Žemės sklypai
- Įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) - pastatai, priestatai, tiesiniai (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.)
- Gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos ir kitą funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos
- Įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan.
Kilnojamasis turtas, priešingai, gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės. Registruotinam kilnojamajam turtui priskiriami automobiliai, žemės ūkio technika, šaunamieji ginklai ir kt.
Kas Privalo Mokėti Nekilnojamojo Turto Mokestį?
Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras išimtis, pavyzdžiui, faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus, tokius kaip nekilnojamojo turto paskirtis, naudojimas, teisinis statusas, techninės savybės ir kt.
Fiziniams asmenims taikomi šie tarifai, priklausomai nuo bendros mokestinės vertės dalies, viršijančios neapmokestinamąjį dydį:
- Nuo 0,5 proc. - daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), bet neviršijančiai 300 000 eurų.
- 1 proc. - daliai, viršijančiai 300 000 eurų, bet neviršijančiai 500 000 eurų.
- 2 proc. - daliai, viršijančiai 500 000 eurų.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taikomi šie tarifai:
- 0,5 procento mokesčio tarifas daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų.
- 1 procento mokesčio tarifas daliai, viršijančiai 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų.
- 2 procentų mokesčio tarifas daliai, viršijančiai 650 000 eurų.
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
Be to, neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kt.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tam tikrus atvejus.
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Fiziniai asmenys, kurių nekilnojamojo turto vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (jei auginate tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
Šeimos Nekilnojamojo Turto Deklaravimas
Gyventojas turi pateikti ne šeimos, o individualią deklaraciją KIT715. Už šeimos narių asmenine, bendrosios jungtinės nuosavybės ir / arba dalinės nuosavybės teise valdomą ar jų įsigyjamą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą deklaraciją teikia kiekvienas iš sutuoktinių atskirai, nes neapmokestinamoji vertė 150 000 eurų (arba atitinkamai 200 000 eurų) taikoma kiekvienam individualiai.
Atkreipiame dėmesį, jog neįregistravus bendrosios jungtinės nuosavybės Nekilnojamojo turto registre, Valstybinė mokesčių inspekcija preziumuoja, jog nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių ir neapmokestinamas dydis bus taikomas tik vienam asmeniui, t. y. nekilnojamojo turto vertė nebus dalinama sutuoktiniams lygiomis dalimis.
Individuali neapmokestinamoji nekilnojamojo turto vertė kiekvienam sutuoktiniui gali būti taikoma atskirai, jeigu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Todėl sutuoktiniai, norintys prisitaikyti individualią neapmokestinamąją nekilnojamojo turto vertę, turėtų kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centro bet kurį teritorinį padalinį su prašymu dėl juridinio fakto apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įregistravimo.
Kaip Sužinoti Nekilnojamojo Turto Mokestinę Vertę?
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).
Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
| Mokestinės vertės dalis | Tarifas (bendras) | Tarifas (3+ vaikų arba neįgalus vaikas) |
|---|---|---|
| Viršija 150 000 eurų, bet neviršija 300 000 eurų | 0,5% | Netaikoma |
| Viršija 200 000 eurų, bet neviršija 390 000 eurų | Netaikoma | 0,5% |
| Viršija 300 000 eurų, bet neviršija 500 000 eurų | 1% | Netaikoma |
| Viršija 390 000 eurų, bet neviršija 650 000 eurų | Netaikoma | 1% |
| Viršija 500 000 eurų | 2% | Netaikoma |
| Viršija 650 000 eurų | Netaikoma | 2% |
Turto Deklaracijos ir Nekilnojamojo Turto Mokesčio Deklaracijos: Kuo Skiriasi?
Turto deklaracijos dažnai yra painiojamos su kita deklaracijų rūšimi - nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijomis. Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (Turto deklaracijos) deklaruoja gyventojo ir jo šeimos turtą (vertybės, nekilnojamas turtas, pinigai ir pan.). Turto deklaracijos yra privalomos teikti, jei užimate tam tikras pareigas, norite gauti lengvatų, paramos ar esate tokių asmenų šeimos narys. LR Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytas sąrašas asmenų, turinčių deklaruoti turtą. Turto deklaracijomis iš esmės siekiama vykdyti asmenų korupcijos ir mokesčių nemokėjimo prevenciją.
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo procesą Lietuvoje. Jei turite daugiau klausimų, rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją arba Registrų centrą.
tags: #seima #neikanuojamas #turtas